- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- ATP-506-72/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00335-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- O. P.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-506-72/2012
2012 m. spalio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas skundžiamu 2012-07-19 nutarimu O. P. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui, vadovaudamasis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę nuobaudą – 3100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui, už tai, kad ji 2012-06-30 19.12 val. prie parduotuvės „D.“, esančios (duomenys neskelbtini), Visagine, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodama jai priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama juo atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, ir atsitrenkė už jos vairuojamo automobilio stovėjusį kitą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. L., ir jį apgadino, išvažiavo iš įvykio vietos, taip iš jos pasišalindama. Teismas konstatavo, jog O. P. kaltė dėl pažeidimų padarymo įrodyta jos pačios paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, vairuotojo pažymėjimo kopija, eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, S. L. paaiškinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Skirdamas O. P. administracines nuobaudas teismas atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią (prisipažino padariusi administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo) ir jos atsakomybę sunkinančią (pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda) aplinkybes. Teismo nuomone, pagrindo O. P. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu O. P. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012-07-19 nutarimą. Nurodo, kad 2012-07-19 nagrinėjant bylą Visagino miesto apylinkės teisme nedalyvavo Visagino PK atstovai. Dėl šios priežasties ji negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, numatytomis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 53 str., užduoti klausimus tiriant įrodymus ir kitus duomenis, kuriais tik iš rašytinių šaltinių byloje vadovavosi apylinkės teismas. Visagino miesto apylinkės teismo nutartyje konstatuojama, jog jos neva padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas užfiksuotas vaizdo kamerų pagalba. Tačiau jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su šiuo įrodymu. Teismo metu vaizdo įrašas nebuvo pateiktas, o dėl Visagino PK atstovų nedalyvavimo teisme, ji negalėjo pasinaudoti savo procesine teise vertinant šį įrodymą. Mano, kad ši aplinkybė yra ypatingai svarbi tuo, kad egzistuojantis vaizdo įrašas patvirtintų jos nekaltumą. Visagino miesto apylinkės teismas buvo galimai suklaidintas ir nepagrįstai vadovavosi administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytais faktais, jog buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Pabrėžia, jog byloje pateikti duomenys tik apie vieną, neva apgadintą nukentėjusiojo transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jos transporto priemonė po įvykio, kurio metu ji buvo apkaltinta KET pažeidimu, nė karto nebuvo apžiūrėta, nebuvo atlikta jokia ekspertizė ar kitaip įforminti įrodymai, įrodantys jos kaltę. Tvirtina faktą, kurį nurodė ir savo 2012-07-18 paaiškinime, kad jos automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo apgadintas. Nurodo, kad nors apylinkės teismas bei liudytojas ir patvirtino jos paaiškinime nurodytus faktus, jog 2012-06-30 vairuodama automobilį ir galimai palietusi kitą transporto priemonę iš įvykio vietos nepasišalino, nepagrįstai pritaikė atsakomybę už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Pabrėžia, jog vairuodama automobilį pajuto, jog galimai palietė kitą transporto priemonę. Nedelsdama išlipo iš savo automobilio ir nuėjo apžiūrėti kitos transporto priemonės. Nors jokių pažeidimų nė ant vieno iš automobilių nepastebėjo, vis tiek nusprendė sulaukti kitos transporto priemonės savininko. Laukė ne mažiau kaip 20 minučių, tačiau kitos transporto priemonės vairuotojas nepasirodė. Buvo tvirtai įsitikinusi, kad žalos jokiai transporto priemonei nepadarė. Mano, jog šių aplinkybių visuma akivaizdžiai patvirtina jos tyčinės veikos, siekiant atsakomybės už menamą eismo įvykį bei susidariusią žalą, nebuvimą. Tačiau dėl jau pirmiau nurodytų priežasčių negalėjo pasinaudoti savo teise dėl įrodymų pateikimo ir jų vertinimo, o apylinkės teismas nepagrįstai ir vienapusiškai vadovavosi Visagino PK nepagrįstais ir ABTĮ 57 str. įrodymams keliamų reikalavimų neatitinkančiais duomenimis. Mano, kad teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog jos administracinę atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Neneigia, kad metų laikotarpiu buvo bausta administracine tvarka pagal ATPK 123 str. 1 d. ir už šį netyčinį pažeidimą jai buvo paskirta 50 Lt bauda. Mano, jog sulyginimas kaip vienarūšio šio pažeidimo su ATPK 130 str. 1 d. numatytu tyčiniu, piktybiniu pažeidimu, yra nepagrįstas. Remdamasis šia prielaida apylinkės teismas, jos manymu, nepagrįstai netaikė jos atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatų. Prašo atsižvelgti, kad teismo nutarimu jai paskirta nuobauda yra neproporcingai didelė atsižvelgiant į atsiradusią žalą kitam automobiliui. Taip pat prašo atsižvelgti į aplinkybę, kad gyvena Visagine, kuriame nedarbo problema yra itin aktuali. Ji, kaip įmonės bendrasavininkė ir veikianti direktorė, yra sukūrusi 5 darbo vietas. Kadangi įmonėje atlieka ir prekių tiekėjos funkcijas, vairuotojo pažymėjimas jai yra gyvybiškai būtinas. Netekusi teisės vairuoti transporto priemonės, neteks pragyvenimo šaltinio net tik ji, bet ir kiti 5 jos įmonės darbuotojai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas Albertas Vaitkevičius prašo palikti Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad O. P. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės yra tik bandymas išvengti administracinės atsakomybės. O. P. padarytas pažeidimas įrodytas remiantis ATPK 256 str. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą nutarimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu O. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. ATPK 130 str.1 d. įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad O. P. iš esmės neneigia savo kaltės dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo, tačiau ginčija padariusi ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, teigdama, kad jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos ji neturėjo, taip pat mano, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. P. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti transporto priemonėms ar kitiems objektams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, transporto priemonės techninės apžiūros akto, S. L. paaiškinimų, įvykio metu automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam S. L., buvo apgadintas galinis bamperis. Pati administracinėn atsakomybėn patraukta O. P. nei savo pirminiame paaiškinime policijos pareigūnams, nei duodama paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje neneigė važiavusi atbuline eiga ir atsitrenkusi į už jos vairuojamo automobilio stovėjusį kitą automobilį. Kad vairuodama automobilį pajuto, jog galimai palietė kitą transporto priemonę, O. P. nurodo ir savo apeliaciniame skunde. O. P. paaiškinimais, ji nedelsdama išlipo iš savo automobilio ir nuėjo apžiūrėti kitam automobiliui padarytų apgadinimų. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, O. P. paaiškinimai dėl pastebėtų kitai transporto priemonei padarytų apgadinimų buvo nenuoseklūs. Savo pirminiame paaiškinime policijos pareigūnams ji nurodė, kad apžiūrėjusi kitą transporto priemonę pastebėjo nežymius apgadinimus, kas iš esmės atitinka eismo įvykio vietos schemoje, transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuotus transporto priemonei padarytus apgadinimus, bei S. L. paaiškinime nurodytas aplinkybes. Tačiau vėliau pateiktame papildomame paaiškinime bei teismo posėdžio metu O. P. savo parodymus pakeitė, teigdama, kad apžiūrėjusi kitą transporto priemonę nepastebėjo jokių apgadinimų. Kaip matyti, tokie O. P. paaiškinimai prieštarauja jau pirmiau aptartiems bylos įrodymams. Be to, O. P. tiek pirminiame savo paaiškinime policijos pareigūnams, tiek ir teismo posėdžio metu pripažino, kad maždaug 20 minučių laukė automobilio savininko, tačiau jo nesulaukusi ir niekam nepranešusi apie eismo įvykį, iš įvykio vietos išvažiavo. Tokie O. P. paaiškinimai atitinka eismo įvykio vietos schemą, kurioje nurodyta, kad kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino, S. L. paaiškinimus, kad priėjęs prie aikštelėje stovėjusio automobilio pastebėjo apgadintą jo galinį bamperį, o prie jo priėjęs nepažįstamas jaunuolis pasakė, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė kitas automobilis, kurį vairavusi moteris išlipusi keletą minučių palaukė ir išvažiavo, taip pat policijos pareigūno A. L. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kad tarnybos metu į jį kreipėsi S. L., kuris paaiškino, kad atėjęs iš parduotuvės rado apgadintą jam priklausantį automobilį, o prie jo priėjęs eismo įvykį matęs jaunuolis sakė, jog į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis, iš kurio išlipusi moteris palaukusi keletą minučių išvažiavo. Byloje pateiktos iš vaizdo kamerų padarytos fotonuotraukos taip pat patvirtina eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo faktus. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi S. L. paaiškinime ir A. L. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. KET numato kiekvieno su eismo įvykiu susijusio vairuotojo ar kito eismo dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kurias kiekvienas vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo žinoti. Tačiau pirmiau aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad O. P. KET reikalavimų nesilaikė, tai yra, suvokusi, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir vienasmeniškai nusprendusi, kad kitam automobiliui padaryti apgadinimai yra nežymūs, nesulaukusi įvykio vietoje kito automobilio savininko bei apie eismo įvykį nepranešusi policijai, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Tokia jos veika atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl ji pagrįstai už tai patraukta administracinėn atsakomybėn. Skundą nagrinėjantis teismas apeliantės teiginius, kuriais ji bando pagrįsti tyčios savo veiksmuose nebuvimą, laiko jos gynybine taktika, pasirinkta siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde nurodo, jog buvo suvaržyta jai galimybė teismo posėdžio metu susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais, t. y. jai nebuvo pateiktas susipažinti vaizdo įrašas. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, tokio įrodymo byloje nėra ir nebuvo, todėl jis O. P. ir negalėjo būti pateiktas susipažinti.
Sutiktina su O. P. skundo argumentais, kad medžiagoje nėra duomenų apie galimai jos automobiliui padarytus apgadinimus. Tačiau, kaip jau minėta, ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinta atsakomybė tik už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi šiuo atveju tai, ar apeliantės automobilis buvo, ar, kaip ji pati nurodo, nebuvo apgadintas veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.
Skundu O. P. nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo Visagino PK atstovai, dėl ko, jos nuomone, buvo pažeistos jos procesinės teisės. Tačiau iš jos pačios apeliacinio skundo matyti, jog ji pati, kaip proceso šalis, nepasinaudojo teise kviesti Visagino PK atstovus, tikėjosi, jog tai padarys teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad Visagino PK atstovai būtų tiesiogiai matę eismo įvykį ir su juo susijusias aplinkybes. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl O. P. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus daryti.
Šalies argumentai
O. P. apeliaciniame skunde nesutinka su nustatyta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teigdama, jog sulyginimas jos anksčiau padaryto ATPK 123 str. 1 d. numatyto netyčinio pažeidimo kaip vienarūšio su ATPK 130 str. 1 d. numatytu tyčiniu, piktybiniu pažeidimu, yra nepagrįstas. Su tokiu skundo argumentu sutikti negalima. Tiek ATPK 123 str. 1 d. numatytas pažeidimas, už kurį O. P. buvo bausta 2011-11-28, tiek ir ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimai yra susiję su KET pažeidimais, todėl jie laikomi tokios pačios rūšies teisės pažeidimais. Kadangi O. P. aptariamus pažeidimus padarė turėdama baustumą už ankstesnį pažeidimą, kuris, kaip jau minėta, yra tos pačios rūšies, nes susijęs su KET pažeidimais, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 str. 1 d. 5 p., t. y. kad ji pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jai paskirta administracinė nuobauda.
Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, kad apylinkės teismas netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų ir skyrė jai administracinę nuobaudą teisės normos sankcijos ribose.
ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007).
Susipažinęs su visomis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įrodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti O. P. ATPK 30¹ str. nuostatas. O. P. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ji praras darbą ir vienintelį pragyvenimo šaltinį. Tačiau aplinkybė, jog O. P. darbo pobūdis susijęs su teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju reikšminga tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjos nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. O. P. neabejotinai buvo žinomas jos darbo pobūdis ir kitos aplinkybės, dėl ko jai reikalinga naudotis teise vairuoti transporto priemones. Ji privalėjo suprasti, kad toks jos elgesys – pasišalinimas iš įvykio vietos, pažeidžiant KET, neabejotinai sukels jai neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jos nuo šiurkštaus KET pažeidimo padarymo. O. P. apeliaciniame skunde taip pat prašo atsižvelgti į atsiradusią žalą kitam automobiliui. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad medžiagoje nėra duomenų apie kitam automobiliui padarytos žalos dydį. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu kitam automobiliui padaryta žala būtų nežymi, ši aplinkybė taip pat nerodo mažesnio nei O. P. asmenybės, nei jos padarytų pažeidimų pavojingumo visuomenei ir nėra išskirtinė ar ypatinga aplinkybė, leidžianti taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Be to, nagrinėjamu atveju, skirdamas O. P. administracinę nuobaudą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pagrįstai nustatė ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – asmuo pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Įvertinęs šias aplinkybes ir bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti O. P. mažesnę, nei numatyta įstatyme, nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-420/2012, Nr. N575-439/2012). Tokių aplinkybių pagrįstai nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.
Nesant pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pažeidėjai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. O. P. galutinė subendrinta administracinė nuobauda buvo parinkta ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Skirdamas O. P. nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino O. P. padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino O. P. asmenybę - ji dirba, taip pat atsižvelgė į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad ji prisipažino padariusi administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo ir į nustatytą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, O. P. paskirtos nuobaudos už atskirus pažeidimus ir nustatyta galutinė nuobauda atitinka jos padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl negali būti laikoma aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga. Šiuo atveju švelnesnės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str.
2012-09-10 Visagino miesto apylinkės teisme buvo gautas O. P. papildymas prie 2012-08-07 apeliacinio skundo dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012-07-19 nutarimo. Tačiau pažymėtina, kad ATPK normos nenumato apeliacinio skundo papildymo. Be to, papildyme prie apeliacinio skundo keliami nauji reikalavimai praleidus apylinkės teismo nutarimo apskundimo terminą ir pats papildymas nėra pasirašytas jį padavusio asmens - O. P..
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo O. P. padarytus pažeidimus ir tinkamai taikė nuobaudų skyrimą reglamentuojančias teisės normas. Todėl keisti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Palikti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarimą nepakeistą ir O. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.