Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui K. T., atsakovės atstovams Redai Skirkevičiūtei ir Inesiui Kiškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2010-03-30 įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriui K. T. skyrimo“ Nr. D1-252 pripažino, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius K. T. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jis neužtikrino valstybės kontrolės ir Aplinkos ministerijos Vidaus audito tarnybos tinkamo rekomendacijų įgyvendinimo ir Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymo ir jam paskyrė tarnybinę nuobaudą − pastabą (I t., b. l. 6).

Per teismo posėdį pareiškėjas K. T. prašė jo skundą tenkinti. Paaiškino, kad priimtas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, jo veikoje nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties.

Skundas tenkinti n a s .

Ginčo esmė − ar pareiškėjui K. T. teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda − pastaba. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius darbo drausmę, ar yra jo kaltė dėl pažeidimo, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau − Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimas Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės).

Įstatymo 28 straipsnyje nurodoma, jog valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami drausminėn atsakomybėn. Tarnybinio nusižengimo sąvoka pateikiama Įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Tarnybinis nusižengimas įstatyme suprantamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojo pareigos yra nustatomos įstatymais, o taip pat pareigybės aprašyme Valstybės tarnybos įstatyme nurodoma, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis LR Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Tarnybinių nuobaudų rūšys bei jų taikymo sąlygos nustatytos Įstatymo 29 straipsnyje. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad valstybės tarnautojų funkcijos nurodomos pareigybės aprašyme. Taigi pagrindas kilti tarnybinei atsakomybei yra tarnybinis nusižengimas, t. y. teismui svarbu nustatyti, ar buvo valstybės tarnautojo kaltė.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus, ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2005 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-60/2005; 2004 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-678/2004).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti (nurodyti įstatymo straipsnį, dalį, punktą), nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, pasiūlyti konkrečią nuobaudą. Tokie tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio reikalavimai nustatyti Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 10 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos Vidaus audito tarnybos 2010-01-20 ataskaitos Nr. 4-4-(1)-10-01 „Aplinkos projektų valdymo agentūros funkcijų įgyvendinimo įvertinimo“ (toliau − Ataskaita) išvadas ir rekomendacijas, į tai, kad šio audito metu Vidaus audito tarnyba išnagrinėjo ir nustatė faktus, kad kai kurios Aplinkos projektų valdymo agentūrai nustatytos funkcijos buvo vykdomos netinkamai, aplinkos ministro 2010-02-08 įsakymu Nr. D1-121 buvo sudaryta komisija Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus K. T. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (I t., b. l. 15−34, 35). Pareiškėjui K. T. buvo įteiktas 2010-02-08 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (3-1)-D8-1306, kuriuo jis buvo informuotas, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 36). Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad pagal Ataskaitoje pateiktus duomenis, kai kurios Aplinkos projektų valdymo agentūros nustatytos funkcijos buvo vykdomos netinkamai.

Atlikusi tyrimą dėl galimo K. T. tarnybinio nusižengimo, teisės aktų nustatyta tvarka Komisija aplinkos ministrui pateikė motyvuotą išvadą (I t., b. l. 105−109), kurioje konstatavo, kad: 1) Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau − APVA) įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendaciją turėjo patikrinti vykdomų projektų rangos sutartis, kuriose buvo numatytos išlaidos ne tik inžinieriaus aprūpinimui transportu, bet ir kitas sutartyse numatytas išlaidas inžinieriaus aprūpinimui, siekiant išvengti dvigubo finansavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų deklaravimo EK; 2) APVA neįgyvendino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendacijos (2009 m. gruodžio 17 d. Valstybės kontrolės išvada Nr. (duomenys neskelbtini)): „Debitinis įsiskolinimas neapskaitomas debitorių apskaitai skirtose sąskaitose. Dėl šios priežasties audito seka yra nepakankama“, tokiu būdu neužtikrino tinkamos lėšų panaudojimo kontrolės; 3) APVA neįgyvendino VAT 2008-01-07 Ataskaitoje Nr. 4-4-(l)-08-01 pateiktų rekomendacijų, todėl neužtikrino APVA nuostatų 6.3. punkto reikalavimų (užtikrina, kad įgyvendinant projektus būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES kontrolės institucijų rekomendacijų ir atsižvelgiama į pateiktas pastabas bei pasiūlymus) vykdymo; 4) APVA, vykdydama Sanglaudos fondo finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Mažeikių miesto vandenvalos įrenginių statyba“ rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) viešuosius pirkimus, netinkamai vykdė viešųjų pirkimų procedūras, tuo neužtikrino LR viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d., 39 str. 2 d. ir 7 d., 86 str. 11 d. 1 p., 98 str. 2 d., 113 str. 2 d., 115 str. 2 d. reikalavimų nuostatų laikymosi, tačiau dėl to neigiamų pasekmių neatsirado; 5) APVA įgyvendindama funkcijas nepakankamai užtikrino sutarčių vykdymo priežiūrą; 6) APVA turėjo imtis ir ėmėsi veiksmų sprendžiant ginčus Projektavimo ir Techninės priežiūros sutartyse, nuolat kontaktuodama su visomis sutarties šalimis, organizuodama susitikimus ir patikras. VAT nurodytas būdas − perduodant galutiniam paramos gavėjui perkančiosios organizacijos funkcijas − nebūtų išsprendęs susidariusios situacijos konkrečiai minimu atveju, kadangi pasirašytoje projektavimo sutartyje jau buvo nustatytos kiekvienos sutarties šalies teisės ir pareigos; 7) APVA, nepakankamai užtikrino Procedūrų vadovo VI dalyje nustatytų procedūrų vykdymą; 8) VAT ataskaitos 4.1.4.1 išvadoje nurodytas trūkumas gali turėti neigiamų pasekmių projektų įgyvendinimo eigai dėl techninių sprendinių keitimo, vykdant statybos darbus, kainų išaugimo dėl nekokybiškai įvertintų pradinių aplinkybių bei neracionaliai panaudotų lėšų; 9) APVA privalo užtikrinti išlaidų tinkamumą vykdydama savo tiesiogines funkcijas pagal APVA nuostatus, todėl labai svarbu, kad šios funkcijos būtų tinkamai atliktos ir būtų išvengta galimų prielaidų finansinėms grėsmėms atsirasti, kas sąlygotų papildomų lėšų iš biudžeto skyrimą. Tačiau APVA ne visada užtikrino, kad jai pavestos funkcijos būtų vykdomos tinkamai, ar neužtikrino tinkamo projektų vykdytojų dalyvavimo įgyvendinant projektus.

Aplinkos ministras pripažino, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius K. T. netinkamai vykdė valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2005-05-10 įsakymu Nr. D1-239, 11.2 ir 11.4 punktuose ir Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto aplinkos ministro 2008-05-08 įsakymu Nr. D1-244, 7.5 punkte. 2010-03-30 įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriui K. T. skyrimo“ Nr. D1-252 pripažino, kad Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius K. T. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. jis neužtikrino valstybės kontrolės ir Aplinkos ministerijos Vidaus audito tarnybos tinkamo rekomendacijų įgyvendinimo ir Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymo ir jam paskyrė tarnybinę nuobaudą − pastabą (I t., b. l. 6).

Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. D1-239 11.2 ir 11.4 punktuose numatyta, kad agentūros direktorius organizuoja Agentūros darbą ir atsako už jos veiklą, paskirsto darbus Agentūros valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams, juos skatina ar skiria jiems drausmines nuobaudas bei atsako už Agentūrai pavestų uždavinių įgyvendinimą.

Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto aplinkos ministro 2008-05-08 įsakymu Nr. D1-244 7.5 punkte numatyta, kad agentūros direktorius leidžia įsakymus ir įsakymais tvirtinamus teisės aktus, kontroliuoja jų vykdymą, užtikrindamas tinkamą Agentūros veiklos organizavimą.

Už šių visų teisės aktų pažeidimus pareiškėjui K. T. buvo paskirta drausminė nuobauda − pastaba. Skundžiamas įsakymas iš esmės yra grindžiamas 2010-03-04 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus K. T. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos motyvuota išvada, kuri yra parengta 2010-01-20 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vidaus audito tarnybos atlikto patikrinimo ataskaitos pagrindu.

Taigi teismui šioje administracinėje byloje svarbu nustatyti, ar K. T., kaip valstybės tarnautojas ir Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius, laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atliko pavedamas užduotis, taip pat, ar jis tinkamai organizavo Agentūros darbą ir atsakė už jos veiklą, paskirstė darbus Agentūros valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams, atsakė už Agentūrai pavestų uždavinių įgyvendinimą, leido įsakymus ir įsakymais tvirtinamus teisės aktus, kontroliavo jų vykdymą, užtikrindamas tinkamą Agentūros veiklos organizavimą.

Rašytinių įrodymų visuma paneigia K. T. tarnybinius pažeidimus, nurodytus 2010-03-04 motyvuotoje išvadoje „Dėl K. T. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Nr. (3-1)-D8-2155. Suformuotos išvados yra nekonkrečios ir abstrakčios. Pažeidimai aiškiai nekvalifikuoti ir nenurodyti nusižengimo padariniai.

Teismas toliau nagrinėja kiekvieną tariamą K. T. pažeidimą.

Valstybės kontrolės rekomendacijos įgyvendinimas buvo numatytas dviem etapais, t. y. 1) peržiūrėti ir išanalizuoti kitas APVA administruojamas rangos sutartis, nustatant kuriose sutartyse galėjo kilti rizika dėl finansavimo iš dviejų šaltinių (2009-10-30) − įgyvendinta (tai įrodo protokolas 2009-10-16, kuriame pateikimas sąrašas peržiūrėtų ir analizuotų sutarčių) (tarpinis rezultatas) (II t., b. l. 84−85). Tame pačiame protokole yra fiksuota, kad didžiausia rizika dėl galimai netinkamų lėšų yra susijusi su inžinieriaus aprūpinimu transportu, todėl nuspręsta tęsti detalesnį tikrinimą susijusį su aprūpinimu transportu. 2) Įvertinti, ar yra finansavimo iš dviejų šaltinių atvejų ir nustatyti netinkamų išlaidų sumas (2009-12-31) − įgyvendinta. Įgyvendinant rekomendaciją buvo konstatuota, kad dvigubo finansavimo nenustatyta (fiksuota protokole savaitinio koordinacinio pasitarimo 2009-12-14, (II t., b. l. 93)). Vertinant galimai netinkamų išlaidų dydžius dėl inžinieriaus aprūpinimo iš dviejų šaltinių didžiausia rizika įžvelgta tik dėl aprūpinimo transportu, kadangi dėl trumpo laiko buvo sunku nustatyti galimai netinkamai panaudotos paramos vertes, todėl buvo nuspręsta pakartotiną sutarčių vertinimą pavesti pažeidimų kontrolieriui (APVA Vandenų projektų skyriaus ISPA/Sanglaudos projektų poskyrio vedėjos tarnybinis pranešimas 2009-12-30).

Taigi teiginys, kad tik VAT auditoriams paprašius pateikti informaciją buvo pateiktas APVA direktoriui tarnybinis pranešimas yra netinkamas ir nepagrįstas, nes APVA darbuotojų veiksmai buvo atliekami vadovaujantis sudarytu planu (2009-07-03 APVA direktoriaus įsakymu „Dėl valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ Nr. T1-114) (II t., b. l. 82).

Komisijos išvadoje yra teigiama, kad APVA neįgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijų susijusių su debitorinių įsiskolinimų apskaita bei procedūrų vadove nustatytų veiksmų vykdant grąžintinų lėšų kontrolę. Teismas su šiuo teiginiu sutikti negali, nes Valstybės kontrolės ataskaitoje tokios rekomendacijos, kurią įvykdyti APVA turėjo, suformuluota nebuvo (šias aplinkybes patvirtina Valstybės kontrolės ataskaita). Valstybės kontrolės ataskaitoje yra pateikta tik išvada apie vieną konkretų kreditinės sąskaitos apskaitymo atvejį, o ne apie netinkamai procedūrų vadove reguliuojamą grąžintinų lėšų apskaitą bei veiksmus, kurie atliekami grąžintinų lėšų susigrąžinimo atvejais (procedūrų vadovo 6.4.4 skyrius) (II t., b. l. 101−103). Nors APVA, aprašydama netinkamų lėšų grąžinimo procedūrą neįvardino, kokios konkrečiai sąskaitos debetas ir kokios sąskaitos kreditas naudojamas grąžintinų lėšų apskaitai, tačiau APVA, atsiskaitydama Valstybės kontrolei apie įgyvendintas anksčiau jos teiktas rekomendacijas, pažymėjo, kad rekomendacija dėl „debitorių įsiskolinimas neapskaitomas debitorių apskaitai skirtose sąskaitose“ yra pilnai įgyvendinta, kadangi Valstybės kontrolei kilus papildomam klausimui dėl debitorių apskaitai naudojamų sąskaitų APVA darbo tvarka išsiuntė papildomą informaciją (šias aplinkybes patvirtina Navision 25100-sąskaita - sąskaitos pagal projektą, Grąžinimas - raštai), kokiose sąskaitose apskaitomos grąžintinos lėšos (II t., b. l. 98). Naujų komentarų ar pastabų iš Valstybės kontrolės lėšų apskaitymo klausimu nebuvo gauta. Valstybės kontrolė neteikė naujų rekomendacijų kaip tobulinti Agentūros apskaitą bei procedūrų vadovą.

Komisija išvadoje teigia, kad APVA neįgyvendino VAT 2008-01-07 Ataskaitoje Nr. 4-4-(l)-08-01 pateiktų rekomendacijų, todėl neužtikrino APVA nuostatų 6.3. punkto reikalavimų (užtikrina, kad įgyvendinant projektus būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES kontrolės institucijų rekomendacijų ir atsižvelgiama į pateiktas pastabas bei pasiūlymus) vykdymo. Teismas pabrėžia, jog ši Komisijos išvada suformuota remiantis dviejų 2008 VAT ataskaitoje teiktų rekomendacijų įgyvendinimo/neįgyvendinimo pagrindu. Dėl VAT rekomendacijos „4.1.1 Peržiūrėti APVA skyrių nuostatus, juos papildyti įrašant trūkstamas funkcijas“. APVA direktorius įgyvendindamas šiuos įpareigojimus parengė APVA nuostatų projektą, kuris buvo pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai derinti (II t., b. l. 105, 106).

Dėl VAT rekomendacijos „4.1.6 APVA procedūrų vadove aprašyti informacijos, reglamentuojančios ES Sanglaudos fondo lėšų administravimą, perdavimo atsakingiems darbuotojams procedūras“, APVA direktorius 2008-05-10 parengė Procedūrų vadovo keitimą, kuris patvirtintas APVA direktoriaus įsakymu Nr.T1-68, jame detaliai aprašytas APVA dokumentų tvarkymas ir apskaita bei 2008-06-16 Agentūros direktoriaus įsakymu Nr.T1-89 patvirtintas 2007-2013 m. procedūrų vadovas. Minėtuose dokumentuose yra detaliai aprašytos dokumentų tame tarpe ir informacijos reglamentuojančios ES Sanglaudos fondo lėšų administravimą apskaita bei perdavimas atsakingiems asmenims.

APVA, vykdydama Sanglaudos fondo finansuojamo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Mažeikių miesto vandenvalos įrenginių statyba“ rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) viešuosius pirkimus, netinkamai vykdė viešųjų pirkimų procedūras, tuo neužtikrino LR viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d., 39 str. 2 d. ir 7 d., 86 str. 11 d. 1 p., 98 str. 2 d., 113 str. 2 d., 115 str. 2 d. reikalavimų nuostatų laikymosi, tačiau dėl to neigiamų pasekmių neatsirado.

Šiuo atveju Komisijos išvada yra teigiama, t. y. nurodyta, jog jokių neigiamų pasekmių nebuvo. Be to, reikia įvertinti, jog įstaigos vadovas yra atsakingas už darbo organizavimą, o viešųjų pirkimų atveju − įgaliojimų vykdyti viešuosius pirkimus suteikimą, komisijų sudarymą. Už viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą yra atsakingi būtent minėti asmenys. Tokį aiškinimą patvirtina ir tai, jog už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus atsakomybė atsiranda už viešųjų pirkimų vykdymą atsakingiems asmenims, t. y. asmenims, kurie direktoriaus yra įgalioti vykdyti viešųjų pirkimų procedūras (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171(3) straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog vien aplinkybė, jog perkančioji organizacija (APVA) tam tikras procedūras galėjo vykdyti netinkamai nesuponuoja jos vadovo atsakomybės.

Pažymėtina, kad APVA tarpusavio sutartimi su Marijampolės regioniniu atliekų tvarkymo centru (toliau − MAATC), pastarajam delegavo visas techninio projekto priežiūros funkcijas. Iš esmės tai reiškė, kad MAATC turi visas užsakovo teises ir galias kontroliuoti konsultantų darbą. Tačiau MAATC nesugebėjo kartu su projektuotojais savalaikiai spręsti kilusių problemų. Visų pirma, buvo vėluojama priimti sprendimus dėl sklypų parinkimo ir jų detaliųjų planų organizavimo. Tuo pasinaudojo konsultantai, kurie įgijo teisę reikalauti pratęsti sutarties dėl techninio projektų parengimo trukmę. Dėl analogiškos priežasties (savivaldybės technines sąlygas projektavimui išdavė tik 2005 metų kovo mėn.) sutartis su konsultantu buvo pratęsta antrą kartą.

Dalinai užsakovo atsakomybę prisiėmė ir projekto Priežiūros komitetas, kurio posėdžių metu buvo svarstomos techninių sprendinių problemos, ir konsultantui būdavo duodami įvairūs pavedimai. Atskirais atvejais MAATC ir Priežiūros komitetas savo sprendimus tuo pačiu klausimu keitė net keletą kartų (filtrato valymo technologija), taip pat keletą kartų buvo pakeisti nurodymai konsultantui liečiantys senų sąvartynų uždengimo technologiją.

Tokiu būdu konsultantui iš suinteresuotų šalių dažnai buvo pateikiama prieštaringa informacija ir tai leido konsultantui pasirinkti jam patogesnę poziciją bei apeliuoti į visų sutarties apimčių įgyvendinimo atsilikimą (administracinio pastato perkėlimo klausimas, filtrato technologijos parinkimo klausimas, projekto komponentų įgyvendinimo vietų nustatymas, teisinės bazės skirtingas interpretavimas, senų sąvartynų uždengimo technologijos parinkimas ir t.t.). Esant skirtingam sutarties traktavimui iš Užsakovo pusės, priešingai nei Aplinkos ministerijos ar Agentūros pusių, bei nesant geros valios ypač iš MAATC pusės susitarti dėl sprendimų, bet kokių prievolių užtikrinimas iš konsultanto pusės tapo sunkiai įmanomu. Apie tai ne kartą buvo aptariama ir Aplinkos ministerijoje. Visa su projekto įgyvendinimu susijusi informacija buvo pateikta VAT ir yra žinoma Aplinkos ministerijai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Konsultantas galutinės ataskaitos juodraštinį variantą pateikė 2010-02-11. APVA pastabas jam pateikė 2010-02-26. Konsultantas galutinį ataskaitos variantą pateikė 2010-04-21. APVA 2010-04-20 raštu paprašė Galutinio paramos gavėjo pateikti pastabas Ataskaitai. 2010-06-17 gautas konsultanto pasiūlymas dėl sutarties užbaigimo. GPG patvirtinimas nebuvo gautas, tik 2010-08-27 raštas, siūlantis susitikti pasirašyti taikos susitarimą. 2010-09-10 įvyko APVA, konsultanto ir GPG susitikimas, kuriame pasirašytas Sutarties pabaigimo susitarimas ir darbų perdavimo - priėmimo aktas. Jame nustatyta, kad bendra sutarties suma yra 443,892.80 EUR (pradinėje sutartyje nurodyta 554,866.00 EUR suma).

Tai reiškia, jog VAT rekomendacija „užtikrinti, kad nebūtų dvigubai finansuojamos Darbo projekto rengimo išlaidos“ pilnai įgyvendintos. Anksčiau šios rekomendacijos nebuvo įmanoma įgyvendinti, kadangi nebuvo gautas GPG pritarimas galutinei ataskaitai. Taigi APVA užtikrino tinkamą jai priskirtų funkcijų atlikimą, o tiekėjui buvo sumokėta atsižvelgiant į atliktų darbų apimtis. Atsižvelgiant į tai yra visiškai nepagrįsti teiginiai ir išvados, jog APVA netinkamai atliko pavestas funkcijas ir neužtikrino sutarčių priežiūros (II t., b. l. 129−190, I t., b. l. 166−168), t. y. nėra pareiškėjo kaltės.

APVA pažeidimų kontrolierius atliko visus privalomus veiksmus pagal teisės aktus bei procedūrų vadovą: t. y. 2008-12-16 pažeidimų kontrolierė gavo pranešimą apie įtariamą pažeidimą, jį registravo ir organizavo tyrimą. Atlikus turimos informacijos bei dokumentų analizę buvo nuspręsta, kad reikia sulaukti kompetentingos institucijos nuomonės. Kadangi užklausimas kompetentingai institucijai (VAT) buvo jau išsiųstas (II t., b. l. 191), sulaukus atsakymo (II t., b. l. 193) buvo baigtas pažeidimo tyrimas sprendimą įforminant 2008-12-29 protokolu (t. y. per 8 darbo dienas), t. y. kad įtarimas apie pažeidimą pasitvirtino ir kad lėšos yra netinkamos finansuoti iš ES (II t., b. l. 194−194). Pranešimas atitinkamoms institucijoms buvo išsiųstas 2009-01-30 (II t., b. l. 196).

Komisijos motyvuotos išvados 8 punkte nurodyta išvada nekonkreti ir padaryta daugiau prielaida, o ne nagrinėjant konkrečius pavyzdžius. Komentuojant Vidaus audito tarnybos pateiktas išvadas dėl projektavimo sutarčių įgyvendinimo, pažymėtina, kad APVA atsižvelgdama į skirtų asignavimų apimtis, bei siekdama užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą ir stengdamasi išvengti dvigubo finansavimo pagal 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. programas įgyvendinamuose projektuose, 2008-2009 m. atliko virš 70 projektavimo sutarčių užbaigimo procesą, kad būtų atsisakoma dalies paslaugų apimčių. Bendra atsisakomų paslaugų apimtis siekia per 8 mln. Lt. Tuo pačiu buvo vertinamos ir aplinkybės dėl projektavimo darbų vėlavimo ir sprendžiamas klausimas dėl delspinigių taikymo. Reikia pažymėti, kad daugeliu atveju projektavimo bei pirkimo dokumentų rengimo vėlavimas buvo susijęs su netinkamu Užsakovų, t.y. savivaldybių, pareigų vykdymu įgyvendinant sutartis, tačiau dėl dalies projektavimo sutarčių buvo priimti sprendimai ir pritaikyti delspinigiai, kurių bendra vertė virš 900 000 Lt. Pažymėtina, kad APVA pastangų dėka buvo užbaigtas didelės dalies techninių projektų parengimas, kuris buvo įstrigęs dėl Užsakovų tinkamo pareigų neatlikimo, kas sąlygojo, kad yra parengti visi projektai 2004-2006 m. programos įgyvendinimui ir pateikiant paraiškas 2007-2013 m. programos priemonėms jau buvo parengti techniniai projektai. Atkreiptinas dėmesį, kad sankcijų taikymas projektuotojams dėl vėlavimo, daugeliu atveju gali baigtis ginčo nagrinėjimu teisme. Atlikto vertinimo metu buvo nustatyta, kad daugeliu atvejų vėlavimas nėra susijęs vien tik su projektuotojų atsakomybe, ir yra įtakotas ne vien tik Užsakovų netinkamu pareigų atlikimu, bet ir trečiųjų asmenų, kurie išduoda sąlygas projektavimui ir derina projektus veiksmais, todėl įvertinat galimas finansines pasekmes APVA ir bylinėjimosi teisme perspektyvas, tik išskirtinais atvejais buvo galima pritaikyti sankcijas projektuotojams.

Taigi teismas įvertinęs aukščiau išdėstytus faktus, rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad K. T., kaip valstybės tarnautojas ir Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius, laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atliko pavedamas užduotis, taip pat jis tinkamai organizavo Agentūros darbą ir atsakė už Agentūrai pavestų uždavinių įgyvendinimą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, priimant skundžiamą įsakymą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktas, jog jis netinkamai vykdė valstybės tarnautojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktuose, Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2005-05-10 įsakymu Nr. D1-239, 11.2 ir 11.4 punktuose ir Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto aplinkos ministro 2008-05-08 įsakymu Nr. D1-244, 7.5 punkte neįrodytas, todėl yra pagrindas tenkinti skundą ir panaikinti 2010-03-30 Aplinkos ministro įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriui K. T. skyrimo“ Nr. D1-252.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p. ir 127 str., teismas

n usprendė:

patenkinti K. T. skundą.

Panaikinti 2010 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriui K. T. skyrimo“ Nr. D1-252.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.