Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko ir įkeisto turto savininko T. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2008 m. lapkričio 6 d. nutarties panaikinimo, kuria nutarta iš varžytinių parduoti kreditoriui akcinei bendrovei bankas „Snoras“ įkeistą skolininko nekilnojamąjį turtą, civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės bankas „Snoras“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir turto savininko T. B. įkeisto turto, skolininkė Ž. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkams T. B. ir Ž. B. negrąžinant paskolos, kreditorius AB bankas „Snoras“ 2008 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu Dėl priverstinio skolos išieškojimo (1-2 b.l.).

Hipotekos teisėja 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi areštavo kreditoriui AB bankas „Snoras“ įkeistą skolininko T. B. nekilnojamąjį turtą ir įspėjo skolininkus T. B. ir Ž. B., kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį nuo nutarties gavimo dienos, įkeistas nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytinių (86-87 b.l.).

Skolininkams per nurodytą terminą skolos negrąžinus, kreditorius 2008 m. spalio 24 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu Dėl priverstinio skolos išieškojimo (102-103 b.l.).

Hipotekos teisėja 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė iš varžytinių parduoti kreditoriui AB bankas „Snoras“ įkeistą skolininko T. B. nekilnojamąjį turtą (141-142 b.l.). Teismas nutartyje nurodė, kad skolininkai per įspėjimo terminą savo skolinio įsipareigojimo neįvykdė, todėl įkeistas daiktas parduotinas iš varžytinių (CK 4.192 str. 1 d.).

Hipotekos kreditorius neteisingai nurodo savo reikalavimo dydį. Hipotekos lakšto 6 punkte nustatytas prievolės dydis 3780000,- Lt ir palūkanos, nustatytos papildomame susitarime. Todėl priverstinis piniginės prievolės įvykdymas iš įkeisto turto negali būti didesnis nei prievolės dydis, nustatytas hipotekos lakšte. Vykdant sutartį kreditoriui grąžinta 175 800,- Lt. Taigi kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti prievolės įvykdymą iš įkeisto turto ne daugiau kaip 3603200,- Lt ir sutartines palūkanas. Prašymas dalyje dėl 119482,34 Lt delspinigių ir procesinių palūkanų išieškojimo iš įkeisto turto yra nepagrįstas, nes viršija hipotekos lakšte sutartą prievolės dydį.Sistemiškai aiškinant CPK 542 straipsnio 1 dalį ir 558 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad hipotekos teisėjas, priimdamas nutartį išieškoti skolą, privalo patikrinti, ar hipotekos kreditorius savo prašyme teisingai nurodė skolos dydį.

Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, skolininkas ir įkeisto turto savininkas ginčija kreditoriaus nurodomą reikalavimo dydį, užtikrintą hipoteka. Apelianto įsitikinimu Hipotekos lakšto 6 punkte jis mažesnis, nei kreditorius nurodo pareiškime Dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos lakšto Nr.06120060002775 ir jo pakeitimo Nr.06120070003062 6 punkte yra nurodytas ne hipoteka užtikrintos prievolės dydis, o pagrindinio reikalavimo, t.y. paimto kredito, dydis. Hipoteka užtikrinta prievolė apibūdinta hipotekos lakšto 5 punkte, kuriame nurodyta, kad hipoteka užtikrintas 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutarties (jos pakeitimų, papildymų ir pratęsimų) Nr.031-97109 sąlygų įvykdymas (135 b.l.). Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrintos prievolės dalyką sudaro pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi, hipoteka užtikrintas ne tik pagrindinis reikalavimas, t.y. paimtas kreditas, bet ir 2006 m. lapkričio 16 d. kredito sutartyje (jos pakeitimuose, papildymuose ir pratęsimuose) nurodytų, palūkanų, netesybų ir teismo išlaidų išieškojimas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad hipoteka nėra užtikrintas delspinigių ir procesinių palūkanų išieškojimas, o kreditoriaus prašomas išieškoti skolinio įsipareigojimo dydis, viršija hipoteka užtikrintą prievolę.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu skolininkas nesutinka su skolos apimtimi ir jos dydžiu, tai šie argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti hipotekos teisėjo nutarties, nes įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančio kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tarp šalių kylantys ginčai dėl įsiskolinimo dydžio nagrinėjami vienai iš šalių pateikus ieškinį ginčo teisenos tvarka.

Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2008 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.