Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-1095/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2-1095/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
Atsakovas
V. J. L.
Kategorijos
  • 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1095/2011Procesinio sprendimo kategorija: 119.12. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties palikti ieškinį nenagrinėtu ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams V. J. L. ir (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. J. L. ir (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. gegužės 16 d. laidavimo sutartį ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. susitarimą dėl laidavimo pratęsimo, sudarytus tarp atsakovų V. J. L. ir (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindžia CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino ir įpareigojo ieškovą per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 30 000 Lt užstatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, panaikino 2010 m. gegužės 12 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovams V. J. L. ir (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad ieškovas nustatyto užstato per nustatytą terminą nesumokėjo; mokėjimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ši nutartis gali būti skundžiama tik dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu taip pat yra skundžiama (CPK 298 str., 334 str. 1 d. 1 p., 334 str. 3 d. 2 p.), todėl apeliantas skundžia visą nutartį.

2. Teismas neteisingai skaičiavo terminą iki kurio turėjo būti sumokėtas užstatas. Ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties nuorašą gavo 2010 m. birželio 30 d., todėl terminas sumokėti nustatytą užstatą baigėsi 2010 m. liepos 7 d. Tačiau 2010 m. liepos 7 d. buvo pateiktas teismui atskirasis skundas. Lietuvos apeliaciniam teismui 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmetus ieškovo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas užstatui sumokėti jau buvo pasibaigęs, todėl ieškovas neturėjo galimybės įvykdyti teismo nustatytą pareigą – sumokėti užstatą. Teismas be pagrindo terminą užstatui sumokėti nustatė nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties įsiteisėjimo, nes pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartyje terminas užstatui sumokėti buvo nustatytas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo ieškovui.

3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu terminas baigiasi nagrinėjant jį nustačiusios nutarties teisėtumą, turi būti nustatomas naujas terminas tam pačiam veiksmui atlikti, nepriklausomai nuo to, atmetamas ar tenkinamas atskirasis skundas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje tokio termino nenustatė. To nepadarė ir Vilniaus apygardos teismas. Ieškovas, nesulaukęs naujai nustatyto termino užstatui sumokėti, kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti naują terminą, tačiau teismas į tai nereagavo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Iš apelianto atskirojo skundo turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį apeliantas skundžia visa apimtimi, t. y. dėl spendimo palikti ieškinį nenagrinėtu ir panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama ne tik teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo, bet ir nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu (CPK 298 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėjamą atskirąjį skundą, todėl sprendžiama, kad klaidą dėl nutarties, kuria paliktas ieškinys nenagrinėtu, neapskundimo teismas ištaisė.

Byloje nėra ginčo dėl ieškovo pareigos sumokėti užstatą. Šis ginčas išspręstas 2010 m. gruodžio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1546/2010. Neginčytas ir nustatytas 7 dienų terminas (skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo suinteresuotam asmeniui (ieškovui) dienos) užstatui sumokėti. Nagrinėjamoje byloje keliama problema, kaip, kokiais terminais turėtų būti vykdomas teismo nustatytas įpareigojimas ieškovui, kai nustatanti tokią pareigą nutartis apskundžiama apeliacinės instancijos teismui ir nustatytas terminas dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pasibaigia. Byloje nustatyta, kad pasibaigus teismo nustatytam terminui, naujo termino užstatui sumokėti nenustatė nei apeliacinės instancijos teismas, nei pirmosios instancijos teismas. 2010 m. birželio 19 d. nutartyje teismas nurodė, kad 7 dienų terminas užstatui sumokėti skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šis terminas pasibaigė. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, terminas užstatui sumokėti turėjo būti skaičiuojamas nuo pastarosios nutarties įsiteisėjimo datos, - nepagrįstas, nes nei vienas teismas (nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos) to nenustatė, ir apeliantui neatsirado pareiga pačiam nuspręsti dėl ginčo termino. Tuo labiau, kad CPK 73 straipsnio 1 dalyje ir 795 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga nustatyti terminą ginčo užstatui sumokėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį dėl užstato sumokėjimo, apeliantas neprivalėjo vykdyti ginčijama nutartimi nustatytos pareigos, o terminas užstatui sumokėti pasibaigė dėl objektyvių priežasčių – apelianto inicijuoto apeliacinio proceso. Nors situacija kaip turi būti skaičiuojamas terminas nustatytai pareigai įvykdyti, kai tokią pareigą nustatanti nutartis apskundžiama apeliacine tvarka, nėra aiškiai sureguliuota, tačiau tai nereiškia, kad tokie neaiškumai negali būti išspręsti vadovaujantis įstatymo analogija, bendraisiais teisės principais ir teismų praktika.

Byloje nustatyta, kad po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo apeliantas raštu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu nustatyti naują terminą užstatui sumokėti (b. l. 159). Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai nereagavo, dėl šio prašymo nepasisakė ir, kaip jau minėta, priėmė skundžiamą nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu. Teisėjų kolegija dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių neturi pagrindo teiginiui, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 7 str.). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, vertino jas mechaniškai, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, nesudarė apeliantui realios galimybės sumokėti užstatą ir dėl to nepagrįstai taikė CPK 196 straipsnio 1 dalies 12 punkto ir 795 straipsnio 1 dalies teisines pasekmes. Tokia nutartimi teismas be pagrindo užkirto galimybę tolesnei bylos eigai ir pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybą (CPK 5 str.). Skundžiama teismo nutartis naikinama ir nustatomas terminas užstatui sumokėti. Ginčo nutartimi taip pat buvo panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kadangi ši skundžiamos nutarties rezoliucijos dalis tiesiogiai susijusi su pirmąja skundžiamos nutarties rezoliucijos dalimi, tai, panaikinus pastarąją ir atstačius bylos nagrinėjimą į procesinę stadiją, buvusią iki skundžiamos nutarties priėmimo, turi likti galioti ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 337 straipsniu 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti ieškovui (duomenys neskelbtini) terminą iki 2011 m. balandžio 29 d. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Vilniaus bankas“, banko kodas 70440, 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) užstatą atsakovo (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

Teisėjai Algirdas GailiūnasNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis