Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2013-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-471-107-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-06-06Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-06
Bylos Nr.
1A-471-107-2013
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01398-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
E. T., J. M. T.
Advokatai
Audrius Stonkus
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-471-107/2013

Teisėja Adolfina Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01398-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2.; 1.2.14.1.3.; 1.2.14.10.; 1.1.8.1.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui,gynėjams advokatams Audriui Stonkui, Edvardui Staponkui,nuteistosioms E. T., J. M. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. T. ir J. M. T. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. M. T., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį ir nuteista vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

E. T., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį ir nuteista vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. T. nuteista už tai, kad 2012-09-22, apie 15 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino rūbus, išpjaudama iš jų apsaugos magnetus, o būtent: 59,90 Lt vertės marškinėlius, 34,90 Lt vertės marškinėlius, 89 Lt vertės megztinį, iš viso J. M. T. tyčia sugadino UAB parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 183,80 Lt.

E. T. nuteista už tai, kad 2012-09-22, apie 15 val., iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ esančios parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekybinės salės pasikėsino pagrobti rūbus, išpjaudama iš jų apsaugos magnetus, o būtent: 54,90 Lt vertės suknelę, 34,90 Lt vertės marškinėlius, 54,90 Lt vertės megztinį, 29,90 Lt vertės marškinėlius ir 54,90 Lt vertės kelnes, iš viso E. T. pasikėsino pagrobti UAB parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 229,50 Lt, tačiau veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes ją sulaikė pardavėja.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji E. T. tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas neteisingai nurodė, kad ji nedirba, todėl neturės pajamų sumokėti baudą. Nurodo, kad ji 2012 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2013 m. kovo mėnesį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, uždirba 100 litų. Kalta prisipažino visiškai, gailisi, ši aplinkybė laikytina jos atsakomybę švelninančia aplinkybe, anksčiau neteista, todėl teismas paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantė nurodo, kad turi draugą (duomenys neskelbtini) , pas kurį vyksta išeiginėmis dienomis ir atostogų metu, todėl paskirtas apribojimas nuolat būti (duomenys neskelbtini) yra per griežtas. Prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti bauda.

Apeliaciniame skunde nuteistoji J. M. T. mano, kad turėjo būti išteisinta. Apeliantės teigimu, nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Tvirtina, kad pirminiuose parodymuose ji melagingai parodė, kad išpjovė iš rūbų magnetukus, kadangi tokiu savo poelgiu norėjo padėti seseriai. Vėliau suprato, kad toks jos poelgis betikslis, jokių rūbų ji negadino. Apeliantė nurodo, kad liudytoja I. Č. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme parodė, kad ji nematė, kas sugadino rūbus. Sesuo E. T. iš penktos kabinos jai perdavė jau sugadintus rūbus. Nuteistoji tvirtina, kad prie bylos vaizdo įrašas nepridėtas, todėl patikrinti aplinkybę, kad ji trečioje kabinoje, stovėdama šonu ir nejudėdama gadino rūbus, nėra galimybės. Sesuo sugadintus rūbus išmetė, apeliantė jų nematė. Sesers perduotus galbūt sugadintus rūbus ir peiliuką paliko persirengimo kabinoje. Ką nuteistoji veikė parduotuvėje, liudytojos S. S. ir K. V. nematė, nes peržiūrėjo vaizdo įrašą nuo tos vietos, kai ji buvo trečioje kabinoje. Liudytoja K. V. nepagrįstai kaltino ją ir tuo, kad ji (nuteistoji) anksčiau iš parduotuvės pavogė paltą. Apeliantės teigimu, aplinkybė, kad ji atlygino padarytą žalą, nereiškia, jog pripažino savo kaltę, nes žalą sesuo vis tiek būtų privalėjusi atlyginti.

Nuteistoji nesutinka ir su jai paskirta bausme. Nurodo, kad ji anksčiau neteista, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojama teigiamai, mokosi (duomenys neskelbtini) valstybės finansuojamose studijose viešąjį administravimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2013 metų ir UAB „(duomenys neskelbtini) “, todėl mano, kad teismas turėjo paskirti jai švelnesnę bausmę – baudą, kurią sutinka sumokėti. Laisvės apribojimo bausmė jai sukeltų sunkias pasekmes, nes dalyvauja jaunimo visuomeninėje veikloje, socialiniuose renginiuose, todėl negali būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Nuteistoji teigia, kad 2009 metais dirbo (duomenys neskelbtini), grįžusi į Lietuvą deklaravo 8959,56 Lt pajamų, todėl turėtų galimybę sumokėti baudą. Nuteistoji J. M. T. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, priimti jai išteisinamąjį nuosprendį, o nesant galimybių jos išteisinti – pakeisti paskirtą laisvės apribojimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi – bauda.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistosios ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų J. M. T. ir E. T. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Apeliaciniame skunde nuteistoji J. M. T. tvirtino, kad ji jokių rūbų negadino, nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nepadarė, todėl turi būti išteisinta, o nesant galimybių jos išteisinti – prašė paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti švelnesne bausmės rūšimi – bauda.

Apeliaciniame skunde nuteistoji E. T. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteista skundžiamu nuosprendžiu, neginčijo, prašė paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti bauda.

Teisiamajame posėdyje J. M. T. neigė sugadinusi rūbus, tvirtino, kad rūbus į šeštą kabiną, pro apačią, jai perdavė sesuo iš penktos kabinos. Magnetukai nuo rūbų jau buvo nuimti. Vienas magnetukas buvo dar likęs. Sesuo su rūbais perdavė ir peiliuką (t. 1, b. l. 172–173).

Teisiamajame posėdyje nuteistoji E. T. tvirtino, kad ji seseriai J. M. T. perdavė rūbus iš penktos kabinos, per apačią, į šeštą, jau su nuimtais magnetukais, nes jai visi rūbai būtų netilpę į rankinę. Manė, kad perdavimo momentas turėjo nesimatyti (t. 1, b. l. 173–174).

Tokie nuteistųjų E. T. ir J. M. T. parodymai yra nelogiški. Neįtikina nuteistosios E. T. versija, kad ji perdavė seseriai rūbus dėl to, kad jie netilpo į jos rankinę, tuo pačiu perdavė ir peiliuką, su kuriuo nupjovė magnetukus. Akivaizdu, kad E. T. būtų buvę paprasčiau rūbų paimti tiek, kiek galėjo jų paimti, o ne tariamai rašyti žinutę seseriai, kuri apie vagystę nieko nežinojo, kad ji paimtų perduotus rūbus ir nieko neklausinėtų. E. T. nebuvo tikslo perduoti seseriai ir peiliuko, kurį galėjo palikti tiesiog rūbų matavimosi kabinoje. Tokie nuteistųjų parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims.

Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojos I. Č. parodymų matyti, kad tarp penktos ir šeštos kabinų tarpo nėra. Jei būtų buvę perduodami rūbai iš vienos kabinos į kitą, liudytoja tai tikrai būtų pastebėjusi, nes stovėjo šalia kabinos. Kabinoje J. M. T. stovėjo sustingusi, nesisukinėjo, todėl ši aplinkybė sukėlė įtarimą, mergina buvo stebima. Kad rūbų J. M. T. iš kitos kabinos niekas neperdavė, buvo matyti ir iš parduotuvėje užfiksuoto vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 165).

Kad J. M. T. kabinoje buvo pasisukusi ne į veidrodžius, kaip įprastai matuojantis rūbus, parodė ir liudytoja S. S.. Liudytoja patvirtino, kad, kai merginos buvo gretimose kabinose, viena kitai perduoti nieko negalėjo, perdavimas neįmanomas, tarp šių kabinų nebuvo tarpo, rūbų perdavimo aplinkybės būtų neįmanoma nepastebėti (t. 1, b. l. 166).

Teisiamajame posėdyje liudytoja K. V. patvirtino, kad rūbų perdavimas iš vienos kabinos į kitą kabiną būtų buvęs matomas (t. 1, b. l. 172, 174).

Netikėti liudytojų I. Č., S. S., K. V. parodymais, kad nuteistoji J. M. T. magnetukus nuo rūbų nuėmė pati, nėra jokio pagrindo. Liudytojos I. Č., S. S., K. V. davė parodymus būdamos įspėtos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekusios sakyti tiesą, o nuteistoji J. M. T. kaip įtariamoji (vėliau – kaltinamoji) atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistoma. Įstatymas jai suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynimosi priemonę, todėl manyti, kad jos parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo (panašiai įtariamojo, kaltinamojo parodymai vertinami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-567/2010). Iš liudytojų I. Č., S. S. parodymų matyti, kad jos iš anksčiau nuteistųjų nepažinojo. Nuteistoji J. M. T. sukėlė joms įtarimą dėl savo neįprasto elgesio kabinoje, nes matuojantis rūbus, įprastai žmonės žiūri į veidrodį, o J. M. T. stovėjo pasisukusi į kitą pusę nuo veidrodžio ir nejudėjo, todėl liudytojoms sukėlė įtarimą, jog ji kažką daro, pradėjo ją stebėti. Kai J. M. T. išėjo iš kabinos, liudytoja I. Č. kabinoje rado švarką, švarko kišenėje buvo įdėtas nuimtas apsaugos magnetukas, kitoje kišenėje buvo įdėtas skutimosi peiliukas. Kad rūbai iš kabinos į kabiną nebuvo perduoti, liudytoja I. Č. matė ir parduotuvėje užfiksuotame vaizdo įraše (t. 1, b. l. 165). Abejoti tais parodymais ir juos atmesti nėra pagrindo

Netrukus po įvykio, 2012-09-24, apklausta kaip įtariamoji J. M. T. prisipažino, kad parduotuvėje buvo nutarusi pavogti jai patikusius rūbus. J. M. T. mėgsta siūti, rankinėje turėjo „siuvimo“ peiliuką. Kadangi rūbai buvo su magnetukais, nutarė juos gražiai išpjauti. Kai išpjovė iš rūbų magnetukus, pagalvojo, kad vogti yra negerai, kad gali pagauti, todėl, įdėjusi į rūbų kišenes išpjautus magnetus, rūbus paliko kabinoje (t. 1, b. l. 40–42).

Tokie nuteistosios J. M. T. parodymai neprieštarauja paminėtų liudytojų parodymams, atitinka aplinkybę, kad J. M. T. tam, kad būtų galima išpjauti iš rūbų magnetukus, reikėjo laiko, todėl, būdama kabinoje, stovėjo vienoje vietoje, o būtent ši aplinkybė ir sukėlė pardavėjoms įtarimą, kad nuteistoji rūbų nesimatuoja.

Kad 2012-09-24 apklausta kaip įtariamoji J. M. T. davė teisingus parodymus, nepaneigia ir liudytojų I. R., J. S. parodymai, iš kurių matyti, kad parduotuvėje iškart po nusikalstamos veikos padarymo nuteistoji J. M. T. savo kaltės neneigė, abi nuteistosios aiškino, kad jos gyvena pas močiutę, joms yra sunku (t. 1, b. l. 166, 167).

Esant aptartiems įrodymams, abejonių, kad nuteistoji J. M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, nekyla.

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nuteistosios E. T. ir J. M. T. padarė po vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), anksčiau neteistos, mokosi, charakterizuojamos teigiamai (t. 1, b. l. 79, 119), atlygino padarytą turtinę žalą, todėl ši aplinkybė pripažintina nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2012-04-27 iki 2012-05-14 nuteistoji E. T. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2012-07-25 iki 2012-08-29 – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 6). Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2013-03-14 E. T. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini) “. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji tvirtino, kad yra nėščia, žada važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis), į nuteistąją charakterizuojančius duomenis, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į tai, kad dirba, yra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. T. paskyrus bausmės rūšį – baudą.

Nuteistosios J. M. T. argumentas, kad ji bylos nagrinėjimo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigtas (t. 2, b. l. 13). Kad ji turėjo darbą, dirbo tik savaitgaliais, J. M. T. patvirtino teismo posėdyje, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tardama paskutinį žodį (t. 1, b. l. 176). Todėl apylinkės teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimus, nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad J. M. T. niekur nedirba. 2013-03-28 J. M. T. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ barmene, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, todėl, atsižvelgiant į šias nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje deklaruojama bausmės paskirtis – sulaikyti J. M. T. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai ją nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bus užtikrinta J. M. T. paskyrus BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad E. T. pasikėsinto pagrobti turto vertė bei J. M. T. sugadinto turto vertė nesudaro net 2 MGL (260 litų), R. T. ir J. M. T. skirtinos baudos, nežymiai didesnės negu šios bausmės rūšies minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendžio dalį, kuria J. M. T. ir E. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės, pakeisti.

J. M. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalį paskirti 7 MGL (910 litų) dydžio baudą, kurią būtina sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį paskirti 7 MGL (910 litų) dydžio baudą, kurią būtina sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Violeta MiliuvienėSavinijus Katauskas