Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 183 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 20 MGL (2 600 Lt) bauda.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi, M. K. paskirta 20 MGL (2 600 Lt) bauda pakeista 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi M. K. paskirta ir neatlikta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį atidirbti 20 valandų visuomenės labui, pakeista į 13 parų arešto bausmę;

2) Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant dirbti po 25 valandas kas mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 25 valandas kas mėnesį visuomenės labui ir 20 MGL (2 600 Lt ) bauda.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 29 parų arešto bausmę. Bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 00.12 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), iki pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas mažiausias 1,73 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad jokiose įskaitose jis neregistruotas, anksčiau buvo teistas, tačiau šiuo metu jokių reikalų su policija neturi. Jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo pateikti negali, kadangi nežino, kur jis yra, ar jį pametęs, ar kur kažkur. Jis gerai sutaria su tėčiu J. K., kuris jam naudojimuisi buvo davęs savo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojosi. Jis anksčiau niekada nėra už vairo sėdęs neblaivus, todėl tėtis jam ir davė automobilį, žinojo, kad tikrai nebus jokių problemų, tačiau 2025 m. rugpjūčio pradžioje jis susipyko su savo žmona ir iš vakaro buvo gerokai išgėręs, kiek tiksliai, negali pasakyti, tačiau 2025 m. rugpjūčio 2 d. ryte pasiskambino draugui ir su juo susitarė susitikti, ir tėčio automobiliu „BMW“ nuvažiavo iki draugo, kartu su juo važiavo iki kito draugo. Link (duomenys neskelbtini), gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kaip suprato, buvo reidas ir tikrino neblaivumą. Pradžioje jam davė pūsti bekontaktį alkotesterį, tačiau kadangi buvo nustatytas neblaivumas, vėliau buvo patikrintas alkotesteriu girtumas ir jam nustatytas daugiau kaip 1,7 promilių girtumas. Policijos pareigūnams jis iš karto pasakė, kad vairavo neblaivus, sutiko su alkotesterio parodymais. Jis gailisi dėl savo poelgio, supranta, kad pasielgė blogai ir jam yra žinoma, kad už tokį girtumą yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis M. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi ir papildomai parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. važiavo pavartojęs alkoholio ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis sutinka, kad jam būtų paskirta bauda, kurią pasižada sumokėti, taip pat yra išaiškinta, kad jam bus atimta teisė vairuoti transporto priemonę bei kad yra numatomas automobilio konfiskavimas. Jis paskutiniu metu dirbo vairuotoju, tačiau paskutinėje įmonėje pasidarė neįmanoma dirbti, kadangi tekdavo dirbti po 12 valandų, o atlyginimas buvo mokamas nedidelis, todėl išėjo iš įmonės 2025 m. birželio mėn., užsiregistravo darbo biržoje ir intensyviai ieško darbo. Jis anksčiau dirbo ir statybose, todėl tikrai visas baudas sumokės. Šiuo metu taip pat dirba pavienius darbus, kuriuos randa skelbimuose. Žinodamas, kad jam bus paskirta ne tik bauda, tačiau ir gali priteisti automobilio, kuriuo važiavo, vertę, kuri gali siekti apie 10 000. Jam tokia suma yra labai didelė, tokių pajamų jis negauna, tokio automobilio jis pats niekada nebūtų įsigijęs, be to, ir šiuo metu neturi savo vardu registruoto automobilio, jo prašė pas tėtį, todėl prašo esant galimybei sumažinti priteisiamo automobilio vertę, kurią tikrai galėtų sumokėti pagal savo turimas pajamas, kurios nėra didelės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad turi sūnų, kuris gyvena Kaune. Su sūnumi palaiko gerus santykius, kiek gali, jam padeda materialiai. Sūnus savo vardu neturi jokios transporto priemonės, todėl jo paprašo automobilio, kurį jis jam duoda, kadangi jam kaip pensininkui jo kartais nereikia. 2025 m. sausio mėn. jis už savo lėšas įsigijo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. laidos, kurį įsigijo per skelbimus už 7 000 Eur. Automobiliu jis naudojosi, tačiau žinojo, kad vasarą jam automobilio nereikės, o sūnus norėjo važiuoti atostogauti, dažniau pas jį atvažiuoti į svečius, todėl vasaros pradžioje sūnui davė savo automobilį. Kiek bendraudavo su sūnumi, žinodavo, kad sūnus yra atsakingas ir už vairo niekada nesėsdavo išgėręs, todėl jam nekildavo joks įtarimas, kad gali vairuoti išgėręs. Tiksliai dienos negali pasakyti, jam paskambino sūnus ir pasakė, kad jis turi problemų, kad buvo sulaikytas neblaivus už vairo ir buvo konfiskuotas jo automobilis. Sūnus dėl savo poelgio labai pergyveno, supranta, kad pasielgė negerai, kadangi šiuo metu tai atsilieps jo finansinei padėčiai.

Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 9.20 val., (duomenys neskelbtini), Kaunas, policinės priemonės metu vairuotojo blaivumo patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K., kuriam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) – pirmu tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 2 d. 09.26 val. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio matuokliu, antru tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 2 d. 09.51 val. M. K. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur priešais namą matomas juodos spalvos automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. K., alkotesteriu „Alkotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), 09.26 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 09.51 val. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas.

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „BMW 525“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. K., įgytas 2024 m. spalio 13 d. už 7 000 Eur.

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „BMW 525d xDrive Aut A8“, (duomenys neskelbtini) m. laidos, vidutinė kaina su PVM yra 10 910 Eur.

Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad specialistas A. S. nurodė, jog 2025 m. rugpjūčio 2 d. apie 09.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, policinės priemonės metu, vairuotojo blaivumo patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. K., asmuo buvo patikrintas bekontakčiu alkoholio matuokliu „Drager 5000“, kuris parodė teigiamą rezultatą, t. y. asmens iškvėptame ore galimai yra alkoholio. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą – alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) – pirmu tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 2 d. 09.26 val. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio matuokliu, antru tikrinimu 2025 m. rugpjūčio 2 d. 09.51 val. M. K. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Asmuo teigė, kad prieš valandą yra vartojęs alkoholinių gėrimų, pažeidimo neneigė, su pažeidimu sutiko. M. K. nurodė, kad transporto priemonė priklauso jo tėvui J. K.. Automobilis buvo uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pasitvirtino. Pats kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi. Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis M. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji motorinių transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad praeityje teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų, kad būtų registruotas dėl psichikos ir priklausomybės ligų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 418 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam M. K. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu procesą užbaigus baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam M. K. skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tokį draudimą teismas gali taikyti nuo vienerių iki septynerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. K. vairuodamas motorinę transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles padarydamas itin šiurkštų pažeidimą, galintį turėti neigiamos įtakos visuomenės interesams, tai yra vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaltinamajam M. K. taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą girtumą ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), kaltinamajam kartu su bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme, tokiu būdu akivaizdu, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir taikomas be išimties. Straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šis automobilis nuosavybės teise priklauso J. K., tai yra kaltinamasis M. K. neblaivus vairavo jam nepriklausantį automobilį, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti suma. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės ,,BMW“, (duomenys neskelbtini) m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM – 10 910 Eur. Tačiau teismas pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra minėtoje duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Individualūs automobilio ,,BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) požymiai ir techninės savybės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiamus duomenis nėra įvertinti, tuo tarpu minėtas automobilis 2024 m. spalio 13 d. buvo įgytas už 7 000 Eur. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. K. nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl vidutinės transporto priemonės kainos (10 910 Eur) konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, dėl to tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturėtų tiesioginio poveikio ir nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai būtų neproporcinga priemonė bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių tikslams pasiekti. Todėl iš kaltinamojo išieškotina mažesnė dalis šios transporto priemonės vertės – 5 455 Eur.

Kaltinamajam M. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtos kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliu, nutarimu grąžintas J. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 6 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš M. K. transporto priemonės – automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 455 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

M. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.