- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-715-392/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- UAB „Eksparas“
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal S. Č. ieškinio atsakovui UAB „Eksparas“ dėl panaudos sutarties ir priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas S. Č. ieškiniu, pareikštu 2016-04-27, prašo pripažinti su atsakovu UAB „Eksparas“ sudarytą 2012-10-22 panaudos sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiais. Ieškinyje nurodo, kad ieškinį grindžia CK 2.133 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nurodant, jog atsakovo atlikti veiksmai dėl sutarties ir akto sudarymo su nežinomu asmeniu buvo atlikti neteisėtai, nesant ieškovo sutikimo. Per atstovą sudaryti sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais, jei atsakovas, sudaręs ginčo sandorius, negali įrodyti, jog sandoriai sudaryti su atstovu, o ne su pačiu atsakovu, kuris galimai suklastojo ieškovo parašą, o vėliau išgalvojo ieškovo atstovą, kuris realiai niekada neegzistavo. Atsakovas iki šiol nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog iki šiol nenustatytas asmuo, pasirašęs ginčo sutartį ir aktą, buvo tinkamai įgaliotas atstovauti ieškovui teisiniuose santykiuose sudarant ginčo sutartį.Atsakovas UAB „Eksparas“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovui nevykdant reikalavimo grąžinti panaudos pagrindu gautus daiktus, atsakovas 2014-01-14 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, reikalaudamas priteisti iš ieškovo 292,98 Eur žalą. Kauno apylinkės teismas 2015-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1882-528/2015 ieškinį tenkino, konstatuodamas, kad labiau tikėtina, kad S. Č. panaudai perduotus daiktus iš UAB „Eksparas“ gavo. Minėtą sprendimą Kauno apygardos teismas 2016-02-01 nutartimi c. b. Nr. 2A-152-390/2016 paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad 2012-10-12 PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas prekes S. Č. pripažino gavęs ir už jas sumokėjo, gavėjo parašas yra analogiškas panaudos sutartyje ir priėmimo-perdavimo akte prie sutarties, todėl tikėtina, kad ieškovas, kuris užsiėmė apgyvendinimo paslaugomis, galėjo pavesti savo darbuotojui ar kitam žinomam asmeniui priimti darbus iš UAB „Eksparas“ darbuotojų, pasirašant ant dokumentų. Kadangi yra nustatytas prejudicinis faktas, kad ieškovas pavedė kitam asmeniui pasirašyti Panaudos sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą, ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad sutartį ir aktą jo vardu pasirašė kitas asmuo, neturintis įgaliojimų. Atsakovas turi pagrindo tvirtinti, kad ieškovas sutartį ir aktą patvirtino, kadangi atlygino žalą – sumokėjo priteistą teismo sprendimu žalą (perduotų pagal nuomos sutartį kainą).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-10 nutartimi bylą nutraukė CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme. Priimdamas tokį procesinį sprendimą teismas pateikė šiuos argumentus:Įvertinus nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-21503-994/2016 medžiagą, atsakovo prašymu prijungtą Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1882-528/2015 medžiagą taip pat ieškovo S. Č. atstovo paaiškinimus parengiamojo posėdžio metu, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo atstovaujamas kvalifikuoto atstovo advokato, bet galimai netinkamai, civilinė byla Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama beveik dvejus metus, teismas sprendžia, kad ieškovo teisių gynimo būdas, kai yra ginčijama 2012-10-22 Panaudos sutartis bei jos dalis – priėmimo-perdavimo aktas, kurių pagrindu atsiradusi prievolė grąžinti daiktus yra ieškovo jau įvykdyta įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2015-10-02 sprendimo pagrindu, yra netinkamas, nesąžiningai naudojantis savo procesinėmis teisėmis, t. y. tokiu būdu yra kvestionuojamas įsiteisėjęs teismo sprendimas.Kaip paaiškino ieškovo atstovas parengiamųjų posėdžių metu, ieškovo atstovas advokatas Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje galimai netinkamai gynė ieškovo teises ir nepagrįstai nereiškė reikalavimo ginčyti Panaudos sutartį, kurios pagrindu buvo prašoma priteisti žala iš ieškovo S. Č., todėl teikia ieškinį šioje civilinėje byloje, praėjus dviem metams nuo Kauno apylinkės teisme pradėtos civilinės bylos dėl prievolės įvykdymo. Reiškiamu ieškiniu, anot ieškovo atstovo, yra siekiama nustatyti, kas visgi ieškovo S. Č. vardu pasirašė ginčo Panaudos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą (įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo sprendimu konstatuota, kad ne S. Č. pasirašė asmeniškai) tam, kad nustačius būtų galima kreiptis į Kauno apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje bei pareikšti regresinį ieškinį asmeniui, kuris neteisėtai veikė ieškovo S. Č. vardu.Įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, ieškovo atstovo paaiškinimus dėl siekiamų tikslų, pareiškus ieškinį, kad Kauno apylinkės teismas įsiteisėjusiu teismo 2015-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1882-528/2015 (paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2016-02-01 nutartimi c. b. Nr. 2A-152-390/2016) priteisė iš S. Č. UAB „Eksparas“ naudai 292,98 Eur žalą, S. Č. negrąžinus pagal 2012-10-12 Panaudos sutartį gautų daiktų, konstatavus, kad S. Č. tikėtinai gavo daiktus pagal Panaudos sutartį, pavedus savo darbuotojui ar kitam žinomam asmeniui priimti darbus iš UAB „Eksparas“ darbuotojų, pasirašant ant dokumentų (panaudos sutarties, perdavimo-priėmimo akto) taip pat faktą, kad S. Č. įvykdė Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą – sumokėjo priteistą žalą pagal nagrinėjamojoje byloje ginčijamą Panaudos sutartį, sprendžia, kad ginčijama sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas jau buvo įvertinti kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje, o toks ieškovo pareikšto reikalavimo nagrinėjimas, iš naujo vertinant jau ieškovo įvykdytos Panaudos sutarties galiojimą, nėra galimas, remiantis aukščiau pateikta formuojama kasacinio teismo praktika. Kiekvienas subjektas manantis, kad yra CPK įtvirtinti pagrindai procesui išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinti, turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą, išnagrinėjusį civilinę bylą su tokio pobūdžio prašymu, o ne užvesti naują civilinę bylą įrodymams surinkti tam, kad būtų pagrindas proceso atnaujinimui. Dar daugiau, remiantis ieškovo atstovo paaiškinimais, nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo S. Č. parašo Panaudos sutartyje suklastojimo yra nutrauktas, nenustačius asmens ją pasirašiusio, o ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje siekia ginčo teisena nuginčyti teismo sprendimu nustatytus faktus, kad ginčo sandorį tikėtina pasirašė jo darbuotojas ar artimas asmuo, bei nustatyti tikrąjį asmenį, kas neatitinka civilinio proceso esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas S. Č. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-10 nutartį, kuria buvo nutraukta byla ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, nutraukdamas bylą, pažeidė jo teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Šios teisės negalima paneigti bei apriboti. Teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu - kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Skundžiamos nutarties motyvuose nurodyta, kad dėl ginčijamo sandorio yra pasisakyta anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas, nutraukdamas bylą rėmėsi kasacinio teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015, tačiau šią praktiką taikė netinkamai, nes neįvertino, kad minėtoje kasacinio teismo byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjama nutrauktąja byla, kasacinis teismas panaikino teismo sprendimą nutraukti bylą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.Pirmosios instancijos teismui priimant nutartį nutraukti bylą, bylą nagrinėjęs teismas netinkamai kvalifikavo pareikštą reikalavimą kaip įrodymo, dėl kurio pasisakyta kitoje byloje, ginčijimą, ir nepagrįstai pripažino, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu neabejotinai gali būti savarankiškos bylos nagrinėjimo dalykas. Tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį.Savo teisėmis atsakovas turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo, ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti. Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas 2016-04-27 - praėjus tik trims mėnesiams nuo Kauno apygardos teismo sprendimo įsiteisėjimo 2016-02-01, kai sužinojo, kad kasacinis teismas atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą. Procesas atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.Nagrinėjamoje byloje turi būti patikrinta, ar buvo užtikrintos teisės į teisingą procesą. Minėtoje byloje apeliacinis teismas atsisakė priimti iš apelianto naujus įrodymus - dokumentus, gautus jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės iš ikiteisminio tyrimo dėl ginčo panaudos sutarties ir akto suklastojimo, ir šie įrodymai liko apskritai neįvertinti, nors būtent šie įrodymai atskleidžia atsakovo vadovo paaiškinimų prieštaringumą dėl sutarties ir akto sudarymo aplinkybių.CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas dar vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nors šiuo pagrindu teismas nesirėmė, tačiau ieškovo reikalavimo pagrindas ir dalykas šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-1882-528/2015 nėra tapatūs. Pareiškėjas taip pat apžvelgė teismų praktiką bylų nutraukimo, kai ieškinių pagrindas ir dalykas yra tapatūs, klausimu.Iš žalos atlyginimo bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniam teismui atsisakius priimti naujus įrodymus, gautus po bylos išnagrinėjimo iš esmės, byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo sutarties ir akto pripažinimo niekiniu kaip sudaryto UAB „Eksparui“ pasirašius už save ir kitą šalį, suklastojant S. Č. parašą. Nors S. Č. atsiliepime ir apeliaciniame skundė dėl to teikė argumentus, teismas ex officio sprendime dėl to nepasisakė, kitaip tariant, tai nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės:Kauno apylinkės teismas 2015-10-02 sprendimu UAB „Eksparas“ ieškinį tenkino visiškai. Remdamasis panaudos sutartimi ir priėmimo - perdavimo aktu priteisė iš atsakovo S. Č. UAB „Eksparas“ 292,98 Eur žalos atlyginimą, 6% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-01-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,85 Eur žyminį mokestį, 115,85 Eur už advokato paslaugas.Kauno apygardos teismas 2016-02-01 nutartimi S. Č. apeliacinį skundą atmetė, Kauno apylinkės teismo 2015-10-02 sprendimą paliko nepakeistą.Ieškovas S. Č. ieškiniu, pareikštu 2016-04-27, prašo pripažinti su atsakovu UAB „Eksparas“ sudarytą 2012-10-22 panaudos sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą negaliojančiais. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijama 2016-11-10 nutartimi šią bylą nutraukė CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nutraukdamas bylą, pažeidė jo teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Šios teisės negalima paneigti. Teismas netinkamai taikė kasacinio teismo praktiką, suformuotą civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises, turi teisę kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje, taip pat ir pareiškėjo nurodomoje nutartyje, nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).Tais atvejais, kai teisme jau yra pareikštas ieškinys dėl prievolės vykdymo, atsakovas, manydamas, kad sandoris, iš kurio ieškovas kildina prievolę, yra ydingas, gali jį ginčyti pareikšdamas savarankišką ieškinį, priešieškinį nagrinėjamoje byloje arba atsiliepdamas į ieškinį. Šiomis savo teisėmis atsakovas turi naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis), ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti. Nors pagal civilinio proceso dispozityvumo principą pasirinkti gynybos būdą yra atsakovo teisė, tačiau jį rinkdamasis atsakovas turi įvertinti tai, kad sandorio nuginčijimas gali lemti ir ginčo dėl prievolių vykdymo baigtį, todėl jis turi siekti, jog reikalavimas dėl sandorio galiojimo būtų sprendžiamas anksčiau už ginčą dėl prievolių arba kartu su juo. Be to, teismo sprendimui dėl prievolių vykdymo įgijus res judicata galią, sandorio ginčijimas gali tapti komplikuotas, ypač jei jis reiškiamas praėjus ilgam laiko tarpui, mat tektų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir tai galėtų kelti grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Civilinės bylos Nr.2-1882-528/2015, pareiškėjas joje nei panaudos sutarties, nei priėmimo-perdavimo akto, kurio pagrindu ieškinys jo atžvilgiu buvo patenkintas, neginčijo, priešieškinio nereiškė. Pareiškėjas tik kartu su apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui pateikė ir prašė prijungti naujai pateiktus įrodymus – ieškovės atstovės A. G. apklausos ir akistatos policijoje protokolus, kurie, jo teigimu, patvirtina apie A. G. galimai melagingus liudijimus nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės atstovės A. G. 2014-04-16 apklausos ir 2014-11-10 akistatos protokolai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir ištirti nagrinėjant ieškovės ieškinį, tačiau atsakovas šių įrodymų neteikė, jais savo atsikirtimų negrindė. Atsakovo pareiškimo pagrindu buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 65-1-00445-14. 2014-11-10 ir atliktos akistatos metu dalyvavo pats atsakovas. Apie baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus atsakovas žinojo, tačiau šių įrodymų teismui neteikė, jais pirmosios instancijos teisme nesirėmė. Kauno apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad apelianto teikiami įrodymai nepatvirtina reikšmingų bylai spręsti aplinkybių, todėl apelianto prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo atmetė.Nurodyti faktai patvirtina, kad atsakovas, siekdamas apginti savo interesą, jau byloje dėl skolos iš jo priteisimo galėjo realizuoti visas savo procesines teises, ir naudotis jomis privalėjo operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis). Todėl šiuo metu jis negali naudoti jų kaip priemonės jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti.Pareiškėjas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismui priimant nutartį nutraukti bylą, bylą nagrinėjęs teismas netinkamai kvalifikavo pareikštą reikalavimą kaip įrodymo, dėl kurio pasisakyta kitoje byloje, ginčijimą, ir nepagrįstai pripažino, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nes teismas tokio argumento savo nutartyje nepanaudojo. Pirmosios instancijos teismas tik pasisakė, kad ieškovas siekia užvesti naują civilinę bylą, jam reikalingiems įrodymams surinkti.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,
nutaria:
S. Č. skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarti palikti nepakeistą.