Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-08 · Administracinė byla Nr. eI2-6488-1114/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-08
Bylos Nr.
eI2-6488-1114/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03149-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
E. J.
Atsakovas
Valstybinei duomenų inspekcijai
Trečiasis asmuo
A. T., M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P.
Administracinė byla Nr. eI2-6488-11142023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03149-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Valstybinei duomenų inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys: A. T., M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas E. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 7 sprendimus: 1) 2023-02-09 sprendimą Nr. 3R-124 (2.13-1.E) „Dėl A. T. 2020-10-22 skundo“; 2) 2023-02-10 sprendimą Nr. 3R-130 (2.13-1.E) „Dėl M. R. 2020-09-08 skundo“; 3) 2023-02-10 sprendimą Nr. 3R-132 (2.13-1.E) „Dėl L. S. 2020-10-12 skundo“; 4) 2023-02-10 sprendimą Nr. 3R-129 (2.13-1.E) „Dėl V. B. 2020-10-08 skundo“; 5) 2023-02-10 sprendimą Nr. 3R-131 (2.13-1.E) „Dėl V. D. 2020-10-08 skundo“; 6) 2023-02-10 sprendimą Nr. 3R-133 (2.13-1.E) „Dėl E. Ž. 2020-10-05 skundo“; 7) 2023-02-10 sprendimą Nr. 3R-127 (2.13-1.E) „Dėl N. P. 2020-10-12 skundo“ (toliau kartu ir – Sprendimai)

2. Teigia, kad Inspekcija skundžiamus Sprendimus priėmė tuo pagrindu, jog pareiškėjas nepagrindė duomenų tvarkymo teisėtumo, todėl Inspekcija negalėjo padaryti išvados, jog duomenų tvarkymas buvo teisėtas. Pažymi, kad šiuo pagrindu skundus padavusių asmenų skundai buvo pripažinti pagrįstais, o papildomai sprendimu dėl A. T. pareiškėjui taip pat buvo pareikštas papeikimas, be to pateikti nurodymai – draudimas toliau tvarkyti skundus padavusių asmenų asmens duomenis, išskyrus tuos, kurie susiję su teisminiais ginčais.

3. Nurodo, jog skundžiamais Sprendimais, Inspekcija, nenustačiusi visų administracinio teisės pažeidimo sudėčiai būtinų elementų, vis tiek konstatavo, jog pareiškėjas netinkamai įgyvendino 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau ir – BDAR) 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsakomybės principą ir taikė pareiškėjui taisomąsias priemones – draudimą tvarkyti asmens duomenis bei pareiškė papeikimą. Pažymi, jog tokiu būdu, Inspekcija taikė sankcijas už nenustatytą pažeidimą ir priėmė neteisėtus Sprendimus.

4. Paaiškina, kad skundžiamuose Sprendimuose Inspekcija tiesiogiai pripažino, jog neturi duomenų apie pareiškėjui inkriminuojamą veiką, t. y. nurodė, jog „atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai nepavyko nustatyti tiksliai, kokiu būdu buvo surinkta pareiškėjo duomenys, išskyrus tai, kad skundžiamas asmuo Inspekcijai nurodė, kad naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymui nėra taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtis, o skundžiamas asmuo laikomas duomenų valdytojų, kuriam BDAR ir ADTĮ normos, tarp jų ir pareiga įrodyti pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo teisėtumą“. Papildomai nurodo, kad Inspekcija taip pat pripažino, kad „Inspekcija negali daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo surinkti teisėtai, laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir esant bent vienai 6 straipsnyje įtvirtintų asmens duomenų teisto tvarkymo sąlygai“.

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad Inspekcija ne tik kad nesurinko visų duomenų, būtinų administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti ir nuobaudai skirti, tačiau dar ir tiesiogiai pripažino, jog turimas abejones dėl galimai neteisėtos pareiškėjo veikos vertina pareiškėjo nenaudai, kas akivaizdžiai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Akcentuoja, jog Inspekcija nenustatė nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y., kad pareiškėjas būtų gavęs skundus pateikusių asmenų asmens duomenis iš neteisėtų šaltinių ar būtų juos tvarkęs kitais, nei pažeistų teisių gynimo teisme, tikslais, todėl skundžiami Sprendimai pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti priimti.

6. Teigia, kad skundžiamuose Sprendimuose Inspekcija visiškai neanalizavo pareiškėjo argumento dėl senaties termino taikymo, taip pat nenagrinėjo ir niekaip neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą suteikti papildomą terminą paaiškinimams pateikti, jei Inspekcija manytų, jog senaties terminas aptariamu atveju taikytinas. Nurodo, jog tokiu būdu Inspekcija pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTĮ) 51 straipsnio 1 dalį ir priėmė nemotyvuotus Sprendimus.

7. Paaiškina, jog prašė nutraukti Inspekcijos nurodymu inicijuotą procesą dėl informacijos, susijusios su skundus pateikusių asmenų skundais, ir nepradėti administracinės baudos skyrimo procedūros, suėjus 2 metų senaties terminui. Teigia, jog vėliausia data, kuri galėtų būti laikoma skundus padavusių asmenų sužinojimo apie galimai pažeistas jų teises momentu, yra Inspekcijai pateiktų skundų data (vėliausiojo iš skundų surašymo data yra 2020 m. spalio 20 d.). Faktiškai, tikrasis sužinojimo apie galimai pažeistas skundus padavusių asmenų teises momentas yra dar ankstesnis ir turėtų būti tapatinamas ne su skundų rengimu ar teikimu Inspekcijai, o su skundus padavusių asmenų žinių apie galimą pažeidimą gavimo momentu. Pažymi, jog net ir laikant, kad senaties termino pradžia yra skundų Inspekcijai pateikimo data, nuo kiekvieno iš skundų pateikimo jau yra suėję daugiau nei 2 metai, t. y., yra suėjęs ADTĮ numatytas senaties terminas.

8. Pabrėžia, kad Inspekcija, neturėdama jokio teisinio pagrindo, reikalavo atskleisti kokio teisininko (advokato) paslaugomis pareiškėjas naudojosi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Inspekcija nei Sprendimuose, nei kitoje komunikacijoje su pareiškėju nenurodė motyvų dėl to, kokią reikšmė tyrimui turi konkretaus teisininko (advokato) asmens atskleidimas, todėl mano, kad Inspekcija piktnaudžiavo savo teise į informaciją ir tuo pažeidė ADTĮ 41 straipsnio 1 dalį.

9. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcija niekaip nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jos atliekamam tyrimui yra absoliučiai būtina nustatyti, kokio konkretaus teisininko (advokato) paslaugomis naudojosi pareiškėjas ir kodėl tokie duomenys turėtų kitokią reikšmę Inspekcijos atliktam tyrimui, nei tiesiog faktas, kad pareiškėjas, realizuodamas konstitucinę teisę į teisminę gynybą naudojosi profesionalaus teisininko pagalba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Visgi pareiškėjas nurodo, jog palaikydamas savo poziciją dėl to, kad konkretaus teisininko (advokato) asmenybė neturi įtakos skundų tyrimo procesui, tačiau norėdamas atskirsti į Inspekcijos argumentus dėl teisininko (advokato) neatskleidimo ir tokiu būdu tariamai padaryto pažeidimo, pareiškėjas teismui nurodo, jog rengiant ieškinį pirmiau minėtoje civilinėje byloje, naudojosi advokato I. D. paslaugomis.

11. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo pateiktu skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Inspekcija nurodo, kad vadovaujantis ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ji nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pažymi, kad jai yra suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal ADTAĮ ir BDAR jai suteiktus įgaliojimus, tame tarpe ir spręsti, kaip reikalinga nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija.

13. Nurodo, kad vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E) 20 punktu, Inspekcijos valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą atlieka vienu ar keliais būdais (atsižvelgiant į Tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir pan.), t. y. rašytine procedūra, atliekant tikrinimą vietoje, renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją. Paaiškina, kad šiuo konkrečiu atveju, tikrinimas buvo atliktas rašytine procedūra 2020 m. lapkričio 12 d. raštais Nr. 2R-5634(2.13.), 2R-5635(2.13.), 2R-5636(2.13.), 2R-5637(2.13.), 2R-5638(2.13.), 2R-5639(2.13.) ir 2R-5640(2.13.), 2020-12-11 raštuose Nr. 2R-6235(2.13.E), 2R-6236(2.13.E), 2R-6237(2.13.E), 2R-6233(2.13.E), 2R-6240(2.13.E), 2R-6242(2.13.E) ir 2R-6243(2.13.E), 2021-02-08 raštais Nr. 2R-530(2.13.Mr.), 2021-03-02 raštu Nr. 2R-927(2.13.Mr.) ir 2021-03-16 raštu Nr. 2R-1239(2.13.Mr) „Nurodymas pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“ kreipiantis į duomenų valdytoją, t. y. pareiškėja, dėl informacijos pateikimo.

14. Inspekcija nurodo, kad nors kreipėsi kelis kartus į pareiškėja, pastarasis, teikdamas paaiškinimus, nepagrindė skundus pateikusių asmenų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, t. y. ne tik, kad nepaaiškino, kaip skundus pateikusių asmenų asmens duomenis gavo ir ar informavo minėtus asmenis apie duomenų tvarkymą, bet, ar juos toliau tvarko, taip pat nepaaiškino, ar tuos duomenis surinko profesionalus teisininkas, todėl Inspekcija neturėdama šios informacijos sprendė, kad pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsakomybės principą, o atsižvelgiant į tai, Inspekcija negalėjo daryti vienareikšmės išvados, kad skundus pateikusių asmenų asmens duomenys buvo surinkti teisėtai, laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir esant bent vienai 6 straipsnyje įtvirtintinų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygai. Inspekcija pabrėžia, jog pareiškėjui nepagrindus duomenų tvarkymo teisėtumo, negalėjo daryti išvados, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas. Atitinkamai, negavus išsamių paaiškinimų, Inspekcija neturėjo galimybės įvertinti, ar gali būti taikoma BDAR taikymo išimtis.

15. Pažymi, kad, priimant skundžiamus Sprendimus, nebuvo taikoma administracinių nusižengimų teisena. Paaiškina, kad skundus pateikusių asmenų skundai buvo nagrinėjami remiantis BDAR ir ADTAĮ nuostatomis, o už nustatytą BDAR pažeidimą pagal BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nustatytus taisomuosius veiksmus buvo paskirtas papeikimas. Atsižvelgiant į visą tai teigia, jog pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai, kad Inspekcija skyrė sankcijas už nenustatytą pažeidimą, o Sprendimai priimti nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėčiai elementų yra visiškai nepagristi.

16. Dėl pareiškėjų skundo teiginių, jog nuo skundus pateikusių asmenų skundų pateikimo Inspekcijai dienos yra praėję daugiau nei du metai, tačiau nepaisant to Inspekcija vis tiek taikė taisomąsias priemones – papeikimą ir draudimą tvarkyti duomenis, Inspekcija pažymi, kad 2020 m. spalio 7 d. – 2020 m. spalio 26 d. buvo gauti skundus pateikusių asmenų skundai, o Sprendimai buvo priimti 2023 m. vasario 9 d. – 2023 m. vasario 10 d., todėl nors asmenų pateikusių skundus skundai buvo nagrinėjami ilgiau nei ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam įtakos neabejotinai turėjo ir paties pareiškėjo nenoras pateikti Inspekcijai prašomos informacijos, taip pat vykę teisminiai ginčai dėl paskirtos baudos už informacijos neteikimą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Inspekcija teigia, kad dėjo visas pastangas aiškinantis galimo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, siekdama nustatyti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas, teikė pareiškėjui užklausas.

17. Inspekcija taip pat nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, jog pastarasis neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti atskleisti kokio teisininko (advokato) paslaugomis pareiškėjas naudojosi (naudojasi) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad Inspekcijai, kaip BDAR priežiūrą vykdančiai institucijai, nagrinėjant skundą tenka prievolė tinkamai nustatyti faktines aplinkybes ir konstatuoti (arba ne), kad BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta išimtis konkrečioje situacijoje taikoma. Pastebi, kad skundus pateikusių asmenų skundų nagrinėjimo metu buvo svarbu nustatyti ir įvertinti skundus pateikusių asmenų asmens duomenų rinkimo aplinkybes, kad būtų galima motyvuotai priimti atitinkamą sprendimą. Kitaip tariant nurodo, jog tam, kad Inspekcija galėtų spręsti, kad fizinis asmuo veikė išimtinai asmenine-namų ūkio veikla, jis turi pateikti paaiškinimus ir jeigu turi įrodymus, pagal kuriuos Inspekcija galėtų spęsti, kad jo veiksmams taikoma BDAR nustatyta išimtis

18. Atkreipia dėmesį, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad visų pirma, kompetentingą sprendimą dėl nurodytos išimties taikymo gali priimti Inspekcija ar atitinkamą bylą nagrinėjantis teismas, o ne pats asmuo savo iniciatyva, o antra, asmuo privalo sudaryti sąlygas (bendradarbiauti, teikti informaciją) Institucijai priimti sprendimą, o jo subjektyvus, konstatavimas (nuomonė), kad jis pažeidimo nepadarė, teisinės galios neturi.

19. Atsižvelgiat į visą tai, Inspekcija mano, jog priėmė motyvuotus, teisėtus ir teisingus Sprendimus, o pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas konstatuoja:

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos priimtų 7 Sprendimų, kuriais trečiųjų suinteresuotų asmenų Inspekcijai pateikti skundai buvo pripažinti pagrįstais, pareiškėjui pateiktas nurodymas – draudimas toliau tvarkyti trečiųjų suinteresuotų asmenų (N. P., A. T., M. R., E. Ž., V. D., L. S., V. B.), asmens duomenis, išskyrus tuos, kurie susiję su teisminiais ginčais, 2023-02-09 sprendimu Nr. 3R-124 (2.13-1.E) „Dėl A. T. 2020-10-22 skundo“ pareiškėjui buvo pareikštas ir papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo teismo panaikinti skundžiamus 7 (septynis) Sprendimus.

21. Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta:

21.1. Inspekcija gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus: 1) 2020-10-16 gavo N. P. 2020-10-12 skundą, 2) 2020-10-26 – A. T. 2020-10-22 skundą, 3) 2020-10-07 – M. R. 2020-09-06 skundą, 4) 2020-10-19 – E. Ž. 2020-10-05 skundą, 5) 2020-10-12 – V. D. 2020-10-08 skundą, 6) 2020-10-12 – L. S. 2020-10-12 skundą, 7) 2020-10-12 – V. B. 2020-10-08 skundą.

21.2. Tretieji suinteresuoti asmenys skunduose Inspekcijai nurodė, kad gavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-07-20 pranešimą „Dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo“, prie kurio buvo pridėtas pareiškėjo ieškinys. Šioje administracinėje byloje tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjo ieškinyje nurodyti trečiaisiais asmenimis, ieškinyje nurodyti jų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai (atsakovais pareiškėjo ieškinyje nurodyti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, fizinis asmuo Z. D). Ieškiniu pareiškėjas, be kita ko, prašė panaikinti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2020-06-18 Generalinės asamblėjos sprendimus darbotvarkės 8-9 klausimais dėl viceprezidentų bei tarybos narių išrinkimo, įpareigoti atsakovą Z. D. sušaukti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų neeilinę generalinę asamblėją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš atsakovo Z. D. pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Skundus Inspekcijai pateikę tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad pareiškėjas jų duomenis tvarkė neteisėtai, nesant BDAR 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio pagrindo, asmens duomenis (adresus ir asmens kodus) surinko iš nežinomų šaltinių neteisėtu ir nesąžiningu būdu, atskleidė asmens duomenis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, proceso šalins ir jų atstovams, tvarkė neskaidriai, pažeisdamas trečiųjų suinteresuotų asmenų, kaip duomenų subjektų, teisę į informaciją, nepateikė skundus Inspekcijai pateikusiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims jokios informacijos apie jų asmens duomenų tvarkymą, nenurodė, iš kur buvo gauti duomenys ir kam jie yra naudojami. Tretieji suinteresuoti asmenys skunduose paaiškino, kad tai, jog pareiškėjas neteisėtai tvarko jų asmens duomenis, patvirtina pareiškėjo 2020-07-13 ieškinys, kuriame nurodyti trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai.

21.3. Inspekcija, atsižvelgusi į savo kompetenciją, BDAR 55 straipsnio 3 dalį, ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą, į tai, kad pareiškėjas Inspekcijai skundus pateikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenys perdavė teismui naudoti civiliniame procese ir į tai, kad civilinius procesinius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas bei į teismo turimą išskirtinę kompetenciją civiliniame procese, padarė išvadą, kad Inspekcija nėra įgaliota kištis į civilinių bylų procesą ir nagrinėjamu atveju vertinti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atliekas teismai, vykdydami savo teismines funkcijas, teisėtumo, todėl vadovaudamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BDAR 55 straipsnio 3 dalimi, 2020-10-12 sprendimu Nr. 3R-874(2.13-1.), 2020-10-15 sprendimu Nr. 3R-883(2.13-1.), 2020-10-15 sprendimu Nr. 3R-884(2.13-1.), 2020-10-15 sprendimu Nr. 885(2.13-1.), 2020-10-20 sprendimu Nr. 3R-914(2.13.-1.), 2020-10-21 sprendimu Nr. 3R-918(2.13-1.) ir 2020-10-27 sprendimu Nr. 3R-936(2.13-1.) atsisakė nagrinėti Inspekcijai pateikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus dalyje dėl jų asmens duomenų atskleidimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nuspręsta nagrinėti skundus dalyje dėl asmens duomenų rinkimo, tvarkymo ir duomenų subjekto teisės būti informuotam.

21.4. Inspekcija 2020-11-12 raštais Nr. 2R-5634(2.13.), 2R-5635(2.13.), 2R-5636(2.13.), 2R-5637(2.13.), 2R-5638(2.13.), 2R-5639(2.13.) ir 2R-5640(2.13.) informavo pareiškėją, kad Inspekcija nagrinėja skundus pateikusių asmenų skundus dalyje dėl duomenų rinkimo, tvarkymo ir dėl duomenų subjektų teisės būti informuotiems.

21.5. Pareiškėjas 2020-11-25 pateiktuose raštuose Nr. 1R-7860(2.13.), 1R-7861(2.13.), 1R-7862(2.13.), 1R-7863(2.13.), 1R-7864(2.13.), 1R-7865(2.13.) ir 1R-7866(2.13.) nurodė, kad gindamas savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinės asamblėjos metu priimtų sprendimų panaikinimo. Pažymėjo, jog su ieškiniu kreipėsi kaip privatus fizinis asmuo, siekdamas apginti savo pažeistas teises, skundus pateikusių asmenų asmens duomenis tvarkė išimtinai asmeniniais tikslais.

21.6. Pareiškėjas 2020-12-28 rašte Nr. 1R-8596(2.13.E) paaiškino, kad jokie teisės aktai jo, kaip fizinio asmens, neįpareigoja renkant informaciją, reikalingą ieškinio parengimui, fiksuoti ir išsaugoti duomenis ir įrodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis minėta informacija buvo gauta, todėl nei tokio pobūdžio informacijos, nei įrodymų apie tai Inspekcijai pateikti negali. Pažymėjo, kad fizinio asmens veiksmai, susiję su jam teisės aktais suteiktų teisių įgyvendinimu, laikytini asmenine veikla, kurios metu vykdomam asmens duomenų tvarkymui BDAR reikalavimai nėra taikomi, o fizinis asmuo nelaikytinas duomenų valdytoju. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad asmens duomenų nerenka, netvarko BDAR aspektu.

21.7. Inspekcija 2021-02-08 raštu Nr. 2R-530(2.13.Mr.) dar kartą kreipėsi į pareiškėja dėl informacijos pateikimo, pažymėdama, kad tam, jog Inspekcija galėtų nustatyti, ar skundus pateikusių asmenų asmens duomenys buvo tvarkomi užsiimant išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, jis turi Inspekcijai nurodyti, iš kur (nurodant fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, juridinio asmens pavadinimą, kontaktinius duomenis), kada, kokius skundus pateikusių asmenų asmens duomenis gavo, kokiu būdu ir kokius teisiniu pagrindu juos gavo (surinko).

21.8. Pareiškėjas 2021-02-17 rašte Nr. 1R-1153(2.13.E) Inspekcijai nurodė, kad Inspekcijai jau buvo pateikti atsakymai raštu 2020-11-25 bei 2020-12-28. Pažymėjo, kad pakartotiniame paklausime Inspekcija nepateikė jokių motyvų ir argumentų, kodėl pareiškėjo siųstuose raštuose pateiktas paaiškinimas dėl pareiškėjo veiksmų priskyrimo asmeninei veiklai nėra tinkamas ir, kurie klausimai nebuvo atsakyti, dėl to nėra aišku, kodėl pakartotinai pateikiami tie patys klausimai, todėl prašė vadovautis 2020-11-25 ir 2020-12-28 raštuose pateikta informacija.

21.9. Inspekcija 2021-03-02 raštu Nr. 2R-927(2.13.Mr.) pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti skundus pateikusių asmenų asmens duomenų rinkimo aplinkybes ir nurodydama, kad tam, jog Inspekcija galėtų nustatyti, ar skundus pateikusių asmenų asmens duomenys buvo tvarkomi užsiimant išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, jis turi Inspekcijai pateikti prašomą informaciją.

21.10. Pareiškėjas 2021-03-15 pateikė Inspekcijai atsakymą Nr. 1R-1872(2.13.Mr), kuriame, nurodė, kad realizuodamas konstitucinę teisę į teisminę gynybą naudojosi (naudojasi) profesionalaus teisininko (advokato) pagalba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

21.11. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija 2021-03-16 raštu Nr. 2R-1239(2.13.Mr) dar kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti, kokio teisininko (advokato) paslaugomis naudojosi (naudojasi) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant teisininko (advokato) vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis.

21.12. Pareiškėjas 2021-03-29 raštu Nr. 1R-2257(2.13.Mr.) nurodė, jog jokių (rinkimo, tvarkymo, saugojimo ir pan.) veiksmų su skundus pateikusių asmenų asmens duomenis neatliko bei neatlieka. Akcentavo, kad atsakymai jau buvo pateikti dar 2020-11-25 raštu, skundus pateikusių asmenų asmens duomenys buvo nurodyti išimtinai tik teismui pateiktame ieškinyje, naudojantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos bei vykdant tame pačiame proceso įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas rašte taip pat pažymėjo, jog BDAR numato teisę naudoti asmens duomenis siekiant teisėtų interesų, siekiant pareikšti, vykdyti arba apginti teisinius reikalavimus, todėl jo veiksmai kreipiantis į teismą nėra ir negali būti laikomi asmens duomenų apsaugą reguliuojančių teisės normų pažeidimu. Akcentavo ir tai, jog minėto teisinio reguliavimo bei jo veiksmų teisėtumo niekaip neįtakoja advokato asmuo, t. y. kurio konkrečiai advokato teisinėmis paslaugomis naudojosi. Taigi, Inspekcijos užduotas klausimas, kuris konkrečiai profesionalus teisininkas jam padėjo (padeda) realizuoti teisę į teisminę gynybą, yra teisiškai nereikšmingas Inspekcijos atliekamame tyrime.

21.13. Inspekcija 2021-09-16 nutarimu Nr. 4K-3(2.26) (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui už tai, kad per nustatytą terminą Inspekcijai nepateikė atsakymų į jos raštuose pareiškėjui nurodytus klausimus, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį skyrė 390 eurų baudą.

21.14. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad:

21.14.1. pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Nutarimu, jį apskundė teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021-12-20 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą atmetė, o Inspekcijos Nutarimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021-12-20 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad nenurodė, iš kur gavo civiliniame ieškinyje nurodytų asmenų duomenis, nes asmens duomenis jis naudojo išimtinai asmeninėms reikmėms, siekdamas apginti savo teises teisme. Teismas pažymėjo, kad faktas, jog duomenys bus naudojami išimtinai asmeninėms reikmėms, savaime nereiškia, kad jie buvo surinkti teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl asmens duomenų pažeidimo Inspekcijoje buvo gauti net septyni skundai, kuriuose nurodyta, kad asmenys nedavė savo asmens duomenų pareiškėjui ir nežino, iš kur galėjo būti gauti duomenys, paneigia aplinkybę, kad pareiškėjas pažinojo skundus padavusius asmenis, taip artimai, kad turėjo galimybę žinoti civiliniame ieškinyje nurodytų asmenų duomenis, tame tarpe ir asmens kodus. Taigi, pareiškėjo pozicija, kad jis žinojo civiliniame ieškinyje nurodytų asmenų duomenis iš asmeninių šaltinių ir todėl jų nenurodė institucijai, laikytina siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Todėl, pagrįstais laikytini Inspekcijos pareiškėjui siųsti raštai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kokiu būdu pareiškėjas gavo civiliniame ieškinyje nurodytų asmenų duomenis. Kaip ir visuose raštuose, siųstuose pareiškėjui, taip ir teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė nurodė, kad asmens duomenų gavimo šaltinį yra būtina nustatyti siekiant išsiaiškinti, ar duomenys buvo gauti teisėtai. Tai, kad jie buvo panaudoti grynai asmeniniais tikslais, taip pat tai, kad jie buvo atskleisti teismui nebuvo tiriama, kadangi to Inspekcija tirti negali. Tačiau norint išsiaiškinti duomenų gavimo teisėtumą, pareiškėjas turėjo atsakyti į Inspekcijos raštu pateiktus klausimus. Todėl Inspekcijos reikalavimas atskleisti, iš kur pareiškėjas gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis, buvo teisėtas ir pagrįstas. Viename iš raštų pareiškėjas nurodė, kad jo teises jam padeda ginti teisininkas (advokatas), tačiau nenurodė, koks advokatas jam padeda, o Inspekcijai pareikalavus įvardinti konkretų asmenį, jis atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad tai yra perteklinis prašymas. Vis dėl to, esant advokato pagalbai ir esant profesinei paslapčiai, Inspekcijai buvo galima pateikti dokumentą, įrodantį, kad su teisininku (advokatu) buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu negalima atskleisti prašomų duomenų. Kadangi Inspekcija, gavusi skundus, turėjo juos išnagrinėti ir išsiaiškinti, kaip buvo surinkti asmens duomenys, ji siuntė raštus su paklausimais pareiškėjui. Neatsakydamas į Inspekcijos pateiktus klausimus, pareiškėjas trukdė Inspekcijai atlikti savo įgaliojimus ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Nepaisant to, jog asmens duomenys buvo naudojami asmeniniais tikslais, tačiau šiuo atveju pareiškėjas turėjo nurodyti, kaip gavo asmens duomenis, o to nepadarydamas jis padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

21.14.2. Pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-12-20 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apskundė apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2022-02-21 administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino ir paliko Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-12-20 nutartį nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2022-02-21 nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad Inspekcija 2020-11-12 raštais Nr. 2R-5634(2.13.), 2R-5635(2.13.), 2R-5636(2.13.), 2R-5637(2.13.), 2R-5638(2.13.), 2R-5639(2.13.) ir 2R-5640(2.13.), prašydama pateikti prašomą informaciją, į pareiškėją kreipėsi po to, kai Inspekcijoje buvo gauti net septynių asmenų skundai, dėl galimai neteisėto jų asmens duomenų (vardų, pavardžių, asmens kodų, adresų) tvarkymo, yra akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje Inspekcijos pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pagal jiems teisės aktų suteiktus įgaliojimus tikrinti aplinkybes, nurodytas M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skunduose, o tam Inspekcijai reikėjo prašyti pareiškėjo, kuris kartu su civiliniu ieškiniu ir pateikė teismui minėtų asmenų duomenis, papildomos informacijos apie tai iš kur, kada ir kokius minėtų asmens duomenis jis gavo, kokiu būdu ir teisiniu pagrindu juos gavo (rinko) ir t. t. Skunde pareiškėjas akcentuoja tai, kad skundus Inspekcijai pateikusių asmenų duomenis jis naudojo tik teikdamas teismui – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje, tuo tarpu BDAR 55 straipsnio 3 dalyje yra tiesiogiai įtvirtinta, kad Inspekcija nėra kompetentinga prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas, analogiškai aktualų teisinį reguliavimą interpretuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT), savo praktikoje konstatavęs, kad ADTAĮ 36 straipsnio 4 dalis nesuteikia Inspekcijai teisės kontroliuoti bet kurių su asmens duomenimis teismuose atliekamų veiksmų, t. y. asmens duomenų tvarkymo veiksmų, kuriuos atlieka teismai. Apygardos teismas sutinka, jog Inspekcija nėra įgaliota kištis į civilinių bylų ar kokių nors kitų bylų nagrinėjimo teisme procesą, dėl ko ji negali ir negalėjo vertinti skundus Inspekcijai pateikusių asmenų asmens duomenų atskleidimo teismui teisėtumo, tačiau tuo pačiu atkreipia apelianto dėmesį, jog šiuo atveju Inspekcija prašė pateikti pareiškėjo informaciją, susijusią ne su asmens duomenų pateikimu teismui aplinkybėmis, o su jų rinkimo, tvarkymo ir duomenų subjekto teisės būti informuotam aplinkybėmis, dėl ko M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundai ir buvo priimti nagrinėti, prieš tai atsisakius nagrinėti jų skundus dalyje dėl asmens duomenų atskleidimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Taigi, Inspekcija pradėjo ir atliko tyrimą ne dėl galimo asmens duomenų, juos pateikiant teismui, pažeidimo, o dėl galimo pažeidimo juos tvarkant dar iki jų pateikimo teismui, visų pirma, juos gaunant (renkant). Kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, vien tai, kad duomenys, tiek kiek yra žinoma iš bylos duomenų, buvo panaudoti išimtinai asmeninėms reikmėms, apeliantui kreipiantis į teismą, savaime nereiškia, jog jie buvo surinkti teisėtai. Atmestinas ir skundo argumentas, kad pareiškėjas apskritai neturėjo pareigos prisiminti ir nurodyti iš kur gavo kitų asmenų asmens duomenis, saugoti su tuo susijusių dokumentų ir juos pateikti Inspekcijai, nes jam BDAR nuostatos nėra taikomos, kadangi jis kitų žmonių asmens duomenis naudojo išimtinai asmeniniais tikslais, o ne vykdydamas ūkinę-komercinę veiklą. BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte iš tiesų yra nustatyta, kad BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, nepaisant to, kad jis atliekamas automatinėmis priemonėmis, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Pagal BDAR preambulės 18 punkto išaiškinimą, BDAR netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Tačiau, kaip ir nurodoma Inspekcijos atsiliepime, BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos išimties taikymą visais atvejais būtina nustatyti, o ne preziumuoti. Pareiga konstatuoti, ar BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta išimtis taikytina šioje konkrečioje situacijoje, teko Inspekcijai, kaip BDAR priežiūrą vykdančiai ir asmenų skundus nagrinėjančiai institucijai. Tik įvertinusi duomenų surinkimo aplinkybes, šaltinius, apie ką informaciją ir privalėjo pateikti pareiškėjas, Inspekcija turėjo galimybę motyvuotai spręsti, ar šiuo atveju BDAR išimtis yra taikoma, ar ne, t. y. ar asmuo, rinkdamas duomenis, veikė išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Pažymėtina, jog ir Inspekcija tai savo raštuose buvo ne kartą išaiškinusi pareiškėjui, tačiau pastarasis vis tiek ignoravo Inspekcijos nurodymus paaiškinti kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis surinko pareiškėjų duomenis. Be to, kaip matyti, Inspekcija prašė apelianto pateikti informaciją ir apie teisininką, kurio paslaugomis jis naudojosi (naudojasi) civilinėje byloje, kurioje ir buvo pateiktas civilinis ieškinys su kitų žmonių asmens duomenimis, numanant, jog galimai būtent teisininkas pareiškėjo vardu tvarkė (tame tarpe ir surinko) skundus padavusių asmenų asmens duomenis ir darė tai vykdydamas profesinę veiklą, tačiau pareiškėjas nepateikė Inspekcijai ir šių duomenų. Apygardos teismas taip pat nesutinka, kad Inspekcijos reikalavimas pateikti prašomą informaciją šiuo atveju negali būti pripažįstamas teisėtu ir dėl to, jog tokiu būdu pareiškėjas yra verčiamas duoti parodymus prieš save, kas prieštarauja teisingo proceso principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje. Principas nemo tenetur se ipsum accusare (niekas negali būti verčiamas kaltinti pats save) yra vienas iš kertinių sąžiningo (teisingo) proceso sąlygų, tačiau šios nuostatos, saugančios nuo vertimo duoti parodymus prieš save, taikymas nagrinėjamoje situacijoje akivaizdžiai reikštų pernelyg platų jos aiškinimą. Tuo tarpu platesnė draudimo versti duoti parodymus prieš save traktuotė nėra išplėtota nei Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, nei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Darymas priešingos išvados formuotų ydingą praktiką, kai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, motyvuodamas tuo, kad naudojasi konstitucine garantija neliudyti prieš save, galėtų neteikti jokioms valstybės institucijoms jokių reikalaujamų duomenų ar dokumentų, taip trukdydamas joms atlikti būtinus jų veiklos veiksmus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija savo raštais pareikalavo tokios informacijos, be kurios jai vykdyti įstatymo priskirtas funkcijas ir išnagrinėti M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. skundų būtų neįmanoma. Be to, priešingas aiškinimas prieštarautų ADTAĮ 14 straipsnio nuostatoms. Kita vertus, Inspekcija prašė apelianto pateikti informaciją ir apie teisininką, kurio paslaugomis jis naudojosi (naudojasi) civilinėje byloje, tuo tikslu, jog būtų galima patikrinti versiją, ar neteisėtai duomenų netvarkė būtent pastarasis, o ne apeliantas, tačiau pareiškėjas nepateikė atsakymo ir į šį klausimą, nors tokios informacijos suteikimas niekaip negali būti traktuojamas kaip vertimas duoti parodymus prieš save, kadangi tokiu atveju atsakomybė už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą kiltų ne pačiam pareiškėjui, o visai kitam subjektui. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad Inspekcijos pareigūnų pareiškėjui duotas nurodymas pateikti informaciją apie, tai kokiomis aplinkybėmis, kokiu pagrindu jis surinko kitų asmenų duomenis, kaip juos tvarkė surinkęs, ar apie tai informavo juos, koks teisininkas atstovavo apelianto interesus civilinėje byloje, buvo teisėtas, tokiam reikalavimui pateikti egzistavo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Taip pat spendžiama, kad pareiškėjas buvo tinkamas subjektas, būtent jis ir privalėjo vykdyti šį Inspekcijos reikalavimą, kadangi jis pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriame buvo nurodyti skundus Inspekcijai padavusių asmenų asmens duomenys, ir tik jis galėjo nurodyti asmens duomenų šaltinį ir kitą su tuo susijusią informaciją. Absoliučiai nepagrįstas yra ir skundo argumentas, kad pareiškėjas buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad jis išsamiai ir laiku atsakė į kiekvieną iš Inspekcijos pateiktų raštų, neatsisakė su institucija bendradarbiauti, tiesiog pateikė jų prašomos informacijos tiek, kiek jos žinojo ir turėjo, ir tiek kiek ji buvo susijusi su vykdomu tyrimu. Nors apeliantas ir reaguodavo į Inspekcijos raštus, tačiau taip ir nenurodė iš kur, kada, kokius M. R., L. S., V. B., V. D., E. Ž., N. P. bei A. T. asmens duomenis jis gavo, kokiu būdu ir kokiu teisiniu pagrindu juos gavo (surinko), ar supažindino šiuo asmenis su jų teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jų asmens duomenys, ar šiuo metu tvarko jų duomenis, ar informavo skundus Inspekcijai pateikusius asmenis apie jų asmens duomenų tvarkymą (rinkimą) taip, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis, taip pat nepateikė savo teisininko vardo, pavardės, kontaktinių duomenų, nors akivaizdu, jog ši informacija jam negalėjo būti nežinoma. Apygardos teismas visiškai pritaria ne teismo tvarka bylą išnagrinėjusios institucijos vertinimui, kad pareiškėjo raštuose pateikti paaiškinimai, nurodant, kad jam taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta išimtis, kadangi duomenis jis naudojo išimtinai asmeniniais tikslais, teikdamas civilinį ieškinį byloje, taip siekdamas apginti savo teises, bet nepaaiškinant, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo surinkti asmenų duomenys, bei nenurodant jokios informacijos apie teisininką, nes tai, jo manymu, nėra susiję su Inspekcijos vykdomu tyrimu, negali būti laikoma tinkamu Inspekcijos nurodymų įvykdymu. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, kad Inspekcijos Nutarimu pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Neatsakydamas į Inspekcijos klausimus, kurie buvo pateikti apeliantui visiškai pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjas trukdė Inspekcijai atlikti savo įgaliojimus ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, ir tokie jo veiksmai visiškai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Atitinkamai teisėtu ir pagrįstu pripažįstamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apelianto skundas netenkintas ir Inspekcijos Nutarimas buvo paliktas galioti.

21.14.3. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (toliau ir – LAT), kuris 2022-12-20 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-89-1073/2022 paliko Inspekcijos Nutarimą nepakeistą. LAT 2022-12-20 nutartyje konstatavo, kad:

21.14.3.1. Šioje byloje teismai nustatė, kad Inspekcija, gavusi septynių asmenų skundus dėl galimai neteisėto pareiškėjo atlikto jų duomenų surinkimo ir tvarkymo, penkis kartus – 2020 m. lapkričio 12 d., 2020 m. gruodžio 11 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. kovo 2 d. ir 2021 m. kovo 16 d. – raštu kreipėsi į pareiškėją, kad šis nurodytų, kokiomis aplinkybėmis (kokiu būdu) jis gavo trečiųjų asmenų duomenis. Atsakydamas į Inspekcijos raštus pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jokių įstatymų pažeidimų nepadarė, trečiųjų asmenų duomenis gavo, valdė ir naudojo tik asmeniniais tikslais, tačiau atsisakė konkrečiai nurodyti, iš kur (kaip) konkrečiai šiuos duomenis gavo. Pareiškėjas prašyme šių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka, kad padarė teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, pažeidimą. Teisėjų kolegija pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21.14.3.2. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp Inspekcijos ir pareiškėjo turi būti vertinamas ne kaip ginčas dėl asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, o kaip pareiškėjo nebendradarbiavimas su Inspekcija ir trukdymas jos specialistams vykdyti įstatyme nurodytas pareigines funkcijas. Savo pobūdžiu kilęs ginčas su duomenų apsauga yra susijęs tik tuo, kad pareiškėjas nepateikė informacijos Inspekcijai, kurios tiesioginė funkcija yra duomenų apsaugos priežiūra ir užtikrinimas bei galimų pažeidimų nagrinėjimas.

21.14.3.3. Teismams pagrįstai nekilo abejonių, kad Inspekcija veikė pagal savo kompetencijos ribas. ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Inspekcija, be kita ko, turi teisę neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas; 9 punkte nustatyta, kad Inspekcija turi teisę pažeidimų nagrinėjimo metu gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų į Inspekcijos patalpas duoti paaiškinimų. Taigi, Inspekcijos kreipimasis į pareiškėją turint tikslą nustatyti jo turimų (teismui kitoje byloje pateiktų) asmens duomenų gavimo aplinkybes, kurios buvo būtinos gautiems skundams tinkamai išnagrinėti, neperžengė Inspekcijos įgaliojimų ribų.

21.14.3.4. Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, kad Inspekcija veikė viršydama savo kompetencijos ribas (ultra vires), atmestini kaip prieštaraujantys ADTAĮ įtvirtintam reguliavimui bei teismų nustatytoms aplinkybėms. Inspekcija turėjo tiek įgaliojimus kreiptis į pareiškėją nagrinėjamu klausimu, tiek ir pareigą tai atlikti (ANK 589 straipsnio 1 dalies 29 punktas). Vis dėlto pareiškėjas (gynyba) viso proceso metu akcentavo, kad jam turi būti taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta išimtis, jog BDAR nuostatos netaikomos tuo atveju, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, kompetentingą sprendimą dėl nurodytos išimties taikymo gali priimti Inspekcija ar atitinkamą bylą nagrinėjantis teismas, o ne pats pareiškėjas savo iniciatyva. Antra, pareiškėjas privalo sudaryti sąlygas (bendradarbiauti, teikti informaciją) Inspekcijai priimti sprendimą, o jo subjektyvus konstatavimas (nuomonė), kad jis pažeidimo nepadarė, teisinės galios neturi. Todėl, pareiškėjui neatsakant į Inspekcijos klausimus ir nenurodant, kaip jis gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis, Inspekcijos galimybė patikrinti, ar pareiškėjui BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta išimtis gali būti taikoma, buvo esmingai pasunkinta.

21.14.3.5. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti ir BDAR 55 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo. Pagal šią teisės normą priežiūros institucijos (nagrinėjamu atveju – Inspekcija) nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra teismas ir teisminių funkcijų nevykdo, o ir šioje byloje Inspekcija siekė nustatyti aplinkybes, susijusias su trečiųjų asmenų duomenų rinkimu ir tvarkymu, tikrindama asmenų skundus, tačiau nesikišdama į teismų veiklą. Taigi, duomenų tvarkymo subjektas nagrinėjamu atveju yra ne teismas, o konkretus fizinis asmuo – pareiškėjas, todėl nėra jokių teisinių prielaidų svarstyti BDAR 55 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymą.

21.14.3.6. Teisėjų kolegija nenustatė ir proceso pažeidimų pripažįstant pareiškėją kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui nebuvo perkelta pareiga įrodyti savo nekaltumą, kaip tai akcentuojama prašyme. Kaip minėta, pareiškėjas nubaustas ne už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ar su tuo tiesiogiai susijusius nusižengimus, o už kliudymą Inspekcijos pareigūnams įgyvendinti jiems teisės aktų pavestas pareigas. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusižengimas aprašytas formaliąja administracinio nusižengimo sudėtimi, taigi, yra laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo – reikiamos informacijos nepateikimo Inspekcijai. ADTAĮ 14 straipsnyje įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas duoti paaiškinimų, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas, pagal kurį duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies (kurioje įtvirtinti duomenų tvarkymo principai), ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi.

21.14.3.7. Pasak pareiškėjo, jis pateikė atsakymus į Inspekcijai užduotus klausimus, todėl tinkamai įvykdė savo pareigas. Su tokia pareiškėjo pozicija teismai pagrįstai nesutiko. Viena vertus, pareiškėjas išties pateikdavo atsakymus į Inspekcijos raštus, tačiau tuose atsakymuose, kaip minėta, nebuvo nurodyta Inspekcijos prašoma informacija. Priešingai, juose buvo teikiama tik pareiškėjo nuomonė, kodėl jam neprivalu prašomos informacijos pateikti, nors, kas taip pat minėta, pareiškėjas neturi įgaliojimų ar kompetencijos priimti tokį sprendimą. Tokia pareiškėjo pozicija atsakymuose tik patvirtina nebendradarbiavimo su Inspekcija faktą. Atitinkamai faktas, kad Inspekcijai nebuvo nurodytas trečiųjų asmenų duomenų gavimo (surinkimo) būdas, patvirtinamas ir paties pareiškėjo prašyme LAT išdėstytais argumentais. Taigi, pareiškėjas sąmoningai nevykdė Inspekcijos nurodymų, suprato tokio savo (ne)veikimo esmę ir todėl buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Institucijos sprendimo teisėtumą tikrinę teismai atsižvelgė į pirmiau nurodytas aplinkybes ir proceso teisės pažeidimų nepadarė.

21.14.3.8. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn už kliudymą įstatymu įgaliotiems pareigūnams, be kita ko – ir informacijos nepateikimas, nelaikytinas asmens teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimu. Valstybinės institucijos, pareigūnai veikia pagal jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatas, įgyvendindami šiuose įstatymuose, nagrinėjamu atveju – ADTAĮ, įtvirtintas teises. Taip pat, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo II skyriaus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 1156 „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 straipsnio nuostatomis, Inspekcija turi teisę gauti jos veiklai reikalingus duomenis, be kita ko, ir iš fizinių asmenų (pareiškėjo). Taigi, pareiškėjas turėjo pareigą atsakyti į Inspekcijos klausimus ir pateikti iš jo prašomą informaciją, kuri negali būti dirbtinai priešinama su teise neduoti parodymų prieš save. Remiantis pareiškėjo prašymo logine seka, asmenys galėtų neteikti jokios informacijos valstybės institucijoms remdamiesi teise neduoti parodymų prieš save, o toks teisės aiškinimas būtų ydingas ir nelogiškas.

21.14.3.9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus, nenustatė materialiosios ar proceso teisės pažeidimų pripažįstant pareiškėją kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai teismų išvadų nepaneigia, nes jais iš esmės yra ginčijamas ADTAĮ ir BDAR nuostatų aiškinimas, pateikiama pareiškėjui palanki šių teisės aktų nuostatų interpretacija, nors pareiškėjas yra nubaustas ne už ADTAĮ ar BDAR nuostatų pažeidimą, o už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas.

21.15. Inspekcija 2023-01-18 raštu Nr. 2R-316(2.13.Mr) dar kartą kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti, iš kur (nurodant fizinio asmens vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, juridinio asmens pavadinimą, kontaktinius duomenis), kada, kokius skundus pateikusių asmenų asmens duomenis gavo, kokiu būdu ir kokius teisiniu pagrindu juos gavo (surinko). Taip pat prašė paaiškinti, ar šiuo metu yra tvarkomi skundus pateikusių asmenų duomenys ir, ar jie buvo informuoti apie jų asmens duomenų tvarkymą (rinkimą) taip, kaip to reikalauja BDAR 14 straipsnis.

21.16. Pareiškėjas 2023-02-02 raštu Nr. 1R-947(2.13.Mr) atsakydamas į Inspekcijos 2023-01-18 raštą, nurodė, kad įvertinęs Inspekcijos Nurodyme pateiktą informaciją bei taikytinų teisės aktų reglamentavimą, mano, jog Inspekcijos Nurodymu pradėtas procesas (įgyvendinant atskaitomybės principą) turėtų būti nutrauktas dėl suėjusio senaties termino ir daugiau jokių paaiškinimų ir įrodymų dėl atliktų veiksmų nepateikė.

21.17. Inspekcija priėmė skundžiamus 7 Sprendimus.

21.18. Visuose skundžiamuose Sprendimuose Inspekcija konstatavo, kad:

21.18.1. LAT nutarime pažymėjo, kad pirma, kompetentingą sprendimą dėl nurodytos išimties taikymo gali priimti Inspekcija ar atitinkamą bylą nagrinėjantis teismas, o ne pats asmuo savo iniciatyva; o antra, asmuo privalo sudaryti sąlygas (bendradarbiauti, teikti informaciją) Inspekcijai priimti sprendimą, o jo subjektyvus, konstatavimas (nuomonė), kad jis pažeidimo nepadarė, teisinės galios neturi.

21.18.2. Inspekcijai, kaip BDAR priežiūrą vykdančiai institucijai, nagrinėjant skundą tenka prievolė tinkamai nustatyti faktines aplinkybes ir konstatuoti (arba ne), kad BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta išimtis konkrečioje situacijoje taikoma. Pastebėtina, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimo metu buvo svarbu nustatyti ir įvertinti jų asmens duomenų rinkimo aplinkybes, kad būtų galima motyvuotai priimti atitinkamą sprendimą. Kitaip tariant, tam, kad Inspekcija galėtų spręsti, kad fizinis asmuo veikė išimtinai asmenine-namų ūkio veikla, jis turi pateikti paaiškinimus ir jeigu turi įrodymus, pagal kuriuos Inspekcija galėtų spęsti, kad jo veiksmams taikoma BDAR nustatyta išimtis.

21.18.3. Be kita, ko skundžiamas asmuo Inspekcijai buvo nurodęs, kad realizuodamas konstitucinę teisę į teisminę gynybą naudojosi (naudojasi) profesionalaus teisininko (advokato) pagalba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Inspekcijai paprašius nurodyti teisininko (advokato) vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis, kurio paslaugomis galimai naudojosi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris galimai jo vardu vykdydamas profesinę veiklą tvarkė pareiškėjų asmens duomenis, skundžiamas asmuo nurodė, teisinio reguliavimo bei jo veiksmų teisėtumo niekaip neįtakoja advokato asmuo, t. y. kurio konkrečiai advokato teisinėmis paslaugomis naudojosi. Taigi Inspekcijos užduotas klausimas, kuris konkrečiai profesionalus teisininkas jam padėjo (padeda) realizuoti teisę į teisminę gynybą, yra teisiškai nereikšmingas Inspekcijos atliekamame tyrime.

21.18.4. Atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimo metu Inspekcijai nepavyko nustatyti tiksliai, kokiu būdu buvo surinkti trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenys, išskyrus tai, kad pareiškėjas Inspekcijai nurodė, jog naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), daro išvadą, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų tvarkymui nėra taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte išimtis, o pareiškėjas laikomas duomenų valdytoju, kuriam taikomas BDAR ir ADTAĮ normos, tarp jų ir pareiga įrodyti pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo teisėtumą.

21.18.5. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis atitinka BDAR 5 straipsnyje įtvirtintus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus ir esant bent vienai 6 straipsnyje įtvirtintai asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygai. Nesant nė vienos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos, asmens duomenų tvarkymas laikytinas neteisėtu.

21.18.6. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje numatytas atskaitomybės principas susideda iš dviejų dalių: duomenų valdytojo atsakomybės užtikrinti savo veiklos atitiktį BDAR reikalavimams ir duomenų valdytojo gebėjimo įrodyti tą atitiktį priežiūros institucijai. LVAT savo praktikoje pažymi, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Taigi būtent duomenų valdytojas privalo įrodyti, jog asmens duomenys tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. LVAT praktikoje taip pat nurodoma, jog priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisių.

21.18.7. Įvertinus skundo nagrinėjime gautus paaiškinimus, nustatyta, kad nors Inspekcija kreipėsi kelis kartus, pareiškėjas, teikdamas paaiškinimus, nepagrindė trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, t. y. ne tik, kad nepaaiškino kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis gavo ir, ar informavo juos apie duomenų tvarkymo, bet, ar juos toliau tvarko, taip pat nepaaiškino, ar tuos duomenis surinko profesionalus teisininkas, todėl Inspekcija, neturėdama šios informacijos, sprendžia, kad pareiškėjas, kaip duomenų valdytojas, netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsakomybės principą, ir atsižvelgiant į tai, Inspekcija negali daryti vienareikšmės išvados, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenys buvo surinkti teisėtai, laikantis BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir esant bent vienai 6 straipsnyje įtvirtintinų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygai. Taigi, pareiškėjui nepagrindus duomenų tvarkymo teisėtumo, Inspekcija negali daryti išvados, kad duomenų tvarkymas yra teisėtas, o trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai pripažįstami pagrįstais.

21.18.8. Nusprendė, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai yra pagrįsti, taip pat nusprendė pareiškėjui teikti nurodymą – draudimą toliau tvarkyti trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis, išskyrus tuos, kurie susiję su teisminiais ginčais.

21.19. 2023-02-09 sprendime Nr. 3R-124(2.13-1.E) „Dėl A. T. 2020-10-22 skundo“ Inspekcija papildomai pareiškė pareiškėjui papeikimą.

21.20. 2023-02-10 sprendime Nr. 3R-130(2.13-1.E) „Dėl M. R. 2020-09-08 skundo“, 2023-02-10 sprendime Nr. 3R-132(2.13-1.E) „Dėl L. S. 2020-10-12 skundo“, 2023-02-10 sprendime Nr. 3R-129(2.13-1.E) „Dėl V. B. 2020-10-08 skundo“, 2023-02-10 sprendime Nr. 3R-131(2.13-1.E) „Dėl V. D. 2020-10-08 skundo“, 2023-02-10 sprendime Nr. 3R-133(2.13-1.E) „Dėl E. Ž. 2020-10-05 skundo“, 2023-02-10 sprendime Nr. 3R-127(2.13-1.E) „Dėl N. P. 2020-10-12 skundo“ konstatavo, kad Inspekcija, išnagrinėjusi A. T. skundą, priėmė 2023-02-09 sprendimą Nr. 3R-124(2.13-1.E), kuriame dėl asmens duomenų rinkimo, tvarkymo ir dėl duomenų subjektų teisės būti informuotiems sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė duomenų tvarkymo teisėtumo, todėl Inspekcija negalėjo daryti išvados, kad duomenų tvarkymas buvo teisėtas, todėl pareiškėjo skundą pripažino pagrįstu ir pareiškėjui pareiškė papeikimą, todėl šiuo atveju papeikimas nebus skiriamas.

22. BDAR nustatyta:

22.1. BDAR netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydamas grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą gali sudaryti, be kita ko, susirašinėjimas ir adresų saugojimas arba naudojimasis socialiniais tinklais ir internetinė veikla, vykdoma atliekant tokią veiklą. Tačiau BDAR taikomas duomenų valdytojams arba duomenų tvarkytojams, kurie suteikia priemones asmens duomenų tvarkymui vykdant tokią asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą (preambulės 18 punktas).

22.2. Nors BDAR, inter alia, taikomas ir teismų bei kitų teisminių institucijų veiklai, Sąjungos ar valstybės narės teisėje galėtų būti nurodytos duomenų tvarkymo operacijos ir duomenų tvarkymo procedūros tvarkant asmens duomenis teismuose bei kitose teisminėse institucijose. Siekiant apsaugoti teisminių institucijų nepriklausomumą vykdant jų teismines užduotis, įskaitant jų sprendimų priėmimo nepriklausomumą, priežiūros institucijų kompetencijai neturėtų priklausyti asmens duomenų tvarkymas teismams vykdant jų teismines funkcijas. Tokių duomenų tvarkymo operacijų priežiūrą turėtų būti galima pavesti konkrečioms valstybės narės teismų sistemos įstaigoms; visų pirma jos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių, skatinti teisminių institucijų narių informuotumą apie jų prievoles pagal šį reglamentą ir nagrinėti su tokiomis duomenų tvarkymo operacijomis susijusius skundus (preambulės 20 punktas).

22.3. Visų pirma, kiekviena priemonė turėtų būti tinkama, būtina ir proporcinga siekiant užtikrinti BDAR laikymąsi, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, ja turėtų būti gerbiama kiekvieno asmens teisė būti išklausytam prieš imantis konkrečios priemonės, kuri jam padarytų neigiamą poveikį, ir taikoma taip, kad atitinkami asmenys nepatirtų bereikalingų išlaidų ir pernelyg didelių nepatogumų (preambulės 129 punktas).

22.4. Siekiant užtikrinti, kad BDAR taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už BDAR pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas. Nedidelio pažeidimo atveju arba jeigu bauda, kuri gali būti skirta, sudarytų neproporcingą naštą fiziniam asmeniui, vietoj baudos gali būti pareikštas papeikimas. Vis dėlto reikėtų tinkamai atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą arba į bet kokius svarbius ankstesnius pažeidimus, tai, kaip apie pažeidimą sužinojo priežiūros institucija, ar buvo laikomasi tam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui taikytų priemonių, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius. Sankcijos, įskaitant administracines baudas, turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į atitinkamas procedūrines apsaugos priemones ir laikantis Sąjungos teisės ir Chartijos bendrųjų principų, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir tinkamą procesą (preambulės 148 punktas);

22.5. BDAR taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis (2 straipsnio 1 dalis). BDAR netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla (2 straipsnio 2 dalies c punktas).

22.6. Asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius (4 straipsnio 1 punktas).

22.7. Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (4 straipsnio 2 punktas).

22.8. Duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Sąjungos arba valstybės narės teise (4 straipsnio 7 punktas).

22.9. Asmens duomenys turi būti: a) duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); b) renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; <...>; c) adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas); <...>; e) laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi; <...>; (5 straipsnio 1 dalis). Duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas) (5 straipsnio 2 dalis).

22.10. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina, siekiant teisėtų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (6 straipsnio 1 dalis).

22.11. Priežiūros institucijos nėra kompetentingos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdydami savo teismines funkcijas (55 straipsnio 3 dalis).

22.12. Kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų: a) įspėti duomenų valdytoją arba duomenų tvarkytoją, kad numatomomis duomenų tvarkymo operacijomis gali būti pažeistos BDAR nuostatos; b) pareikšti papeikimus duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui, kai duomenų tvarkymo operacijomis buvo pažeistos šio reglamento nuostatos; c) nurodyti duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui patenkinti duomenų subjekto prašymus pasinaudoti savo teisėmis pagal BDAR; <...>; f) nustatyti laikiną arba galutinį duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant tvarkymo draudimą; <...> (58 straipsnio 2 dalis).

23. ADTAĮ nustatyta:

23.1. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas duoti paaiškinimų, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti (14 straipsnis).

23.2. Asmens kodas gali būti tvarkomas, kai yra nors viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygų (3 straipsnio 1 dalis).

23.3. Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus ADTAĮ straipsnius, kurių taikymas pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija (7 straipsnio 1 dalis).

23.4. Priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, ADTAĮ ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka (23 straipsnio 1 dalis).

23.5. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta per 4 mėnesius nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde ar jo dalyje nurodytų ar nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties, skundžiamo asmens ir kitų juridinių ar fizinių asmenų vengimo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus, skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio arba kitų objektyvių priežasčių būtina skundo ar jo dalies nagrinėjimą pratęsti. Šiais atvejais skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Bendras skundo ar jo dalies nagrinėjimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos. Skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką (30 straipsnio 2 dalis).

23.6. Priežiūros institucija, baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį (31 straipsnio 1 dalis). Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai: 1) teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje, ADTAĮ 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai; 2) surašo administracinio nusižengimo protokolą pažeidimą padariusiam asmeniui (31 straipsnio 2 dalis).

23.7. ADTAĮ ketvirtame skirsnyje „Administracinės baudos“ yra 32 straipsnis „Administracinių baudų skyrimo tvarka“, 33 straipsnis „Valdžios institucijoms ar įstaigoms skiriamos administracinės baudos“, 34 straipsnis „Administracinių baudų skyrimo procedūra“, 35 straipsnis „Sprendimo dėl administracinės baudos skyrimo vykdymas“. Sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos (32 straipsnio 3 dalis).

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente (įskaitant ieškinį) turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Pagal CPK 37 straipsnio 2 dalį, proceso dalyviai, be kita ko, yra tretieji asmenys civiliniame procese.

25. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad skundžiamais Sprendimais Inspekcija, nenustačiusi visų administracinio teisės pažeidimo sudėčiai būtinų elementų, vis tiek konstatavo, jog pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsakomybės principą ir taikė pareiškėjo atžvilgiu taisomąsias priemones – draudimą tvarkyti asmens duomenis bei pareiškė papeikimą (A. T. atveju). Taigi, Inspekcija taikė sankcijas pareiškėjui už nenustatytą pažeidimą ir priėmė neteisėtus Sprendimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija ne tik kad nesurinko visų duomenų, būtinų administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti ir nuobaudai skirti, tačiau Sprendimuose dar ir tiesiogiai pripažino, jog turimas abejones dėl galimai neteisėtos pareiškėjo veikos vertina pareiškėjo nenaudai, kas akivaizdžiai prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Paaiškina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis; administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK tvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo; atsakovė pareiškėjo atžvilgiu vienareikšmiškai nenustatė nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių, t. y. kad pareiškėjas būtų gavęs skundus Inspekcijai pateikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis iš neteisėtų šaltinių ar būtų juos tvarkęs kitais, nei pažeistų teisių gynimo teisme, tikslais. Atsakovė neįrodė pareiškėjo neteisėtos veikos, todėl skundžiami Sprendimai pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti priimti. Šie pareiškėjo argumentai atmestini remiantis žemiau nurodytais motyvais.

26. Vertindamas pareiškėjo argumentus, teismas pažymi, kad sutiktina su Inspekcijos atsiliepime pateikta pozicija, jog, priimant skundžiamus Sprendimus, nebuvo taikoma administracinių nusižengimų teisena, nes trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai Inspekcijoje buvo nagrinėjami vadovaujantis ne ANK, bet BDAR ir ADTAĮ.

27. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas: 1) tvarkė Inspekcijai skundus pateikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis (vardus, pavardes, asmens kodus, adresus); 2) pareiškėjas 2020 m. pateikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė trečiaisiais asmenimis nagrinėjamoje administracinėje byloje trečiuosius suinteresuotus asmenis ir ieškinyje nurodė jų asmens duomenis (vardus, pavardes, asmens kodus, adresus). Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-01-12 sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2022-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), LAT 2023-02-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) trečiaisiais asmenimis nurodyti V. B., A. T., V. D., N. P., M. R., L. S., E. Ž., t. y. visi asmenys, kurie nagrinėjamoje administracinėje byloje yra tretieji suinteresuoti asmenys ir dėl kurių Inspekcijai pateiktų skundų yra priimti Sprendimai. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas rinko/surinko/gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis. Kaip minėta, Inspekcija atsisakė nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus dalyje dėl jų asmens duomenų atskleidimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nusprendė nagrinėti skundus dalyje dėl asmens duomenų rinkimo, tvarkymo ir duomenų subjekto teisės būti informuotiems.

Žemesnės instancijos teismas

28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas, atsakydamas į Inspekcijos raštus, laikėsi pozicijos, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis gavo, valdė ir naudojo tik asmeniniais tikslais, tačiau atsisakė konkrečiai nurodyti, iš kur (kaip) konkrečiai šiuos duomenis gavo, pareiškėjas akcentavo, kad jam turi būti taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta išimtis, jog BDAR nuostatos netaikomos tuo atveju, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Minėta, kad LAT 2022-10-20 nutartyje pareiškėjo administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-89-1073/2022 konstatavo, jog, pirma, kompetentingą sprendimą dėl nurodytos išimties taikymo gali priimti Inspekcija ar atitinkamą bylą nagrinėjantis teismas, o ne pats pareiškėjas savo iniciatyva; antra, pareiškėjas privalo sudaryti sąlygas (bendradarbiauti, teikti informaciją) Inspekcijai priimti sprendimą, o jo subjektyvus konstatavimas (nuomonė), kad jis pažeidimo nepadarė, teisinės galios neturi; todėl, pareiškėjui neatsakant į Inspekcijos klausimus ir nenurodant, kaip jis gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis, Inspekcijos galimybė patikrinti, ar pareiškėjui BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta išimtis gali būti taikoma, buvo esmingai pasunkinta.

29. Kaip minėta, BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies, ir duomenų valdytojas, o ne kiti asmenys, Inspekcija, turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi. LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad BDAR 5 straipsnio 2 dalyje numatytas atskaitomybės principas susideda iš dviejų dalių: duomenų valdytojo atsakomybės užtikrinti savo veiklos atitiktį BDAR reikalavimams ir duomenų valdytojo gebėjimo įrodyti tą atitiktį priežiūros institucijai (LVAT 2021-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad duomenų valdytojas yra atsakingas už BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų laikymąsi ir jis turi sugebėti tai įrodyti. Duomenų valdytojas privalo įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai (t. y. teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas; tikslo apribojimo principas; duomenų kiekio mažinimo principas; tikslumo principas; saugojimo trukmės apribojimo principas; vientisumo ir konfidencialumo principas). Tai reiškia, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų (2021 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2229-968/2021; 2020 m. liepos 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2837-968/2020; LVAT 2021-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021).

Žemesnės instancijos teismas

30. BDAR 31 straipsnyje reglamentuojamas bendradarbiavimas su priežiūros institucija: duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas, taip pat, jei taikoma, jų atstovai, gavę prašymą bendradarbiauja su priežiūros institucija jai vykdant savo užduotis (LVAT 2021-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021).

31. Akivaizdu, kad Inspekcija, nagrinėdama trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus, siekdama išsiaiškinti, iš kur, kada, kokiu būdu pareiškėjas surinko trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis, siekdama tinkamai išnagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus ir nustatyti skundų nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, turėjo kreiptis į pareiškėją, kad jis pateiktų Inspekcijai prašomą informaciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įsiteisėjusia LAT 2022-12-20 nutartimi yra konstatuota, kad pareiškėjas, viena vertus, pateikdavo atsakymus į Inspekcijos raštus, tačiau atsakymuose nenurodydavo Inspekcijos prašomos informacijos, sąmoningai nevykdė Inspekcijos nurodymų, suprato tokio savo (ne)veikimo esmę, kad pareiškėjas turėjo pareigą atsakyti į Inspekcijos klausimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ir po LAT 2022-10-20 nutarties įsiteisėjimo Inspekcijai vėl paprašius pareiškėją pateikti atsakymus, pareiškėjas prašomos informacijos nepateikė, taigi, toliau sąmoningai nevykdė Inspekcijos nurodymų.

32. Atsižvelgiant į išdėstytą, sistemiškai vertinant BDAR preambulės 18 punkte, 2 straipsnio 2 dalies c punkte, 4 straipsnio 1, 2, 7 punktuose, 5 straipsnio 2 dalyje, ADTAĮ 14 straipsnyje, 3 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje, 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai Sprendimuose konstatavo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai yra pagrįsti, o pareiškėjas nepagrindė trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenų tvarkymo teisėtumo.

33. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą pateikti Inspekcija prašomą informaciją, įrodymus, kuriais remiantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis pareiškėjas tvarko laikydamasis BDAR reikalavimų arba kad pareiškėjui BDAR nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos. Tokias išvadas gali padaryti Inspekcija, o pareiškėjo subjektyvi nuomonė, jam sąmoningai neteikiant Inspekcijai prašomos konkrečios informacijos, paaiškinimų, įrodymų, savaime negali būti vertinama kaip įrodanti vienas ar kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su BDAR taikymu.

34. LVAT praktikoje taip pat pažymėta, kad pareiga priežiūros institucijai atlikti išsamų tyrimą ir priimti motyvuotą administracinį aktą išlieka. LVAT praktikoje nurodoma, kad priežiūros institucija (Inspekcija) privalo įvertinti ir nustatyti, ar duomenų valdytojo pateiktų paaiškinimų ir įrodymų pakanka konstatuoti, kad duomenys buvo tvarkomi su tvarkymo tikslu suderinamu būdu ir kad tai darant buvo laikomasi teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo principų, o kartu nepažeidžiamos duomenų subjekto teisių. Inspekcija privalo, be kita ko, atlikti faktinių aplinkybių tyrimą, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą), nustatyti ne pavienes faktines aplinkybes, o juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normoms taikyti, taip pat ištirti ir įvertinti nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4388-968/2020; LVAT 2021-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-745-261/2021).

35. Vertinant, ar Inspekcija tinkamai atliko faktinių aplinkybių tyrimą, teisinį nustatytų faktų įvertinimą, pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Inspekcija kelis kartus (2020 m., 2021 m., 2023 m) kreipėsi į pareiškėją, kad jis pateiktų atsakymus, būtinus išnagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų Inspekcijai pateiktus skundus. Kaip minėta, LAT 2022-12-20 nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-89-1073/2022 konstatavo, kad pareiškėjo pozicija, jog jis pateikė atsakymus į Inspekcijos užduotus klausimus, todėl tinkamai įvykdė savo pareigas yra nepagrįsta; viena vertus, pareiškėjas išties pateikdavo atsakymus į Inspekcijos raštus, tačiau tuose atsakymuose nebuvo nurodyta Inspekcijos prašoma informacija; priešingai, juose buvo teikiama tik pareiškėjo nuomonė, kodėl jam neprivalu prašomos informacijos pateikti, nors pareiškėjas neturi įgaliojimų ar kompetencijos priimti tokį sprendimą; tokia pareiškėjo pozicija atsakymuose tik patvirtina nebendradarbiavimo su Inspekcija faktą; pareiškėjas sąmoningai nevykdė Inspekcijos nurodymų, suprato tokio savo (ne)veikimo esmę; pareiškėjas turėjo pareigą atsakyti į Inspekcijos klausimus ir pateikti iš jo prašomą informaciją, kuri negali būti dirbtinai priešinama su teise neduoti parodymų prieš save.

36. Teismo vertinimu, Inspekcija tinkamai įgyvendino savo funkciją atlikti faktinių aplinkybių tyrimą, o tai, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su Inspekcija, sąmoningai nevykdė Inspekcijos nurodymų, negali būti vertinama pareiškėjo naudai ir(arba) kaip tinkama teisės aktų nuostatų įgyvendinimas. Šiuo atveju, vertinant aptartą BDAR įtvirtintą reguliavimą, pareiga pagrįsti Inspekcijai skundus pateikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą tenka pareiškėjui, o ne Inspekcijai ar kitiems asmenims; bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas tvarkė Inspekcijai skundus pateikusių trečiųjų suinteresuotų asmenų asmens duomenis, taigi ir juos gavo/surinko, o asmens duomenų rinkimas yra asmens duomenų tvarkymas.

37. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą bylos medžiagą, BDAR nuostatas (įskaitant BDAR preambulės 129, 148 punktus), vertina, kad pareiškėjo argumentai, jog Sprendimuose Inspekcija nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsakomybės principą, taikė pareiškėjui taisomąsias priemones – draudimą tvarkyti asmens duomenis bei pareiškė papeikimą, taikė pareiškėjui sankcijas už nenustatytą pažeidimą, yra nepagrįsti.

38. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamuose Sprendimuose atsakovė visiškai neanalizavo ir nevertino pareiškėjo argumento dėl senaties termino taikymo, taip pat nenagrinėjo ir niekaip neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą suteikti papildomą terminą paaiškinimams pateikti, jei Inspekcija manytų, jog senaties terminas aptariamu atveju nėra taikytinas. Pareiškėjas remiasi, be kita ko, ADTAĮ 32 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatomis. Paaiškina, kad vėliausia data, kuri galėtų būti laikoma Inspekcijai skundus padavusių trečiųjų suinteresuotų asmenų sužinojimo apie galimai pažeistas jų teises momentu, yra atsakovei pateiktų skundų data (vėliausiojo iš skundų surašymo data yra 2020-10-20). Faktiškai, tikrasis sužinojimo apie galimai pažeistas Skundus padavusių asmenų teises momentas yra dar ankstesnis ir turėtų būti tapatinamas ne su Skundų rengimu ar teikimu Inspekcijai, o su Skundus padavusių asmenų žinių apie galimą pažeidimą gavimo momentu. Pareiškėjas pažymi, jog, net ir laikant, jog senaties termino pradžia yra skundų atsakovei pateikimo data, nuo kiekvieno iš skundų pateikimo jau yra praėję daugiau nei 2 metai, t. y. suėjęs ADTAĮ numatytas senaties terminas. Atsakovė taisomąsias priemones - papeikimą bei draudimą tvarkyti duomenis - taikė remdamasi ta pačia medžiaga (Skundais), nuo kurių gavimo pas atsakovę jau yra praėję daugiau nei 2 metai, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, toks procesas yra neteisėtas, o skundžiami Sprendimai negalėjo būti priimti. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, remdamasis žemiau pateiktais argumentais.

39. Teismas pažymi, kad Inspekcijoje trečiųjų suinteresuotų asmenų skundai buvo gauti laikotarpiu nuo 2020-10-07 iki 2020-10-26, o skundžiami Sprendimai priimti laikotarpiu nuo 2023-02-09 iki 2023-02-10. Teismas, vertindamas aptartą bylos medžiagą, įskaitant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teismuose 2021-2022 metais, pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Inspekcija nedėjo reikiamų pastangų, vilkino trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų nagrinėjimą. Pareiškėjas remiasi terminu, įtvirtintu ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalyje, kuris reglamentuoja baudų skyrimą, nagrinėjamu atveju pareiškėjui bauda nebuvo paskirta. Be to, Inspekcija ėmėsi taisomųjų veiksmų (Sprendimais teikė pareiškėjui nurodymą – draudimą toliau tvarkyti trečiųjų suinteresuotų asmenų duomenis, išskyrus tuos, kurie susiję su teisminiais ginčais, pareiškė pareiškėjui papeikimą remdamasi ne ADTAĮ, o BDAR (58 straipsniu), kuriame pareiškėjo nurodytas 2 metų senaties terminas nėra įtvirtintas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Inspekcija trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų neišnagrinėjo per ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, tačiau, atsižvelgiant į aptartą bylos medžiagą, BDAR įtvirtintą reguliavimą, LVAT praktiką, nėra pagrindo naikinti Sprendimų šiuo pagrindu. Šiuo atveju pažymėtina, jog, vadovaujantis LVAT praktika, viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti. ADTAĮ nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012).

40. Dėl pareiškėjo argumento, kad Inspekcija nenagrinėjo ir niekaip neatsižvelgė į pareiškėjo prašymą suteikti papildomą terminą paaiškinimams pateikti, jei Inspekcija manytų, jog senaties terminas aptariamu atveju nėra taikytinas, teismas, atsižvelgdamas į aptartą bylos medžiagą, pažymi, kad Inspekcija kelis kartus prašė pareiškėjo pateikti paaiškinimus tiek 2020 metais, tiek 2021 metais, tiek 2023 metais įsiteisėjus LAT 2202-12-20 nutarčiai, tačiau pareiškėjas sąmoningai nepateikė prašomos informacijos, paaiškinimų, nors tam turėjo pakankamai laiko – kelis metus.

41. Pareiškėjas paaiškina, kad Inspekcija, neturėdama jokio teisinio pagrindo, reikalavo atskleisti kokio teisininko (advokato) paslaugomis pareiškėjas naudojosi (naudojasi) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė nei skundžiamuose Sprendimuose, nei kitoje komunikacijoje su pareiškėju nenurodė motyvų dėl to, kokią reikšmę tyrimui turi konkretaus teisininko (advokato) asmens atskleidimas. Atsakovė niekaip nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovės atliekamam tyrimui yra absoliučiai būtina nustatyti, kokio konkretaus teisininko (advokato) paslaugomis naudojosi pareiškėjas ir kodėl tokie duomenys turėtų kitokią reikšmę atsakovės atliktam tyrimui procesui, nei tiesiog faktas, jog atsakovas, realizuodamas konstitucinę teisę į teisminę gynybą naudojosi (naudojasi) profesionalaus teisininko (advokato) pagalba Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

42. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš trečiųjų suinteresuotų asmenų skundų Inspekcijai, Inspekcijos raštų, kuriais pareiškėjui buvo nurodyta pateikti informaciją, pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teismuose priimtų procesinių sprendimų yra visiškai aišku, kad pareiškėjas turėjo pateikti paaiškinimus, iš kokių šaltinių pareiškėjas surinko trečiųjų suinteresuotų asmenų, pateikusių skundus Inspekcijai, duomenis. LAT 2022-12-20 nutartyje konstatuota, kad Inspekcijos kreipimasis į pareiškėją turint tikslą nustatyti jo turimų (teismui kitoje byloje pateiktų) asmens duomenų gavimo aplinkybes, kurios buvo būtinos gautiems skundams tinkamai išnagrinėti, neperžengė Inspekcijos įgaliojimų ribų. Inspekcijos pareigūnų pareiškėjui duotas nurodymas pateikti informaciją, koks teisininkas atstovavo pareiškėjo interesus civilinėje byloje, buvo teisėtas, tokiam reikalavimui pateikti egzistavo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas.

43. Teismo vertinimu, skundžiami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, aiškiai motyvuoti, t. y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus (kad administraciniame sprendime būtų nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai). Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundžiami Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl jų naikinti nei pareiškėjo išdėstytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė