Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovei R. B., atsakovui G. B. ir jo atstovei advokatei I. M., trečiajam asmeniui R. J., o trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui G. B., tretiesiems asmenims R. J. ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Trečiasis asmuo R. J. patvirtino, kad būtent jis yra biologinis T. B. tėvas, o ne atsakovas, nes iki vaiko gimimo ieškovė gyveno kartu su juo, o ne su atsakovu. Jis vaiką pripažįsta kaip savo, augina ir išlaiko, gyveno kartu. Jis pats kreipsis dėl tėvystės pripažinimo po to, kai bus nuginčyta tėvystė, yra tos nuomonės, kad skirti DNR ekspertizę nėra tikslinga.

Trečiasis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų - Utenos rajono CMS pateikto T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo, sudaryto 2012-10-10, Nr.283, nuorašo (14 b.l.), vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų ir vaiko tėvu, remiantis santuokos sudarymo įrašu Nr.80 1998-06-06 (5 b.l., c/b Nr.2-2102-356/2012), buvo įrašytas atsakovas. Taigi šioje byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Moksliniai įrodymai yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ekspertizės išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Šioje byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad atsakovas nėra biologinis T. B. tėvas, nekilo, kaip ir dėl to, kad vaikas auginamas ir išlaikomas nuo gimimo bendrai ieškovės ir trečiojo asmens R. J.. Pateiktas rašytinis įrodymas – nėščiosios kortelė patvirtina, kad ieškovė, atsakydama į klausimą apie vyrą, buvo nurodžiusi ne atsakovo, o R. J. asmens duomenis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių byloje pateiktų ir bylą nagrinėjant ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, kad duomenys apie tėvą G. B., esantys (duomenys neskelbtini) gimusio T. B. gimimo įraše, sudarytame 2012-10-10, Nr.283, neatitinka tikrovės.

Atsakovas ir trečiasis asmuo R. J. pripažįsta ieškovės nurodytus faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys).

Šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad atsakovas niekada T. B. nesirūpino, jo neaugino ir neišlaikė, t.y., nors ir buvo įrašytas vaiko tėvu, tačiau tėvystės nepripažino. Vaiką nuo gimimo pripažįsta kaip savo, gyvena kartu, augina ir išlaiko R. J., todėl tėvystės nuginčijimas vaiko teisių nepažeis, vaikas neliks be tėvo ir be išlaikymo.

Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų (šalys teikti atsisakė), visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog atsakovas nėra ir negali būti biologinis vaiko – (duomenys neskelbtini) gimusio T. B. tėvas, todėl, esant tam pakankamam pagrindui (LR CPK 178 str.), ieškinys tenkintinas (LR CK 3.149 str.1d.), iš (duomenys neskelbtini) gimusio T. B. gimimo įrašo duomenys apie tėvą G. B. išbrauktini.

Šalys priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų neprašė. Nors ieškinys tenkinamas, tačiau LR CPK 93 str. prasme atsakovas nėra pralaimėjusi šalis, todėl 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistina iš ieškovės, nes tokio pobūdžio išlaidas privalo padengti ta šalis, kurios dokumentai turi būti siunčiami (LR CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo nuorašas nusiųstinas Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 2012-10-10 sudaryto gimimo įrašo Nr. 283 išbraukti duomenis apie T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nusiųsti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Priteisti iš ieškovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ( įmokos kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.