- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-23
- Bylos Nr.
- 2A-480-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13973-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Ieškovas
- Ž. T.
- Kategorijos
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. T. ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl neišmokėtos draudiminės išmokos bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Ž. T. 2009-11-02 su ieškiniu (b.l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 8045 Lt neišmokėtos draudimo išmokos dalį, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-25 tarp Ž. T. ir UADB „Ergo Lietuva“ buvo sudaryta transporto priemonės – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kasko draudimo sutartis Nr. 851-0303043. Sutartimi nustatytas draudimo apsaugos variantas - „rinkos verte“. Sutarties galiojimo metu, t.y. 2009-03-12 įvykusiame eismo įvykyje buvo sugadintas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal transporto priemonės kasko draudimo sutartį Nr. 851-0303043, atsakovo apskaičiuota draudimo išmoka sudarė 12 520,91 Lt, faktiškai atsakovas sumokėjo 10 971,98 Lt (atskaitytos draudimo įmokos dalys iš draudimo išmokos 1548,93 Lt). Ieškovas su atsakovo apskaičiuotos draudimo išmokos dydžiu nesutiko, kadangi automobilis buvo apdraustas rinkos verte įvykio dienai, o tai reiškia, kad draudiko pareiga atlyginti dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo remonto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo draudiminio įvykio metu, atkurti, atsižvelgiant į jų nuvertėjimą, tačiau atsakovo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka už eismo įvykyje sugadintą automobilį prieštaravo faktinei rinkos vertei. Ieškovas automobilio vertei nustatyti kreipėsi į nepriklausomą automobilių ekspertą - UAB „Darsna“, kuri, atlikusi transporto priemonės apžiūrą, pateikė automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 478-M. Š. ataskaitoje nurodoma, jog padaryta nuostolių suma yra 24 400 Lt. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, 2009-05-05 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas sumokėti likusią neišmokėtą draudimo išmokos dalį, t.y. 11 897,09 Lt, bei papildomai sumokėti turėtas išlaidas, kurios sudarė 900 Lt, viso – 12 779,09 Lt. 2009-05-11 raštu atsakydamas į pretenziją atsakovas informavo, kad dėl draudimo išmokos peržiūrėjimo kreipėsi į trečiuosius nepriklausomus ekspertus - UAB „Transporto studijos“. UAB „Transporto studijos“ patirtus nuostolius dėl autoįvykio įvertino – 17 600 Lt. Ieškovas pažymi, kad UAB „Transporto studijos“ betarpiškai neapžiūrėjo apgadinto ieškovo automobilio, o vadovavosi tik atsakovo pateiktais dokumentais, todėl ši aplinkybė turėjo esminę reikšmę ir vertinimo išvadai. UAB „Transporto studijos“ išvadoje apgadinto automobilio likutinė vertė nustatyta nepagrįstai didesnė - 5900 Lt, nei nustatė UAB „Darsna“ ekspertai - 4600 Lt. Kadangi UAB „Transporto studijos“ patirtus nuostolius dėl autoįvykio įvertino didesne, nei atsakovo anksčiau nustatyta verte, atsakovas ieškovui papildomai sumokėjo 5079,09 Lt. Tačiau atsakovas papildomai išmokėjo tik dalį draudimo išmokos, todėl 2009-06-17 ieškovas dar kartą raštu kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“, prašydamas patirtus nuostolius atlyginti visa apimtimi, taip pat sumokėti 900 Lt už suteiktas automobilių eksperto UAB „Darsna“ paslaugas bei 345 Lt už automobilių saugojimo aikštelės paslaugas, iš viso 8045 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu (b.l. 86-89) prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009-03-12 eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis, atsakovas pripažino draudžiamuoju draudimo sutarties prasme. Atsakovas, nustatydamas ieškovui priklausančios draudimo išmokos dydį, rėmėsi UAB „Transporto studijos“ transporto priemonių vertintojų atliktu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimu, kuriame nurodoma, kad transporto priemonės rinkos vertė iki eismo įvykio – 23 500 Lt, o transporto priemonės likutinė vertė po eismo įvykio - 5900 Lt. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta 17 600 Lt draudimo išmoka, iš kurios išskaičiavus 1548,93 Lt pagal aptariamą draudimo sutartį nesumokėtų draudimo įmokų, ieškovui buvo išmokėta 16 051,07 Lt. Ieškovas, reikalaudamas išmokėti papildomą 6800 Lt draudimo išmoką, šį reikalavimą grindė UAB „Darsna“ Transporto priemonės apžiūrėjimo aktu Nr. 478-M, kuriame nurodoma, kad transporto priemonės rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 29 000 Lt. Nurodoma transporto priemonės likutinė vertė po eismo įvykio - 9400 Lt, tačiau ši suma buvo pakoreguota, nurodant kitą - 4600 Lt automobilio likutinę vertę. Transporto priemonių draudimo taisyklių (Ergo Lietuva, TPDT-2007) Nr. 030, kurių pagrindu buvo sudaryta Draudimo sutartis su ieškovu, 14.1.1. punkte nurodoma, kad žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudiminio įvykio. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 2 p. nustato, kad ši tvarka yra privaloma vykdant transporto priemonių vertinimą, kai ji apgadinta autoavarijoje, stichinės nelaimės metu arba kitais atvejais, siekiant nustatyti padarytą žalą. Tvarkos 25 p. įtvirtina, jog transporto priemonės vertinamos vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos II skirsnio 5 p. nurodoma, kad transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu. UAB „Transporto studijos“ pateiktame vidutinės rinkos vertės apskaičiavimo protokole, kuriuo UADB „Ergo Lietuva“ rėmėsi išmokėdama draudimo išmoką už aptariamo įvykio metu apgadintą automobilį, automobilio(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė iki įvykio buvo nustatoma vadovaujantis minėtomis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatomis, atliekant lyginamąjį automobilių vidutinės vertės rinkoje tyrimą. Rinkos tyrimas buvo atliktas vadovaujantis pirminiais transporto priemonių siūlomų pardavimo sandorių kainų šaltiniais - internetiniuose portaluose skelbiamais realiais transporto priemonių pardavimo pasiūlymais. UAB „Darsna“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodoma, jog automobilio rinkos vertė buvo nustatyta, remiantis leidinių „Automobilių rinkos kainos“, „Naudotų automobilių kainos Lietuvoje“ informacija, teirautasi prekeivių, turėjusių pirkimo - pardavimo sandorių bei remiantis internete pateikiama informacija. Leidiniai, kuriuose pateikiamos transporto priemonių vertės, tėra antrinis, išvestinis šaltinis, nurodantis transporto priemonių kainas, todėl juose pateikiamos automobilių vertės gali būti laikomos tik orientacinėmis, o transporto priemonės rinkos vertė, nustatyta vadovaujantis pirminiais šaltiniais - konkrečiais pardavimo sandorių pasiūlymais, neabejotinai laikytina objektyvesne ir tikslesne. Be to transporto priemonės likutinės vertės nustatymo principai numatomi minėtos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos VI skirsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad nors vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, UAB „Darsna“ buvo paskaičiuota 9400 Lt automobilio transporto priemonės likutinė vertė, visgi buvo nurodyta, jog „vertintojas pilnai ištyrinėjo rinką ir įsitikino, kad reali tokio apgadinto automobilio vertė naudotų automobilių supirkimo įmonėse, o taip pat ir privačiame sektoriuje - 4600 Lt.“ Pastarąja suma UAB „Darsna“ ir vadovavosi, apskaičiuojant įvykio metu dėl automobilio sugadinimo padarytą žalą, taip nesilaikydama Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos VI skirsnio 69 p. nuostatų. Draudiko surinkta medžiaga apie transporto priemonę, jos duomenis, po eismo įvykio patirtus apgadinimus buvo pateikta nepriklausomiems transporto priemonių vertintojams, kurie šių išsamių, detalių duomenų pagrindu atliko transporto priemonės vertinimą. Atsakovas į ieškovo prašymą priteisti transporto priemonės vertintojo samdymo ir automobilio saugojimo aikštelėje išlaidų atlyginimo nurodė, kad draudėjui atsisakius remontuoti savo transporto priemonę ir nesutinkant su draudiko apskaičiuotomis būtinomis remonto išlaidomis, draudėjas turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo. Atsižvelgiant į tai, draudikas neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtų išlaidų dėl kreipimosi į UAB „Darsna“. Automobilio saugojimo išlaidos draudimo sutarties prasme yra priskiriamos prie pagalbos kelyje draudimo (Draudimo taisyklių 14.4 p.). Draudimo taisyklių 14.4.1.2 p. numato, kad jeigu transporto priemonė iki jos paruošimo eksploatacijai arba iki jos nugabenimo į remonto dirbtuves turi būti saugoma, draudikas organizuoja ir apmoka su tuo susijusias išlaidas, tačiau ne ilgesnio nei 7 kalendorinių dienų laikotarpio. Be to, Draudimo taisyklių 3.4.3. p. nurodo, jog draudikas neapmoka pagalbos kelyje išlaidų, kurios atsiranda be draudiko ar jo įgalioto atstovo pasamdytu įmonių tiesioginio dalyvavimo. Ieškovas neinformavo draudiko apie automobilio saugojimo po eismo įvykio būtinumą, nederino šių išlaidų su draudiku, todėl šios išlaidos netgi už Draudimo taisyklėse numatytą maksimalų 7 dienų saugojimo laikotarpį, negali būti atlygintos.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010-05-25 sprendimu (b.l. 137-142) ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 1200 Lt neišmokėtos draudimo išmokos, 900 Lt nuostolių, patirtų dėl turto vertinimo, 88,74 Lt nuostolių patirtų dėl automobilio saugojimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-11-23) iki teismo sprendimo įvykdymo, 65,55 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 326,40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 5,61 Lt, o iš ieškovo 15,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl automobilio rinkos vertės iki sugadinimo. Ieškovas rėmėsi vertintojo UAB „Darsna“ išvada, pagal kurią automobilio vertė buvo 29 000 Lt, atsakovas, remdamasis UAB „Transporto studijos“ išvada, teigia, jog vertė buvo 23 500 Lt, abu vertintojai yra atestuoti. Kadangi abu transporto priemonės kainą nustatė lyginamosios vertės metodu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovo ekspertas vizualiai neapžiūrėjo transporto priemonės, neturi teisinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog realią turto rinkos kainą labiau atitiko turto vertintojo UAB „Transporto studijos“ nustatyta transporto priemonės rinkos vertė, t. y. ieškovo transporto priemonės rinkos vertė iki apgadinimo buvo 23 500 Lt, todėl ieškovui padarytos žalos dydis yra 18 800 Lt (23 500 - 4700=18 800). Šalys sutarė, jog atsakovas ieškovui atlygino 17 600 Lt, todėl likusi neatlygintos žalos dalis yra 1200 Lt. Pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 - 14.1.3 p. draudėjas turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, jei nesutinka su draudiko paskaičiuota suma. Minėtų taisyklių 13.1.4 p. nustatyta, kad išlaidas paskaičiuoja draudiko paskirtas asmuo. Taisyklių 13.1.5 punkte nustatyta, kad draudimo paskirto asmens išvados yra privalomos draudėjui, jei nėra įrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties. Taigi pagal minėtas draudimo taisykles, draudikas yra atsakingas dėl tinkamos išvados pateikimo ir atsako įstatymų nustatyta tvarka, jei išvada nėra tinkama. Ieškovo pasirinkto turto vertintojo pateiktoje išvadoje likutinė turto vertė po įvykio nustatyta 4600 Lt yra labai artima realiai parduoto turto vertei – 4700 Lt. Draudiko vertintojo išvadoje likutinė automobilio vertė nustatyta 5900 Lt. Ši aplinkybė įrodo, kad draudiko paskirto asmens išvada dėl likutinės vertės neatitinka tikrosios padėties. Kadangi draudikas (atsakovas) pažeidė draudimo sutartyje sutartą sąlygą tinkamai paskaičiuoti likutinę vertę, teismas nurodė, kad jis yra atsakingas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl priteisė ieškovo reikalaujama 900 Lt žalos įvertinimo išlaidų. Teismas taip pat atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo patirtos 345 Lt saugojimo išlaidos yra priskirtinos prie pagalbos kelyje draudimo, numatyto draudimo taisyklių 14.4. 1.2 p., yra didesnės nei už 7 dienas ir atsirado be draudiko pasamdytų įmonių (taisyklių 3.4.3 p.), todėl neatlygintinos. Teismas nustatė, kad automobilis buvo saugomas nuo 2009-03-12 iki 2009-05-21 ir už 70 parų saugojimą ieškovas sumokėjo 345 Lt, t. y. po 4,93 Lt už vieną dieną. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas reikalavo saugoti automobilį kol vyko tyrimas arba iki 2009-05-21. Transporto priemonė apžiūrėta 2009-03-30, duomenų, jog po šios apžiūros tyrimui atlikti buvo reikalingas automobilis, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė saugojimo poreikio po šios datos. Kadangi tyrimui atlikti automobilis buvo reikalingas tik iki 2009-03-30, o ieškovas automobilį laikė saugojamoje aikštelėje iki jo pardavimo 2009-05-21, todėl teismas ieškovo reikalavimą tenkintino iš dalies ir priteisė 88,74 Lt (4,93 x 18 = 88,74) išlaidų už automobilio saugojimą.
Šalies argumentai
Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ apeliaciniu skundu (b.l. 144-148) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-25 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo iš dalies patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Nurodo, kad atsakovas pagrįstai nesivadovavo ieškovo vertintojo atliktu vertinimu, kadangi UAB „Darsna“ transporto priemonės vertinimą atliko nesilaikydama privalomų teisės aktų nuostatų, taip pat tinkamai nepagrįsdama transporto priemonės rinkos vertės nustatymo lyginamosios vertės metodu. Pirmosios sintnacijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad reali likutinė transporto priemonės vertė po eismo įvykio yra 4700 Lt. Transporto priemonės likutinė vertė negali būti painiojama su pirkimo - pardavimo dokumentuose nurodoma apgadintos transporto priemonės kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2000-06-16 teismų praktikos, taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalgoje yra konstatavęs, jog kaina už konkretu turtą yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečiu pardavėju ir pirkėju tam tikromis aplinkybėmis. Transporto priemonės naudingumą tam tikru metu nusako ne įsigijimo metu sumokėta pinigu suma, o jo vertė, kaip naudingumo tam tikru metu matas. Atsižvelgiant į kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją, 2000-04-17 Nr. 120/2000-04-14 Nr. 101 LR susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymą, transporto priemonių vertintojai, nustatydami tiek transporto priemonės vidutinę rinkos vertę, tiek likutinę vertę po eismo įvykio privalo vadovautis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, o ne savo nuožiūra parinkti kitokį nei Instrukcijoje nurodytą transporto priemonės likutinės vertės nustatymo būdą. Kaip įtvirtinama Instrukcijos 68 p., likutinė transporto priemonės vertė lyginamosios vertės metodu nustatoma tik kitokioms nei standartinės komplektacijos lengviesiems automobiliams, mažiems autobusams ir krovininiams automobiliams transporto priemonėms, tuo tarpu aptariama transporto priemonė Audi A6 Avant yra standartinės komplektacijos lengvasis automobilis. Būtent suminės vertės nustatymo principu, apskaičiuojant transporto priemonės likutinę vertę po eismo įvykio, ir vadovavosi atsakovo vertintojas. Tiek UAB „Darsna“, tiek ir UAB „Transporto studijos“ vertinimo akte nurodant tinkamus realizuoti transporto priemonės agregatus, išvardinti tinkami realizuoti agregatai bei nustatyta jų procentinė dalis nuo transporto priemonės rinkos vertės iš esmės nesiskiria. Ši aplinkybė tai pat patvirtina faktą, jog transporto priemonės apgadinimai ir trūkumai UAB „Transporto studijos“ vertintojų buvo nustatyti tinkamai. UAB „Darsna” transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, nustatant transporto priemonės likutinę vertę po eismo įvykio, nepagrįstai nukrypstama nuo privalomų Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos VI skirsnio 69 p. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, kaip draudikas yra atsakingas dėl tinkamos išvados pateikimo ir turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, jei išvada nėra tinkama, todėl nepagrįstai priteisė 900 Lt nuostolio. Atsakovo pasirinktas nepriklausomas vertintojas UAB „Transporto studijos“ pateikė pagrįstą, teisės aktų nuostatomis paremtą transporto priemonės vertinimą. Draudimo taisyklių 14.1.3. p. nurodoma, kad jei draudėjas atsisako remontuoti savo transporto priemonę ir nesutinka su draudiko apskaičiuotomis būtinomis remonto išlaidomis, tokiu atveju draudėjas turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovo patirtų išlaidų dėl kreipimosi į UAB „Darsna“, juo labiau, kad UAB „Darsna“ atliktas transporto priemonės vertinimas yra neišsamus, nepagrįstas, nekokybiškas. Ieškovas neinformavo atsakovo apie automobilio saugojimo po eismo įvykio būtinumą nederino šių išlaidų su atsakovu, todėl atsakovas netruri pareigos atlyginti ir šių išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – atsižvelgiant į CPK 320 str. įtvirtintas bylos nagrinėjimo ribas, kurias apsprendžia apeliaciniame skunde nurodomi nesutikimo su priimtu teismo sprendimu motyvai ir teisiniai argumentai, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas kelia netinkamo įrodymų vertinimo, nustatant draudimo išmokos dydį, klausimą, dėl to teisėjų kolegija ir pasisako.
Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas kad bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas sugadintos eismo įvykio metu transporto priemonės rinkos vertę iki eismo įvykio ir transporto priemonės likutinę vertę po eismo įvykio, nuo kurių santykio priklausė draudimo išmokos dydis (CK 6.997 str.), išimtinai turėjo remtis draudiko (apelianto) pateiktais įrodymais – UAB „Transporto studijos“ vertintojų atliktais paskaičiavimais. Tokia apelianto nuostata nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tiek ieškovo iniciatyva atlikto automobilio bei jo likučių vertinimo, tiek apelianto iniciatyva atlikto šio turto vertinimo išvados savo įrodomąja reikšme iš esmės yra lygiavertės, kadangi abiejų šalių vertintojai yra teisės aktų nustatyta tvarka atestuoti, abu automobilio rinkos vertę nustatinėjo lyginamosios vertės metodu, tačiau, pasak teismo, apelianto turto vertintojo UAB „Transporto studijos“ ataskaita išsamesnė, leidžianti patikrinti lyginamųjų automobilių tapatumą, taigi realią vertinamo automobilio rinkos kainą labiau atitinka šio vertintojo nurodyta suma – 23 500 Lt. Teismas taip pat motyvavo savo sprendimą iš dalies remtis ir UAB „Darsna“ (ieškovo vertintojo) pateiktoje išvadoje nustatytąja automobilio likutine verte (4600 Lt) po autoįvykio, kuri yra labai artima automobilių likučių pardavimo vertei (4700 Lt), ir kas paneigia apelianto pateiktoje išvadoje nustatytąją likutinę šio automobilio vertę (5900 Lt). Jokių objektyvių priežasčių teismui nesivadovauti aptariamos UAB „Darsna“ išvadomis bei automobilio likučių pardavimo kaina nebuvo, apeliantas išvadų dėl likutinės vertės, kaip ir pačios vertinimo ataskaitos patikimumo ir objektyvumo, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo, paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę, kuri yra didesnės įrodomosios galios rašytinis įrodymas, nei turto vertintojo ataskaita, neprašė, nors teismas tokia galimybę šalims įvardijo (b.l. 132) (CPK 212 str., 177 str. 4 d., 178 str.).
Kita vertus, net ir eksperto išvada vienu ar kitu klausimu teismui pagal įstatymą nėra privaloma ir vertinama pagal teisėjo vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 185 str., 218 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui padarytų nuostolių dydį, neabejotinai galėjo remtis ir automobilio likučių pardavimo kaina, kuri, kaip minėta, beveik atitinka ieškovo pareiktos vertinimo ataskaitos išvadas. Apelianto nuoroda į Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos ir draudimo taisyklių pažeidimus nepagrįsta, kadangi įstatymu leidėjas įtvirtina būtent teismui diskrecijos teisę nustatyti nuostolių dydį ginčytinose situacijose, t.y. tuomet, kai visiškai tikslai jų dydį, kaip kad yra šiuo atveju, nustatyti sudėtinga (CK 6.249 str. 1 d.). Todėl apeliacinio skundo dalis, jog pagrindo priteisti 1200 Lt draudimo išmokos ieškovui nebuvo, negali būti tenkinama. Pastebėtina, kad apeliantas šioje savo skundo dalyje nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2006-06-16 nutarimu - Senato nutarimas yra metodinė medžiaga, o teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teismų precedentus, kurie ir yra teisės šaltiniai.
Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto skundo argumentus, kuriais kvestionuojama ieškovo teisė į 900 Lt turto vertinimo išlaidų kompensavimą. Draudimo įstatymo 82 str. 5 d., kuomet draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, leidžia išmokėti šalių neginčijamą draudimo išmoką iš karto, pripažinus įvykį draudžiamuoju, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Taigi šiame teisės akte yra tiesiogiai numatyta ginčų dėl išmokos dydžio buvimo galimybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad su draudiko (apelianto) 2009-03-26 apskaičiuotu nuostolių ir, atitinkamai, draudimo išmokos dydžiu ieškovas nesutiko (b.l. 8, 9). Ginčydamas padarytų jam nuostolių dydžio įvertinimą ieškovas pateikė savo alternatyvų įvertinimą – 2009-05-04 UAB „Darsna“ ataskaitą (b.l. 10-20). Pažymėtina, kad joje nuostolių dydis nurodytas beveik dvigubai didesnis, nei buvo nurodytas pradiniame draudiko (apelianto) paskaičiavime. Ir nors vėliau pats apeliantas taip pat kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus (b.l. 39), o 2009-06-04 paskaičiuotas nuostolių dydis, remiantis UAB „Transporto studijos“ aktu, buvo mažesnis, nei pagal ieškovo pateiktus dokumentus ( b.l. 40), tačiau vis tik didesnis, nei draudiko atliktas pradiniame etape. Šių draudiko ir draudėjo ginčų dėl nuostolių dydžio išdavoje ieškovui papildomai buvo išmokėta dalis draudimo išmokos. Tai reiškia, kad ieškovo turėtos išlaidos dėl žalos dydžio įvertinimo visiškai atitinka CK 6.241 str. 4 d. 2 p. ir 3 p. numatytus kriterijus ir neabejotinai tiesiogiai buvo susijusios su žalos dydžio nustatymu bei ieškovo siekiu ginčą dėl išmokos dydžio išspręsti ne teismo tvarka. Būtent ieškovo veiksmai ir iniciatyva, pačiam prisidedant prie nuostolių dydžio nustatymo, lėmė paskesnius apelianto aktyvius veiksmus, pakartotinai nustatant nuostolių dydį ir papildomai išmokant draudimo išmokos dalį.
Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl automobilio saugojimo aikštelėje dalies išlaidų - 88,74 Lt kompensavimo ieškovui. Tokią savo išvadą teismas tinkamai motyvavo ir argumentavo. Kolegija sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais jų nekartodama, konstatuodama, kad šios ieškovo iki tam tikros datos patirtos išlaidos nepaisant aplinkybės, kaip jas traktuoja apeliantas, taip pat priskirtinos prie protingų išlaidų, numatytų CK 6.249 str. 4 d., kategorijos.
Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį nesudaro, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) 6,95 Lt (b.l. 156) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UADB „Ergo Lietuva“ 6 (šešis ) litus 95 centus pašto išlaidų valstybės naudai.