Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 12 MGL (451,92 Eur) bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2019 m. gruodžio 16 d. bausmę atlikęs;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 metų terminui. 2020 m. sausio 30 d. įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašą;

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. 2021 m. liepos 18 d. apie 11:27 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba 11:33 val. jam buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas.

Kaltinamasis S. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad į Kauną iš vakaro atvyko su draugu S. A., su juo vakare buvo bare. Visą vakarą iki pat paryčių vartojo alkoholinius gėrimus. Juos vartojo ir mieste, ir kitame rajone, kur buvo pas drauges, su kuriomis susipažino bare,. Gėrė viskį, kiek jo išgėrė pasakyti negali, nes neprisimena. Iš ryto su savo draugu nusprendė vykti atgal į Vilnių, tačiau jų automobilis „Subaru Forester“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su kuriuo atvyko iš Vilniaus, buvo paliktas miesto centre prie baro „Žemyn upe“. Automobilis priklausė ne jam, jis jį pasiskolino iš savo su kuriuo atvyko iš Vilniaus. Jie išsikvietė taksi automobilį. Kai atvyko prie automobilio, kaltinamasis sėdo prie jo vairo ir ketino vykti į Vilnių. Vairuotojo pažymėjo jis išvis neturi. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, tačiau vis tiek nusprendė važiuoti namo į Vilnių. Nežino, kodėl taip elgėsi, gal dėl išgerto alkoholio negalėjo kontroliuoti savo veiksmų. Policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį Centre, netoliese baro „Žemyn upe“. Policijos pareigūnams jis nesipriešino, paaiškino jiems, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, jiems pasakė, kad vartojo alkoholį, po ko jo girtumas buvo patikrintas alkotesteriu du kartus. Pirmu įpūtimu įpūtė mažiau, antruoju daugiau. Nustačius jo girtumą pareigūnai iškvietė tralą, su kuriuo automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Tas žmogus, kuriam priklauso automobilis, buvo informuotas, kad jo automobilis yra saugojimo aikštelėje Kaune. Automobilio savininkas pats yra vilnietis, tačiau kaip minėjo, dabar jo duomenų pasakyti negali, nes nežino. Labai gailisi dėl savo poelgio, savo veiksmus vertina neigiamai (b. l. 110–113).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai:

2021 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2021 m. liepos 18 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS gautas Patrulių rinktinės radijo šaukiniu „K1711“ vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinis pranešimas, kad 2021 m. liepos 18 d. dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. S., apie 11.27 val. reaguodamas į ROIK 0121000466613 dėl galimai neblaivaus vairuotojo, ties Jonavos g. pastatu Nr. 3, Kaune, pastebėjo pranešime nurodytą automobilį „Subaru Forester“, (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė Kauno pilies automobilių aikštelėje, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad automobilį vairavo pil. S. B., kuriam alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0411, patikros sertifikato Nr. 1416090, pirmu tikrinimu 11.33 val. nustatytas 2,08 prom. girtumas, antru tikrinimu 11.49 val. nustatytas 2,17 prom. girtumas. POLIS II naršyklės duomenimis asmuo nėra įgijęs teisės vairuoti. Asmeniui įteiktas šaukimas atvykti į Nemuno PK 1 VS, adresu Kaune, Kęstučio g. 42. Automobilis perduotas UAB „Augenas“ atstovui, nuvežtas saugoti adresu Kaune, Technikos g. 18A (b. l. 3–7).

Iš 2021 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini)matome automobilių stovėjimo aikštelėje prie įvažiavimo galu į Jonavos g. stovintį žalios spalvos automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus transporto priemone buvo konstatuota jo techninė būklė. Objektų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nerasta (b. l. 14–16, 17–28).

Iš 2021 m. liepos 18 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. B. pirmu pūtimu nustatytas 2,08 prom. girtumas, antru pūtimu 2,17 prom. girtumas (1 t., b. l. 35–36; 68–71).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. Ž. (1 t., b. l. 33).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Subaru Forester“, 2002 m. kaina su PVM yra 1770 Eur (1 t., b. l. 34).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patruliu. 2021 m. liepos 18 d. apie 11:27 val. iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad iš adreso Jablonskio g., automobiliu „Subaru Forester“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išvažiavo galimai girtas vairuotojas, kuris važiavo kryptimi link prekybos centro „Iki“ esančio Jonavos gatvėje. Jam dirbant kartu su kolega M. S., asmenį vairuojantį minėtą automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini), Kaune. Priėjus prie minėto automobilio, kurį kaip paaiškėjo vairavo S. B., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojo paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. Patikrinus minėto asmens blaivumą, pirmu pūtimu jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, antru pūtimu po 16 minučių jam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Patikrinus asmenį duomenų bazėje buvo matyti, kad vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Po to iškart informavo NVRS pareigūnus, kurie atliko kitus procesinius veiksmus (1 t., b. l. 80–83).

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba taksi įmonėje vairuotoju. 2021 m. liepos 18 d. apie 11.00 val., gavo iškvietimą ir paėmė 2 klientus iš adreso, esančio Krė(duomenys neskelbtini) Asmenys buvo 2, abu jie buvo tamsaus gymio (romų tautybės, galimai), kalbėjo lietuvių bei rusų kalbomis. Jis juos nuvežė prie restorano „Žemyn upe“. Nuvežęs juos jis pasakė, kad reikės sumokėti 6 eurus. Tada jo vežti asmenys jam pasakė, kad neturi pinigų grynais, kad galėtų susimokėti už kelionę, o turi tik banko kortelę. Tada jis jiems pasakė, kad gali nuvažiuoti į prekybos centro „Iki“ bankomatą, nes jie buvo pasistatę savo automobilį „Subaru Forester“ prie vietos, į kurią juos atvežė, tai yra „Žemyn upe“. Kadangi bankomatas buvo netoliese, gal koks 100 metrų nuo jų tuometinės buvimo vietos, jis jiems pasiūlė važiuoti paskui jį. Vaikinai įsėdo į savo automobilį „Subaru Forester“ ir pasuko priešinga nei jo važiavimo kryptimi į Gertrūdos gatvę, tada jis apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui juos, manydamas, kad asmenys šalinasi arba galimai gyvena kažkurioje gatvėje esančioje netoliese. Po to jie dar kartą įsuko į Mapu gatvę. Pasibaigus tai gatvei jie sustojo, nes ten daugiau nebuvo kur važiuoti. Jis jiems pasakė važiuoti paskui jį iki bankomato. Tuo metu jau buvo paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą, telefono numeriu 112 ir pasakęs, kad asmenys, kurie su juo nebuvo atsiskaitę bei vairuojantys automobilį „Subaru Forester“, kurio valstybinių numerių raidžių nepasakys, bet skaičiai, jei neklysta, buvo 992, nuvažiavo link bankomato. Nori pabrėžti, kad kai jie įlipo į jo vairuojamą taksi automobilį, jautė alkoholio kvapą nuo jų, tačiau nuo kurio tiksliai, pasakyti negali, be to, nebuvo jie tokie apsvaigę, kad šlitinėtų ar griuvinėtų. Taip pat nori pasakyti, kad jei būtų žinojęs, kuris iš vaikinų buvo galimai apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų būtų neleidęs jiems išvis vairuoti (1 t., b. l. 86–89).

Iš 2021 m. birželio 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad M. Ž. pardavė už 1200 Eur automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 41–42).

Iš 2021 m. birželio 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė už 1000 Eur automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. A. (b. l. 48–49).

2021 m. rugsėjo 3 d. „Body“ kameros vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja I. K. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 92, 179 ir 207 straipsniais, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24112-21 atliko gautų „Body“ kamerų įrašų apžiūras. Įrašuose užfiksuotas įvykis ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo S. B. (1 t., b. l. 74–76).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis S. B. 2021 m. liepos 18 d. apie 11:27 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba 11:33 val. jam buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas.

Kaltinamasis suvokė, kad yra neblaivus ir jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad S. B. 2021 m. liepos 18 d. 11.33 val. nustatytas 2,08 promilių, o 11.49 val. – 2,17 promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad S. B. 2021 m. liepos 18 d. 11.49 val. nustatytas 2,17 promilių etilo alkoholio neblaivumas ir paliekama tik aplinkybė, jog S. B. 2021 m. liepos 18 d. 11.33 val. nustatytas 2,08 promilių girtumas, tai yra nurodomas tik kaltinamajam palankesnis (mažesnis) girtumo laipsnis.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – areštu sutiko (1 t., b. l. 120–121).

Kaltinamojo S. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Vertinant S. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas tris kartus (1 t., b. l. 128–132), baustas administracine tvarka, taip pat ir už įvairius KET pažeidimus (1 t., b. l. 137–142), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale neregistruotas (b. l. 143), VšĮ Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 144).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis 2020 m. sausio 3 d. buvo nuteistas už analogiškos veikos padarymą, išvadų dėl neigiamo savo elgesio nepadarė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir vien atsakomybę sunkinantis aplinkybė, į nustatytą girtumo laipsnį, jam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam jos maksimumui, nes kaltinamasis būdamas nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjo, padarė naują nusikalstamą veiką ir vėl vairavo neblaivus, nors teismo įsakymu jam buvo uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 metų terminui.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi kaltinamasis nusikalto neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, bausmės bendrintinos BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu, jas visiškai sudedant.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. B. vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, daugiau nei 5 kartus viršijantis leistiną normą, kas rodo didelį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir neatsakingumą. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, teistumą, baustumą, nustatytą girtumo laipsnį, vairuoti kelių eismo transporto priemones jam uždraudžiama 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Kaltinamasis S. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas S. A. priklausantį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis S. B. iš vakaro su automobilio savininku S. A. iki paryčių vartojo alkoholinius gėrimus, kiek jų išgėrė, neprisimena.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju automobilis, kurį vairavo S. B. būdamas neblaivus, nuosavybės teise priklausė ne jam, bet kitam asmeniui – S. A.. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad S. A. su kaltinamuoju iki paryčių vartojo alkoholinius gėrimus, ir, žinodamas, kad S. B. yra neblaivus, leido jam vairuoti automobilį, kartu su juo važiavo ir pats, t. y. S. A., perleisdamas automobilį vairuoti S. B., aiškiai žinojo, kad jis, būdamas neblaivus, ir vairuodamas automobilį darys įstatymo uždraustą veiką (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), todėl kartu rizikavo ir prarasti savo turtą. Esant nurodytoms aplinkybėms, S. A. priklausantis automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 77), paliktinas saugoti byloje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 87 (aštuoniasdešimt septynias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 58 (penkiasdešimt aštuonias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėti visą neatliktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, tai yra 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų) dydžio baudą ir galutinę bausmę skirti 58 (penkiasdešimt aštuonias) paras arešto ir 48 (keturiasdešimt aštuonių) MGL, tai yra 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų) dydžio baudą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. B. sulaikymo dienos.

S. B. nurodyti, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti S. B. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

– konfiskuoti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo medžiaga palikti saugoti byloje.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Arūno Čepkausko 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško turto konfiskavimo įvykdymo.

S. B. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.