Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-04-02 · Byla Nr. 2SA-54-567/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
2SA-54-567/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Virginija Volskienė
Pareiškėjas
V. Š., S. S., UAB „Sparus“
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Š. , S. S. ir UAB „Sparus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18320-101/2008 pagal pareiškėjų V. Š. , S. S. ir UAB „Sparus“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. B., UAB „Eksparas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. Š. , S. S. , UAB „Sparus“ 2008-10-21 pateikė skundą, prašydami:

1) pripažinti neteisėtais antstolės J. B. vykdymo veiksmus, kuriais buvo areštuotas pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas, viršijant 2008-10-02 Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr.2-3452-553/2008 nurodytą 465.890 Lt ieškinio sumą bei pareiškėjo UAB „Sparus“ banko sąskaitą;

2) panaikinti 2008-10-09 antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojoje byloje Nr.10/08/01517;

3) įpareigoti antstolę pakeisti 2008-10-09 vykdomojoje byloje Nr.18/08/01517 sudarytą turto aprašą bei atlikti kitus būtinus vykdymo veiksmus, areštuojant tik pareiškėjui V. Š. priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei panaikinant viso kito pareiškėjų nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto bei UAB „Sparus“ banko sąskaitų areštą. Nurodė, kad 2008-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3452-553/2008 Vilniaus apygardos teismas pareiškėjų (atsakovų) atžvilgiu nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą bendrai ieškinio sumai, t.y. neviršijant 465.890 Lt, nesant aukščiau nurodyto turto, atsakovų pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos. 2008-10-09 sudariusi turto aprašą, kuriuo areštuota atsakovams priklausantys 9 nekilnojamojo turto objektai bei atsakovo UAB „Sparus“ banko sąskaita, antstolė tą pačią dieną priėmė patvarkymą baigti vykdyti teismo nutartį. Minėtų objektų areštas žymiai viršijo ieškinio sumą, be to, antstolė areštavo kartu ir UAB „Sparus“ banko sąskaitą, nors tai galėjo padaryti tik tuo atveju, jeigu būtų neužtekę atitinkamo nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto. Sudarydama turto aprašą, antstolė neatsižvelgė į atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertę, nepasidomėjo viešai prieinamais duomenimis apie atsakovų turimo turto rinkos vertes, taip pat aprašė atsakovų turto iš esmės žymiai daugiau nei jo reikia ieškiniu reikalaujamai sumai padengti. Vien tik vienam iš pareiškėjų V. Š. priklausantis butas savo verte (509.000 Lt) gerokai viršija ieškinio sumą ir tokio turto arešto visiškai pakaktų galimam teismo sprendimui įvykdyti. Prieš areštuodama atsakovo UAB „Sparus“ sąskaitą, antstolė neįsitikino, kad yra ir kito kilnojamojo turto – pareiškėjams priklauso po transporto priemonę. Antstolė areštavo atsakovo UAB „Sparus“ lėšas, esančias banko sąskaitoje bendrai 1.397.670 Lt sumai, t.y. tris kartus viršijant ieškinio sumą. Be to, antstolė aprašė turtą be skolininko žinios. Tokiais veiksmais antstolė šiurkščiai pažeidė CPK ir Antstolių įstatymo normas, bei 2008-10-02 teismo nutartį, todėl visų areštuotų nekilnojamojo turto objektų vertė viršija ieškinio sumą, o areštas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (LR CPK 145 str., 510 str., 675 str. 2 d., 677 str. 2 d., 681 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Antstolė J. B. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji vykdė Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi Vilniaus apygardos teismas priėmė patikslintą ieškovų ieškinį su padidintais reikalavimais, 2008-10-20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patikslinta 2008-10-02 nutartis, padidinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 465.889,90 Lt iki 678.286,15 Lt. Vykdant 2008-10-20 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių padidinimo taikymo papildomai skolininkų turtas areštuotas nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad 2008-10-09 antstolės sudarytu turto aprašu buvo areštuotas visas skolininkų vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Areštuojant turtą, nebuvo naudojamasi turto vertintojų paslaugomis, kadangi įstatymai neįpareigoja to daryti. Areštuotas butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso pareiškėjui V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine, todėl preziumuojama, kad sutuoktinių dalys lygios, be to, V. Š. turi tris mažamečius vaikus ir tai apsunkintų areštuoto turto realizavimą priverstine tvarka (iš varžytynių). Pareiškėjų pateiktoje turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta tik rinkos vertė, bet nenurodyta likvidacinė vertė. Parduodant turtą iš pirmųjų varžytynių, turtas parduodamas 80 % kainos, iš antrųjų – 60 %. ½ dalies pastatų ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Molėtų r. sav., priklausančių S. S. realizavimas iš varžytynių tik ½ dalies taip pat būtų apsunkintas. UAB „Sparus“ sąskaita buvo areštuota, siekiant papildomai nesuvaržyti fizinių asmenų interesų, netikrinant ir neareštuojant S. S. ir V. Š. priklausančių sąskaitų. Areštuotas turtas neviršija ieškinio sumos, todėl areštuotas teisėtai. Kadangi buvo areštuotas nekilnojamasis turtas ir lėšos banko sąskaitoje, turto aprašas buvo sudarytas nedalyvaujant skolininkams, o pats procesinis dokumentas išsiųstas šalims registruotu laišku (CK 3.117 str. 1 d., CPK 675 str. 3 d., 677 str. 1 d.).

Suinteresuotas asmuo UAB „Eksparas“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti iš dalies ir panaikinti antstolės J. B. 2008-10-09 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo vykdomojoje byloje Nr. 18/08/01517, įpareigoti antstolę sumažinti lėšų, esančių UAB „Sparus“ priklausančioje atsiskaitomojoje sąskaitoje arešto mastą iki 320.136,15 Lt, likusioje dalyje skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjų pateiktas turto vertinimas negali būti laikomas areštuojamo turto verte, kadangi ši vertė nurodo turto vertę, jeigu turtas būtų parduodamas įprastinėmis sąlygomis, tačiau vertinant turtą, kuris galimai bus parduodamas iš varžytynių, turi būti nustatoma ir priverstinio turto pardavimo (likvidacinė) vertė, kuri yra gerokai mažesnė negu turto rinkos vertė. Suinteresuotas asmuo pats kreipėsi į tuos pačius turto vertintojus, prašydamas papildyti turto vertinimą ir papildomai nurodyti turto likvidacinę vertę. Nustatyta, kad buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, vertė yra 509.000 Lt, o likvidacinė vertė yra 356.300 Lt. V. Š. priklauso ½ dalis šio buto pagal jungtinės nuosavybės teisę, todėl jam priklausančio turto dalies likvidacinė vertė yra 178.000 Lt. Pastatų ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) Molėtų raj. sav., vertė yra 554.000 Lt, likvidacinė vertė – 360.000 Lt. Pareiškėjui S. S. priklauso ½ dalis šio turto, šios ½ dalies likvidacinė vertė yra 180.000 Lt. Abiem pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto likvidacinė vertė yra 358.000 Lt, t.y. neviršija Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatyto turto arešto masto. Atsižvelgiant į tai, antstolė turėjo pareigą areštuoti UAB „Sparus“ lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose. UAB „Sparus“ yra visiškai nauja įmonė, kuri neturi jokio nekilnojamojo ar kito registruotino kilnojamojo turto, jos įstatinis kapitalas – tik 10.000 Lt. Areštuojant pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas sąskaitose, šių lėšų mastas sumažintinas suma, kuria yra įvertintas pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas, t.y. antstolė gali areštuoti UAB „Sparus“ ir kitų atsakovų atsiskaitomąsias sąskaitas bendrai 320.286,15 Lt sumai (678.286,15 Lt – 358.000 Lt). Šiuo atveju antstolės veiksmai buvo teisėti, yra pagrindas tik sumažinti turto arešto mastą, tačiau jokiu būdu ne panaikinti. Antstolė atsižvelgė į išieškotojo interesus, areštuodama tą turtą, kuris, pasibaigus bylos nagrinėjimui, bus išlikęs ir kurio vertė sumažės nežymiai, tuo tarpu automobilių vertė greitai mažėja (CK 3.117 str. 1 d., CPK 675 str., 677 str.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka 2008-12-22 priėmė nutartį, kuria atmetė V. Š. , S. S. ir UAB „Sparus“ skundą dėl antstolės J. B. veiksmų. Teismas nustatė, kad antstolė vykdė Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nutartį civilinėje byloje Nr.2-3452-553/2008, kuria teismas iš dalies tenkino ieškovo UAB „Esparas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti atsakovams UAB „Sparus“, V. Š. , S. S. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bendrai 465.890 Lt sumai, o nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovų kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas konstatavo, kad antstolė, vykdymo procese nustačiusi, kad pareiškėjai nuosavybės teise turi registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto, taip pat piniginių lėšų kredito įstaigose, įstatymo nustatyta tvarka 2008-10-09 sudarė turto aprašą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad teisės normos nereglamentuoja atsakovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose aprašymo, ir registruoto nekilnojamojo turto aprašymo, padarė išvadą, jog turto aprašas pagrįstai sudarytas skolininkams nedalyvaujant, o jo nuorašas išsiųstas ir įteiktas jiems įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad skundžiamu 2008-10-09 turto aprašu antstolė areštavo registruotą nekilnojamąjį turtą, t.y. V. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, S. S. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypų ir statinių, bei UAB „Sparas“ pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) , AB SEB bankas, b.k.70440. Teismas pažymėjo, jog 2008-10-02 teismo nutartyje nurodytas turto arešto mastas yra 465.890 Lt. Antstolė, areštuodama nekilnojamąjį turtą, nurodė, kad jo vertė „neįvertinta“, o „aprašyto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas“ ir tai atitinka įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, jog antstolė, įtraukdama į aprašą nekilnojamąjį turtą (11 pozicijų), įvertino aplinkybes, kad butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgytas pareiškėjo V. Š. santuokos metu, todėl pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, atitinkamai žemės sklypai ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., nuosavybės teise priklausantys S. S. , yra santuokinis turtas. Tai sumažina faktiškai pareiškėjams priklausančio turto vertę per pusę. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl registruoto kilnojamojo turto arešto, kadangi jį sudaro transporto priemonės, kurių vertė dėl eksploatacijos sparčiai krenta. Teismas nustatė, kad yra kito pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto, kurį esant dideliam turto arešto mastui, areštavus, nebūtų pažeisti išieškotojo interesai, kartu išlaikant vykdymo proceso šalių teisių pusiausvyrą. Teismas nustatė, jog antstolė, manydama, kad aprašyto nekilnojamojo turto gali nepakakti teismo nutartyje nurodytam turto arešto mastui pasiekti, areštavo pareiškėjo UAB „Sparus“ pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje. Teismas padarė išvadą, jog antstolė tokiu būdu atsižvelgė į tai, kad jau areštuotas skolininkų fizinių asmenų nekilnojamasis turtas, nesiėmė apriboti jų galimybes naudotis registruotu kilnojamuoju turtu bei piniginėmis lėšomis, ir pasirinko mažiau šių skolininkų teises suvaržantį turto – juridinio asmens piniginių lėšų – areštą. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad antstolė areštavo atsakovo UAB „Sparus“ lėšas, esančias banko sąskaitoje bendrai 1.397.670 Lt sumai.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai į bylą pateikė 2008-10-13 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rinkos vertės, taip pat 2008-10-29 nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą dėl žemės sklypų su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), Molėtų r. sav., rinkos vertės.

Teismas konstatavo, jog pagal pareiškėjų pateiktus įrodymus dėl nekilnojamojo turto vertės negali nustatyti areštuojamo turto vertės, kadangi specialių žinių turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje, o po civilinės bylos iškėlimo ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, nepaisant išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, negali būti laikomas ekspertize, o jos rezultatus įforminantis dokumentas – eksperto išvada.

Teismas, atsižvelgęs nustatytas aplinkybes, bei galiojant 2008-10-02 teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 465.890 Lt mastui, padarė išvadą, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti antstolę pakeisti turto aprašą, areštuojant tik pareiškėjui V. Š. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Vilnius, bei panaikinti viso kito pareiškėjų turto areštą nėra pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs patikslintą ieškovo UAB „Esparus“ ieškinį, 2008-10-20 nutartimi padidino laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 465.889,90 Lt iki 678.286,15 Lt. Aplinkybė, kad, vykdydama šią teismo nutartį, antstolė nesiėmė veiksmų surasti ir aprašyti papildomai skolininkų turto, nereiškia, kad antstolės 2008-11-10 patvarkymas buvo priimtas neteisėtai, kadangi antstolė 2008-10-09 turto aprašu areštavo visą V. Š. ir S. S. nekilnojamąjį turtą, bei UAB „Sparus“ pinigines lėšas jai žinomoje kredito įstaigos sąskaitoje ir tai atitiko 2008-10-02 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas padarė išvadą, kad antstolės J. B. veiksmai vykdomojoje byloje Nr.18/08/01517, taikant priverstinio vykdymo priemones, buvo teisėti, atlikti laikantis CPK reikalavimų dėl turto išieškojimo, todėl pareiškėjų reikalavimai yra nepagrįsti (CPK 216 str., 675 str., 677 str., 679 str., 681 str. 1 d., 682 str. 6 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjai V. Š. , S. S. , UAB „Sparus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-12-22 nutartį ir priimti naują nutartį – patenkinti pareiškėjų skundą. Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai:

1) Pareiškėjai byloje pateikė įrodymus apie jų areštuoto turto vertes. Pateikti įrodymai patvirtino, jog antstolė areštavo žymiai daugiau pareiškėjų turto nei tai galėjo padaryti pagal 2008-10-02 Vilniaus apygardos teismo nutartį. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šie įrodymai nepakankami turto vertei pagrįsti. Tuo atveju, jeigu teismas manė, kad iš pateiktų turto vertinimo ataskaitų nėra galimybės nustatyti areštuoto turto vertės, teismas privalėjo nutartyje pagrįsti, kodėl šie įrodymai nėra pakankami. Vien formali teismo nuoroda, jog pareiškėjų pateiktos turto vertinimo ataskaitos nėra laikytinos ekspertizėmis, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti jas vertinti.

2) Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar pagrįstai buvo areštuota UAB „Sparus“ banko sąskaita, privalėjo įvertinti, kokios vertės pareiškėjų nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, ir ar pareiškėjai neturėjo jokio kito turto, kurį būtų galima areštuoti, prieš areštuojant banko sąskaitą. Skundžiamoje nutartyje šios aplinkybės įvertintos netinkamai ir tokiu būdu pažeista Vilniaus apygardos teismo nutartis. Teismas taip pat neįvertino pareiškėjų pateiktų įrodymų, jog antstolė areštavo UAB „Sparus“ banko sąskaitą bendrai 1.397.670 Lt sumai.

3) Pareiškėjai pateikė įrodymus, jog jie turi kito registruoto turto, t.y. automobilius. Pareiškėjų nuomone, vien ši aplinkybė patvirtino antstolės atlikto banko sąskaitos arešto neteisėtumą, kadangi toks areštas buvo galimas tik prieš tai areštavus pareiškėjų valdomus automobilius. Byloje nėra įrodymų, jog antstolė būtų nustatinėjusi pareiškėjų nuosavybės teisę į valdomą kilnojamąjį turtą ir šio turto, konkrečiai valdomų automobilių, vertes. Teismas skundžiamoje nutartyje tik pacitavo antstolės pateikto atsiliepimo nuostatas, kad automobiliai yra greitai susidėvintis daiktas, todėl jų areštas tariamai netikslingas. Nei teismas, nei antstolė nėra kompetentingi spręsti apie būsimą automobilių nusidėvėjimą ar jų vertės kitimą laike ir daryti išvadas apie tokio pareiškėjų turto arešto netikslingumą. Nagrinėjamu atveju svarbi tik ta aplinkybė, jog antstolė privalėjo vykdyti 2008-10-02 teismo nutartį ir areštuoti visų pirma kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, tačiau antstolė iš karto areštavo banko sąskaitą, tokiu būdu pažeidė minėtą nutartį, todėl antstolės veiksmai, areštuojant banko sąskaitą, buvo neteisėti.

4) Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padaręs išvadą, kad antstoliui aprašant registruotą nekilnojamąjį turtą, skolininko dalyvavimas nėra būtinas, netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007, bei kartu netinkamai taikė CPK normas. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad CPK 677 str. 1 d., 3 d., 4 d. apskritai nereglamentuoja atsakovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose aprašymo, ir tai yra teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją taikant CPK 689 str. tiek, kiek reikalinga įvykdyti nutartį. Toks konstatavimas jokiu būdu nereiškia, kad aprašant registruotą skolininko turtą, skolininkas neturi dalyvauti. CPK 677 str. 3 d. numato, jog tokiu atveju skolininko dalyvavimas būtinas, todėl aprašant skolininko kitą turtą, t.y. ne pinigines lėšas, CPK 689 str. pagal analogiją netaikomas. Antstolė vykdymo veiksmus atliko skolininkui nedalyvaujant, buvo pažeista CPK 677 str. 3 d., todėl antstolės veiksmai neteisėti.

5) Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005, konstatuodamas, jog negali nustatyti areštuoto turto vertės pagal pareiškėjų pateiktas turto vertinimo ataskaitas. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog, kai yra skundžiami antstolio veiksmai nustatant areštuojamo turto vertę ir tokie veiksmai pripažįstami neteisėtais, teismas, nustatydamas areštuoto turto vertę, negali remtis pareiškėjo pateiktu turto vertinimu, tačiau pagal CPK 212 str. turto vertei nustatyti turi skirti ekspertizę šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju, jei teismas manė, kad pareiškėjų pateikti įrodymai apie areštuoto turto vertes, yra netinkami, teismas privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju teismas nenustatė, kokios realios vertės yra antstolės areštuotas turtas.

6) Teismas neįvertino, kad antstolė byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, jog ji būtų kaip nors įkainojusi areštuotą turtą ar atlikusi bet kokius kitus veiksmus, nustatant pareiškėjų turto vertę, taip pat, ar ji apskritai domėjosi viešai prieinamais duomenimis apie pareiškėjų turimo turto rinkos vertes, nors CPK 681 str. 1 d. įpareigoja turtą įvertinti rinkos kainomis. Tokiu būdu antstolės atlikti vykdymo veiksmai buvo neteisėti.

Atsiliepimas

Antstolė J. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-12-22 nutartį nepakeistą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Eksparas“ nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas vykdymo procese nustatė pareigą antstoliui savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padedant šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Tai, kad pareiškėjai, skųsdami antstolės veiksmus formaliu pagrindu, nori revizuoti Vilniaus apygardos teismo nutartis, parodo, kad skolininkai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Šį faktą patvirtina ir aplinkybė, kad apeliantai, pateikdami 2009-01-05 surašytą atskirąjį skundą, neinformavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-23 nutartimi yra pakeistos Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 ir 2008-10-20 nutartys dėl UAB „Sparus“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, leidžiant iš areštuotų UAB „Sparus“ priklausančių piniginių lėšų išmokėti atlyginimus darbuotojams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui, Privalomam sveikatos draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

Pareiškėjai, pateikdami nagrinėjamoje byloje įrodymus apie jų areštuoto turto vertes, atliktas pagal pareiškėjų užsakymus, nepageidavo, kad vertintojai nurodytų šių turtų likvidacines vertes, tuo patvirtindami, kad save laiko privilegijuotais teisinių santykių dalyviais, kurių tikslas – išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal teismo nutartimis nustatytą arešto mastą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjų pateiktas areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ataskaitas, nes jose nėra nurodyta turto likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo šiomis atskaitomis, nes jos neturi teismui iš anksto nustatytos aukštesnės galios ir nebuvo atliktos pagal teismo nutartį dėl ekspertizės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad patys pareiškėjai, užuot operatyviai kreipiąsi į antstolę dėl ekspertizės areštuoto turto vertei skyrimo vykdomoje byloje, formaliais pagrindais skundė antstolės veiksmus, tuo parodydami, kad nėra suinteresuoti operatyviai vykdymo procese nustatyti areštuoto turto likvidacinę vertę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad turto aprašu, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nutartį, buvo uždėtas areštas UAB „Sparus“ banko sąskaitai 465.890 Lt sumai, bet ne bendrai 1.397.670 Lt sumai. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad jų pateikti įrodymai patvirtina, jog antstolė areštavo UAB „Sparus“ banko sąskaitą bendrai 1.397.670 Lt sumai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Sparus“ sąskaitoje antstolė 2008-10-09 areštavo tik 465.890 Lt sumą (b.l. 52-54). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas įvertino tinkamai, nes vykdymo procese Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nutarties pažeidimai nenustatyti.

Nagrinėjamu atveju svarbu, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nutartį numatyta galimybė areštuoti pareiškėjams priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, ir nėra nustatytas eiliškumas, kad tik nepakankant kilnojamojo turto, galimas nekilnojamojo turto areštas.

Tai, kad pareiškėjai turi kito registruoto turto – transporto priemones (b.l. 40-42) - savaime nereiškia, kad, vykdant teismo nutartį dėl turto arešto, antstolė privalo areštuoti pirmumo eile automobilius. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kokia jų turimų automobilių likvidacinė vertė, todėl galimybė areštuoti pareiškėjų valdomus automobilius nevertinama, kaip neturinti įtakos antstolės atlikto arešto teisėtumui.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentą, kad nėra įrodymų, jog antstolė būtų nustatinėjusi pareiškėjų nuosavybės teises į kilnojamąjį turtą, nes vykdomojoje byloje Nr.18/08/01517 yra duomenys, kad antstolė gavo duomenis apie pareiškėjų kilnojamąjį turtą (vykdomoji byla Nr.18/08/01517, b.l. 5-7). Tai, kad antstolė neareštavo pareiškėjams priklausančių automobilių, parodo, kad ji užtikrino interesų pusiausvyros principą vykdymo procese, tuo tinkamai įgyvendinant CPK 634 str. 2 d. nuostatas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobilių areštas buvo netikslingas dėl teismo nurodytų argumentų, kurie nekartojami.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentą, kad nėra įrodymų, jog antstolė būtų atlikusi bet kokius kitus veiksmus, nustatant pareiškėjų nekilnojamojo turto vertę, nes vykdomojoje byloje Nr.18/08/01517 yra duomenys, kad antstolė gavo duomenis apie pareiškėjų nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamojo turto registre esančias šio turto rinkos vertes (vykdomoji byla Nr.18/08/01517, b.l. 10-18).

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog antstolė 2008-10-09 bendru turto aprašu areštavo tiek nekilnojamąjį turtą, tiek UAB „Sparus“ lėšas banko sąskaitoje, todėl pareiškėjų argumentas, kad pirmiausia buvo areštuota banko sąskaita, o tik po to – nekilnojamasis turtas, vertintinas kritiškai, nes turto aprašas buvo bendras (vykdomoji byla Nr.18/08/01517, b.l. 19-21).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstoliui aprašant registruotą nekilnojamąjį turtą, skolininko dalyvavimas nėra būtinas ir CPK 677 str. ar 689 str. pažeidimai nenustatyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neprivalėjo skirti ekspertizės turto vertės nustatymui, nes teismui nekilo abejonių dėl turto likvidacinės vertės, atkliktos to paties vertintojo, kaip ir pagal pareiškėjų užsakymą rinkos vertei nustatyti

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 681 str. nuostatų pažeidimo. Byloje nėra duomenų, kad antstolė suvaržė pareiškėjų teises. Teisėjų kolegija nenustatė, kad antstolė pažeidė teisėtų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose ir tinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005 ir 2007-10-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2007 esančius teisės taikymo išaiškinimus.

Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.

Tai, kad pareiškėjai siekia pakeisti areštuoto turto eiliškumą – pirmiausia areštuoti kilnojamąjį turtą, o jų vertės neužtenkant – kitą turtą – nekilnojamuosius daiktus ir pinigines lėšas, priklausančius pareiškėjams, ir yra laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, kurį turi teisę spręsti ne antstolis, o teismas, kurio žinioje yra civilinė byla su pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis.

Tai, kad apeliantams nepatinka pirmosios instancijos teismo nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartis atitinka CPK 290 str. nustatytus reikalavimus ir yra išsamiai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylai reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje turėjo išdėstyti visų pateiktų dokumentų turinį, nes tai nėra nustatyta CPK 290 str. ir teismo nutartis nėra byloje pateiktų dokumentų konspektas.

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad antstolė, atlikdamas skundžiamus vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjų skundą. Atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CPK 5 str. - 7 str., 95 str., 177 str. -179 str., 185 str. 320 str., 334 str., 338 str., 443 str., 510 str., 634 str. 2 d., 675 str., 689 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjos Goda Ambrasaitė – BalynienėVirginija Volskienė