- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 2-55-560/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos ir LR Generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. G. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau tikslino, prašydamas iš atsakovės Lietuvos Valstybės ieškovo naudai priteisti 61 543 Lt turtinės ir 438 457 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 1-5, 42-46).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2000-08-18 nutarimu jis buvo patrauktas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-301-98 dėl oficialaus dokumento suklastojimo, panaudojimo ir sukčiavimo stambiu mastu, ko pasėkoje 2000-06-19 buvo suimtas ir Lukiškių kalinimo izoliatoriuje išbuvo nuo 2000-06-19 iki 2000-12-19, o nuo 2000-12-19 ieškovui buvo paskirtas namų areštas. Ieškovas teigia, kad namuose jis privalėjo būti ištisą parą, negalėjo išeiti į parduotuvę ar polikliniką, ieškovas skambindavo pareigūnams, prašydamas leisti laikinai palikti gyvenamąją patalpą, tačiau pareigūnai teigdavo, kad tokių palengvinančių sąlygų nėra numatyta. Ieškovas teigia, kad pritaikant šią kardomąją priemonę nebuvo atsižvelgta į žmogiškąjį faktorių, į tai, kad jis augino du mažamečius vaikus, dėl ko jam reikėjo ieškotis darbo. Nurodo, kad namų areštas buvo panaikintas po daugiau nei 4 metų Vilniaus apylinkės prokuratūros 2005-04-11 Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu. Teigia, kad minėto nutarimo formuluotė, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę, neigiamai įtakoja ieškovą, nes jis ir toliau turi gyventi su įtarinėjimų našta. Be to, tai įrodo ir faktą, kad pareigūnai tirdami bylą dirbo nekvalifikuotai, ką patvirtina ir 2004-03-26 Vilniaus apygardos prokuratūros laiške Vilniaus m. apskrities VPK KP NTT ENTS viršininkui A. L. nurodymas toliau tęsti ieškovo paiešką kaip pasislėpusio nuo tyrimo.
Nurodo, kad ieškovas patyrė turtinę žalą dėl to, kad 6 metus ir 23 dienas apribojus jo laisvę, pastarasis, kaip verslininkas, turintis partnerių įvairiose Lietuvos vietose bei užsienyje, negalėjo vykdyti veiklos, ko pasėkoje negavo atlyginimo. Ieškovas teigia, kad jam padaryta turtinė žala yra lygi vidutiniam darbo užmokesčiui, galiojusiam tuo laikotarpiu, kai jam neteisėtai buvo apribota laisvė, kuri viso, pagal ieškovo paskaičiavimus, sudaro 61 543 Lt.
Vėl gi ieškovas nurodė, kad neturtinė žala lygi 438 457 Lt, kurią jis įvardina kaip fizinį skausmą – skandžio opą, atsiradusią dėl blogos mitybos, būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje, bei dvasinius išgyvenimus, patirtus konfliktuose su kitais kaliniais, siekiant apginti savo garbę ir orumą. Taip pat ieškovas teigia, kad jo neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jis patyrė dvasinį sukrėtimą, kuomet buvo areštuotas netikėtai, be to, ieškovą areštavo vasaros pradžioje, kuomet jis ruošėsi su vaikais vykti į pajūrį. Nurodo, kad dėl suėmimo nesimatė su vaikais 6 mėnesius, nes nenorėjo jų traumuoti, o dėl pareigūnų prašymo pratęsti suėmimą, ieškovas patyrė gilią emocinę depresiją, nes manė, kad nesimatys su vaikais ir per žiemos šventes. Be to, ieškovas nebegalėjo dirbti, nutrūko ryšiai su kai kuriais partneriais, pablogėjo jo reputacija, dėl ko buvo prarasti verslo ryšiai, kvalifikacija, ieškovo šeima liko be išlaikytojo, ieškovo vaikai nuolat klausinėjo, kur jų tėtis bei kodėl jis negali su vaikais išeiti iš namų.
Ieškovas dėl žalos atlyginimo nusprendė kreiptis po to, kai 2007 m. prieš jį nepagrįstai buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Teigia, kad jis teisę į žalos atlyginimą turi dėl to, kad laikotarpiu, kuomet jam buvo paskirtas suėmimas bei namų areštas, pareigūnai atliko nenuoseklius tiriamuosius veiksmus, tyrimas buvo atliekamas pasyviai, pareigūnai skelbė ieškovo paiešką, nors jam buvo pritaikytas namų areštas, kas reiškia, jog toks tyrimasis esmės prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str. 3 d. nuostatoms, numatančioms asmens teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpą laiką.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama LR generalinės prokuratūros, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti (b.l. 52-57). Atsiliepime nurodo, jog vien tai, kad ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu pareigūnų veiksmų neteisėtumą ieškovo atžvilgiu, todėl ieškovas pareigūnų veiksmų neteisėtumą pagal CK 6.272 str. turi įrodyti. Teigia, kad kardomosios priemonės taikymo neteisėtumą lemia jos paskyrimas ar pratęsimas, nesilaikant atitinkamų baudžiamojo proceso normų, be to, skiriant suėmimą, esminė jo teisėtumo sąlyga laikoma pagrįstas įsitikinimas, jog asmuo, kuriam skirtas suėmimas, yra padaręs nusikaltimą bei atsižvelgiamą į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tyrimo, trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus. Ieškovas neįrodė pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Priešingai iš 2000-06-21 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prašymo skirti ieškovui suėmimą matyti, kad ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas bei motyvuota, jog jis bėgs, slėpsis nuo tardymo ir teismo, nes neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nuo 1995 m. buvo paskelbta jo paieška, be to, buvo įtariama, jog jis gali bandyti paveikti liudytojus. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-11-15 nutartimi (kurią Vilniaus apygardos teismas 2000-11-23 nutartimi paliko galioti) pratęsus kardomosios priemonės suėmimo terminą, buvo pagrįstai konstatuota, kad suėmimo pagrindai dar neišnykę. Teigia, kad 2000-12-19 nutarimas skirti ieškovui kardomąją priemonę – namų areštą buvo motyvuotas tuo, kad ieškovas kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nurodyta, jog laisvėje slapstosi šios nusikalstamos veikos bendrininkai, be to, pats ieškovas iki kardomųjų priemonių skyrimo slapstėsi, todėl siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą, jam skirtinas namų areštas. Ieškovas šios kardomosios priemonės pritaikymo neapskundė net įsigaliojus naujajam BPK. Atsakovo atstovė teigia, kad jos išdėstytos aplinkybės įrodo, jog neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjo veiksmų ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-301-98 faktas nenustatytas, todėl negali kilti ir valstybės prievolė atlyginti ieškovui žalą pagal CK 6.272 str. 1 d.
Atsakovo atstovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas apie jo manymu pažeistas teises sužinojo 2005-04-11, kuomet buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje, tačiau dėl žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į teismą tik 2009 m., tai yra suėjus 3 metų ieškinio senačiai (CK 1.124 str. ir 1.125 str.).
Atsakovė Lietuvos Valstybė, atstovaujama LR teisingumo ministerijos, atsiliepimu prašo ieškinį atmesti (b.l. 82-86). Atsiliepime nurodo, kad tokio pobūdžio bylose ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo baudžiamojo proceso pabaigos momento, todėl šioje byloje senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2003-04-04 ir 2005-04-11 nutarimų priėmimo dienos, kas reiškia, jog ieškinio senaties terminai atitinkamai baigėsi 2006-04-04 ir 2008-04-11. Kadangi ieškinys teismui paduotas 2009-05-06, prašo ieškinį atmesti remiantis tuo, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
Atsakovo atstovė taip pat nurodo, kad pagal CK 6.272 str. 1 d. valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos yra būtinos, nustatant, ar valstybė atsako už asmeniui kilusią žalą. Ieškovas neįrodė teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumo bei 2005-04-11 nutarimo nutraukti ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą neskundė. Pažymi, jog LAT 2007-04-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007 yra konstatavęs, kad „išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti“. Nurodo, kad baudžiamojo proceso ilgumo pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir į EŽTT bylose suformuluotus kriterijus: bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdžios institucijų elgesį tiriant ir nagrinėjant bylą. Bylos sudėtingumas siejamas su klausimų ir nusikaltimų skaičiumi vienoje byloje, laiko ir atstumo nuotoliu tarp nagrinėjamų įvykių ar faktų teisminio proceso metu, kaltinamųjų bei liudytojų skaičiumi, tarptautiniu bylos elementu, bylų sujungimu, kitų asmenų intervencija į bylos nagrinėjimą. Teigia, kad ieškovas neįrodė, jog baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu truko nepateisinamai ilgai, kadangi proceso trukmę gali įtakoti ne tik ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau ir kitos objektyvios aplinkybės bei paties įtariamojo elgesys. Teigia, kad ieškovo suėmimas buvo teisėtas ir pagrįstas, nes įrodymų, kurie patvirtintų priešingai nėra. Šią procesinės prievartos priemonę skyręs teismas rėmėsi tokiais suėmimo skyrimo pagrindais, kurie atitinka Konvencijos 5 str. 1 d. c p. bei anksčiau galiojusio BPK 104, 106 str. nuostatas. Pažymi, kad šios kategorijos bylose turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Nurodo, kad ieškovas, paskaičiuodamas turtinės žalos dydį remiantis vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad tokią pinigų sumą jis gautų, jeigu nebūtų suimtas ir jam nebūtų taikomas namų areštas. Iš ieškinio matyti, kad iki suėmimo ieškovas nedirbo, įrodymų, jog buvo verslininkas ir gavo pajamas iš verslo iki procesinių prievartos priemonių skyrimo nepateikė. Teigia, kad reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis bei prieštarauja nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikai. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pablogėjo jo reputacija, nutruko ryšiai su partneriais, taip pat ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog iš tiesų patyrė dvasinį sukrėtimą, depresiją, pablogėjo jo sveikata dėl netinkamo maitinimo suėmimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovo D. G. atžvilgiu 1995-08-29 Vilniaus m. VPK ENTS buvo iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 207 str. 2d. (prijungta baudž. byla Nr. 14-1-201-98 (toliau – b.b.), t. 1, l. 5,). 1995-09-29 nutarimu baudžiamoji byla buvo sustabdyta, iki bus nustatyta D. G. buvimo vieta (b.b. t.1, l. 6). 1997-03-05 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi ieškovui buvo paskirtas kardomasis kalinimas nenustatant termino (b.b. t. 7, l. 3). Teismas nutartyje nurodė, jog D. G. slapstosi nuo tardymo, todėl yra tikslinga jo atžvilgiu skirti kardomąją priemonę – suėmimą. 1997-06-09 nutarimu ieškovo ir kitų asmenų atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą bei paskelbta ieškovo paieška, o 1998-02-04 nutarimu ieškovo ir kitų asmenų atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta ir ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 274 str. 3d. ir BK 207 str. 2d. (b.b. t.6, l. 12).
Ieškovas D. G. buvo sulaikytas 2000-06-19 (b.b. t.7, l. 5). Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2000-06-21 nutartimi ieškovui buvo paskira kardomoji priemonė – suėmimas – iki 2000-07-11 (b.b. t. 7, l. 11). Ieškovui ši kardomoji priemonė – suėmimas - buvo tęsiama iki 2000-12-19 (b.b., t. 7, l. 18, 24, 26, 33, 38, 41). Pažymėtina, jog ieškovas aukštesnės instancijos teismui apskundė tik paskutinę, t.y. 2000-11-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartį (b.b. t. 7, l. 43), kuria jam buvo pratęstas suėmimas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 200-11-23 nutartimi ieškovo skundą atmetė (b.b. t. 7, l. 47). Vilniaus apygardos teismas 2000-12-15 nutartimi, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą dar kartą pratęsti kardomojo kalinimo terminą D. G. , nutarė šio prašymo netenkinti bei suėmimo termino ieškovui nepratęsė (b.b. t. 7, l. 57-58).
Ieškovui D. G. 2000-12-19 nutarimu, kurį sankcionavo Vilniaus m. apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras, buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas (b.b. t. 7, l. 59-60). Išnagrinėjus ieškovo prašymą, 2001-02-11 nutarimu ieškovui namų arešto sąlygos buvo pakeistos, nustatant, jog ieškovas turėjo būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Architektų g. 10-43, Vilniuje, nuo 20,30 val. iki 9,30 val. (b.b. t. 7, l. 65-66). 2005-04-11Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarimu ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o 2000-12-19 paskirta kardomoji priemonė – namų areštas – panaikinta (b.b. t. 7, l. 301-307).
Byloje abu atsakovo atstovai prašo taikyti ieškinio senatį bei šiuo pagrindu ieškinį atmesti.
LR CK 1.124 str. nustatyta, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.) Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. CK 1.125 str. yra numatyti ieškinio senaties terminai, o šio straipsnio 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t.y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina galimai nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo galimą teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio, jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo galimą teisės pažeidimą į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.
Ieškovas savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, jog jis buvo nepagrįstai bei neteisėtai suimtas, vėliau jam buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, kurio sąlygos buvo labai griežtos. Kaip minėta, 2005-04-11Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarimu ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o 2000-12-19 paskirta kardomoji priemonė – namų areštas – panaikinta. Apie šį nutarimą ieškovas sužinojo 2005-04-15, asmeniškai pasirašydamas ant nutarimo, kad su juo susipažino. Taigi ieškovas, gindamas jo manymu pažeistas savo teises, ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo galėjo pareikšti iki 2008-04-15 imtinai, tačiau ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2009-03-25 (b.l. 1-5), o teismo ieškinys buvo priimtas tik 2009-05-06 (b.l. 42-46), t.y. ieškovas ieškinį teismui pateikė praleidęs įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Ieškovas neprašė teismo atnaujinti senaties termino, tačiau klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas sprendžia ex officio. Pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, atidžiam asmeniui sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Ieškovas nurodė, jog į teismą kreiptis negalvojo, nes norėjo, kaip katalikas, atleisti savo šalies teisėsaugos organams, tačiau tokią jo nuostatą pakeitė 2007 m. įvykis, kai jo atžvilgiu vėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir tik įsikišus advokatui, jo atžvilgiu nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Teismo nuomone šios ieškovas nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos, kaip svarbios termino praleidimo priežastys. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises. Ieškovas įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškinio senaties termino ribose jis negalėjo kreiptis į teismą, nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, dėl ko jis turėtų būti atnaujintas, o pažeistoji teisė ginama.
Kaip pažymėjo LAT CBS teisėjų kolegija 2008-08-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Taip pat teisėjų kolegija nurodė, jog tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys yra atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, jog ieškovas, tik 2009-03-25 kreipdamasis į teismą su šiuo ieškiniu, praleido įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo, o dėl to šis jo reikalavimas atmestinas. Kadangi ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra vertinami argumentai dėl šio ieškinio materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo.
Atmetus ieškovo ieškinį, iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 88 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo D. G. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. G. 25,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.