Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant ieškovo AB Šiaulių bankas atstovei Vitalijai Mataitei, atsakovui B. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo B. A. V. atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui, atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nedalyvaujant atsakovei J. V., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Šiaulių bankas ieškinį atsakovams J. V. ir B. A. V. dėl 9192,49 Lt skolos priteisimo bei atsakovo B. A. V. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Už J. V. suteikto 15000,00 Lt kredito grąžinimą laidavo atsakovas B. A. V., su juo 2009-09-07 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Laiduotojo atsakomybė yra solidari, todėl negrąžinta skolos suma turėtų būti priteista iš abiejų atsakovų.

Posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovė J. V. pirmus metus vykdė įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir grąžino apie 6000,00 Lt paskolos. J. V. nebevykdant įsipareigojimų, ieškovas nutraukė kredito sutartį ir pasielgė sąžiningai skolininkų atžvilgiu, nes sustabdė palūkanų ir delspinigių skaičiavimą. Ieškovas prieš suteikiant kreditą J. V. aiškinosi, ar turi J. V. daugiau finansinių įsipareigojimų, taip pat patikrino gaunamas pajamas. Paprastai vartojimo kreditas išduodamas neužtikrinant jo grąžinimo papildomomis priemonėmis, ir tik kai skolininkas pradeda vėluoti vykdyti įsipareigojimus, ieškoma kaip sumažinti riziką.

B. J. V. ginčija 2009-09-07 sudarytą laidavimo sutartį, tačiau neaišku, kodėl B. A. V. neatsisakė pasirašyti laidavimo sutarties arba kodėl pasirašydamas laidavimo sutartį nepranešė banko darbuotojams apie jam neva daromą sutuoktinės fizinį ir psichologinį poveikį. Laidavimo sutarties sudarymo metu B. A. V. nebuvo materialiai ar kitaip priklausomas nuo sutuoktinės, todėl, atsižvelgiant į amžių ir gyvenimišką patirtį, B. A. V. turėjo galimybę elgtis apdairiai ir atsakingai.

Posėdyje ieškovo atstovė dėl priešieškinio paaiškino, kad ieškovas parodė iniciatyvą dėl laidavimo sutarties sudarymo, nes J. V. buvo iškilę sunkumų vykdant vartojimo kredito sutartį. Ieškovas kvietėsi abu atsakovus, nes tai buvo abiejų problema, kadangi atsakovai buvo santuokoje. Suteikiant vartojimo paskolas laiduotojas paprastai būna sutuoktinis, taip siekiama išvengti problemų nukreipiant išieškojimą į abiejų sutuoktinių turtą. Ieškovas B. A. V. išaiškino laidavimo sutarties sąlygas ir atsakovas turėjo teisę paskaityti sutartį bei pateikti klausimus, jei kas neaišku.

Priešieškinyje ( 1 t., b. l. 98-100) B. A. V. nurodė, kad J. V. jau pasirašant 15000,00 Lt dydžio vartojimo kredito sutartį planavo pinigus panaudoti ne šeimos reikmėms. Tik vėliau jam sutuoktinė nurodė, kad padengė draugės skolą. Po metų laiko nuo kredito sutarties sudarymo, paveiktas sutuoktinės J. V., atsakovas prieš savo valią sudarė laidavimo sutartį, kurios sudaryti nenorėjo, tačiau buvo paveikiamas psichologiškai ir fiziškai. J. V. buvo naudinga, atsirastų skolininkų daugetas iš sutarties kylančioje prievolėje. Pasirašant laidavimo sandorį atsakovo valia buvo nelaisva, taip pat neišreiškė ir J. V. valios, tai yra nebuvo atsakovo sutikimo gauti kreditą ir veikti šeimos interesais, nes laidavimo sutartis yra sudėtinė kreditavimo ir vartojimo kredito sutarties dalis. J. V. visą laiką veikė ne šeimos interesais, nes iš įvairių kredito įstaigų yra paėmusi daug paskolų, kurios negrąžintos, ir apie kurias atsakovas nežinojo. Ieškovas turėjo žinoti apie šiuos J. V. prievolinius santykius ir prieš pasirašant laidavimo sutartį privalėjo pateikti laiduotojui visą turimą informaciją apie J. V., kad J. V. skolinga bankams dideles sumas, kad neturi savo vardu turto, kad laiduotojas atsakys bankui visu savo turtu. Tokie ieškovo veiksmai turi būti vertinami nesąžiningais, gal ir apgaulingais, nes civilinių santykių dalyviai, įgyvendindami teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.

Posėdžio metu B. A. V. paaiškino, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio nebendrauja su sutuoktine. J. V. be jo žinios yra daug paskolų paėmusi. Pamena, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį buvo pas ieškovą ir pildė paraišką kreditui, J. V. buvo suteikta 15000,00 Lt paskola. Jis tikėjo, kad J. V. grąžins paskolą, ir būtų grąžinusi, jei ne kiti bankai. 2009 m. rugsėjo mėnesį J. V. paskambino iš banko dėl laidavimo sutarties ir grįžusi iš banko sutuoktinė jam pasakė, kad reikia pensiją pervesti į Šiaulių banką. Jis sutiko, ir sekančią dieną su sutuoktine vyko į Šiaulių banką. Jam dokumentą pasirašyti davė banko vadybininkė, pasirašyti nevertė, ir jis suprato, kad pasirašo dėl pensijos pervedimo. Dokumento, kurį pasirašė, neskaitė, ir net banko darbuotojų neklausė, po kuo pasirašė, nes pasitikėjo sutuoktine. J. V. jo pasirašyti prašė gražiuoju ir piktuoju, apdaužytas buvo kočėlu, priprašė klūpėdama ir bučiuodama. Prašo laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes mano, kad žmona jį apgavo. Nuvykti į banką sutuoktinė jį visokiais būdais įkalbėjo, dėl fizinės prievartos jis niekur nesikreipė. Ant dokumentų pasirašė negalvodamas apie pasekmes, yra baigęs 4 klases. Jo pensija į Šiaulių banką buvo pervedama nuo 2008 m. Jau 2006 m. žinojo, kad J. V. skolinga J.. Paskola buvo panaudota ne namo remontui, o J. skolai grąžinti. 2008 m. J. V. paskolą kas mėnesį mokėjo, kai pritrūkdavo pinigų, nuo jo sąskaitos atskaitydavo. Jei kiti bankai daugiau paskolų būtų J. V. nedavę, viskas būtų buvę gerai. Atsakovas banke niekam nesakė, kad žmona su savo dukra verčia jį pasirašyti laidavimo sutartį, tiesiog pasitikėjo sutuoktine manydamas, kad abu pajėgs grąžinti paskolą. Pripažino, kad pasirašyti laidavimo sutartį jį kalbino žmona.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas, priešieškinys atmetamas.

Iš byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad ieškovas ir atsakovė J. V. 2008-09-02 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią suteiktas 15000,00 Lt kreditas namo remontui laikotarpiui iki 2011-09-02 ( 1 t., b. l. 5-9). Ieškovas ir atsakovas B. A. V. 2009-09-07 sudarė laidavimo sutartį, kuria B. A. V. užtikrino ieškovo ir J. V. vartojimo kredito sutarties įvykdymą ( 1 t., b. l. 10-12). Pildant paraišką kreditui B. A. V. buvo informuotas, kad jo sutuoktinė planuoja imti paskolą ( 1 t., b. l. 13-14). Ieškovas atsakovus informavo dėl įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį nevykdymo ( 1 t., b. l. 18, 19), o vėliau ir nutraukė kreditavimo sutartį ( 1 t., b. l. 17). 2010-09-22 Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas ( 1 t., b. l. 41-43), tačiau 2011- 01-21 nutartimi sprendimas už akių panaikintas ( 1 t., b. l. 45-46, 49, 61, 64-65, 78-80, 91). B. A. V. santuokoje su J. V. yra nuo 2002-12-14 ( 1 t., b. l. 101), atsakovai turi daugiau finansinių įsipareigojimų, dėl kai kurių paskolų gavimo pradėti ikiteisminiai tyrimai ( 1 t., b. l. 103-128). Šiuo metu Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama J. V. ir B. A. V. santuokos nutraukimo byla ( 2 t., b. l. 7-10).

Dėl ieškinio

Nustatyta, kad tarp ieškovo AB Šiaulių banko ir atsakovės J. V. 2008-09-02 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 15000 Lt kreditas (b.l. 5-8). Atsakovė įsipareigojo jai suteiktą paskolą grąžinti iki 2011-09-02 pagal paskolos sutartyje nustatytą grafiką, mokėti ieškovui metines palūkanas (b. l. 9). Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų pinai neįvykdė- suėjus kredito grąžinimo terminams, kredito dalių negrąžino, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių. AB Šiaulių bankas ir atsakovas B. A. V. 2009-09-07 sudarė Laidavimo sutartį su fiziniu asmeniu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). Pagal minėtą sutartį laiduotojas laidavo už kredito gavėją (J. V.) ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį (Laidavimo sutarties 2.1 p.). Atsakovas B. A. V., pasirašydamas laidavimo sutartį, įsipareigojo atsakyti bankui tomis pačiomis sąlygomis ir ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, todėl atsakovai J. V. ir B. A. V. yra solidariai atsakingi už prievolę, kilusią pagal paskolos sutartį. Iš pateiktų raginimų (b. l. 17-19) matyti, kad atsakovai buvo ne kartą buvo raginami įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovams į tai nereagavus, bankas nutraukė vartojimo kredito sutartį prieš terminą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir tenkinami priteisiant solidariai iš atsakovų J. V. ir B. A. V. 8999,31 Lt negrąžinto kredito.

Pagal vartojimo kredito sutarties 6.1 ir 6.2 punktus atsakovė įsipareigojo už laiku negrąžintą kredito dalį be palūkanų (ir už laiku negrąžintas palūkanas) mokėti ieškovui 0,02 procentus dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo kitos dienos, kada ši suma (palūkanos) turėjo būti grąžinta, iki šios sumos faktinio grąžinimo dienos. Iš ieškovo pateiktos skolos, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo pažymos matyti, kad ieškovas paskaičiavo nesumokėtas palūkanas, kurios sudaro 73,29 Lt, ir delspinigius už kreditą – 108,33 Lt bei delspinigius už palūkanas – 11,56 Lt, viso delspinigių 119,89 Lt (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, pasirašydama vartojimo kredito sutartį, įsipareigojo mokėti ieškovo nustatytas palūkanas bei delspinigius, pripažįstama, kad ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų J. V. ir B. A. V. 73,29 Lt nesumokėtas palūkanas ir 119,89 Lt delspinigius laikomas pagrįstu ir tenkinamas.

Solidariai iš atsakovų J. V. ir B. A. V. ieškovui priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-08-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6. 210 str. 1 d.).

Dėl priešieškinio

Teismo nuomone, priešieškinis nepagrįstas, B. A. V. teiginiai priešieškinyje ir teismo posėdyje vertinami kritiškai. Nors B. A. V. išsilavinimas nedidelis ( kaip pats nurodė 4 klasės), jis psichinėmis ligomis jis nesirgęs ( 1 t., b. l. 53-55), skaityti moka, pats disponuoja gaunama pensija ir gyvena savarankiškai, bylos negarinėjimo metu nepateikta duomenų, kad garbingas B. A. V. amžius ar bendri sveikatos negalavimai jam būtų trukdę suvokti pasirašomų dokumentų turinį.

Nors B. A. V. nurodo, kad J. V. jau iš pradžių planavo 15000,00 Lt kreditą panaudoti ne pagal paskirtį – grąžinti skoloms- pats B. A. V. žinojo apie imamą paskolą ir apie tai, kad paraiškoje nurodyta, jog paskola bus panaudota namo remontui. Tai patvirtina jo parašas paraiškoje kreditui gauti ( 1 t., b. l. 13-14). B. A. V. nurodė, kad jam sutuoktinė tik vėliau pasakė, kad padengė draugės turėtus nuostolius, ir šio veiksmo su juo nederino. Tačiau juk laidavimo sutartis sudaryta už vienerių metų nuo kredito paėmimo, kai pinigai jau buvo išleisti, ir B. A. V. privalėjo suvokti prieš pasirašant laidavimo sutartį, kad pinigai panaudoti ne pagal paskirtį, nes gyvenamasis namas, kuriame gyveno su sutuoktine, remiantis B. A. V. parodymais, nebuvo remontuotas. Juk pagal B. A. V. parodymus, iki laidavimo sutarties pasirašymo jo santykiai su sutuoktine buvo geri, nuo paėmimo paskola buvo gražinama laiku ir B. A. V. padėdavo J. V. atlikti mokėjimus – „o kai trūkdavo jai pinigų, tai nuo manęs atskaitydavo ir jei ne kiti bankai, gal viskas būtų buvę gerai“ ( B. A. V. parodymai). Kritiškai vertinami B. A. V. parodymai, kad į ieškovo banką sutuoktinės prikalbintas jis važiavo pervesti pensiją į Šiaulių banką arba „unijon“. Posėdžio metu B. A. V. aiškiai nurodė - „laidavimo sutartį mane kalbino pasirašyti žmona, o jos, matyt, bankas prašė, taip jie matyt sutarė, J. V. banko reikalus tvarkė visus“. B. A. V. posėdžio metu nuolat kartojo, kad pasitikėjo sutuoktine B. A. V., todėl ir neskaitė dokumentų, po kuriais pasirašė – paraiškos paskolai gauti ir laidavimo sutarties. B. A. V. santykiai su sutuoktine buvo geri ir pašlijo tik tuomet, kai J. V. prieš dvejus metus išvyko į užsienį ir iki šiol nebuvo parvykusi. Fizinės ir psichinės prievartos naudojimą prieš B. A. V. paneigė J. V. atstovas, kuris nurodė, kad jokia prievarta nebuvo naudota, o buvo tik įkalbinėjimai. Parodymus apie fizinės ir psichinės prievartos panaudojimą teismas vertina kritiškai, nes dėl prievartos jis niekur nesikreipė, niekam nesiskundė, nepasidalijo abejonėmis net su vaikais, nepasisakė ieškovo darbuotojams prieš pasirašant laidavimo sutartį. Konstatuotina, kad B. A. V. neįrodė, jog nebuvo jo laisvos valios pasirašyti laidavimo sutartį.

Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu sandorį, kurį pasirašė sutuoktinės prikalbintas sutuoktinis, jei sutuoktinis neskaitė pasirašomo sandorio tik todėl, kad visiškai pasitikėjo sutuoktine. Nors B. A. V. išsilavinimas nedidelis, jis turi didžiulę gyvenimišką patirtį ( išauginęs 7 vaikus, sudaręs dvi santuokas), savo vardu turi nekilnojamojo turto, nesirgęs psichinėmis ligomis, rūpinasi turimu turtu ir disponuoja gaunamomis lėšomis. Iš B. A. V. parodymų matyti, kad jis supranta, ką reiškia laidavimo sutartis, nes nurodė dabar dengiąs J. V. dukters R. paskolą, nes esąs laiduotojas. Pripažinus laidavimo sandorį negaliojančiu esant nagrinėjamai situacijai- kai sandorį gera valia sudaro sutuoktinis, įkalbėtas kito sutuoktinio – kreditorių ir sutuoktinių kaip skolininkų teisiniuose santykiuose būtų įneštas visiškas nestabilumas. Juk santuokos institutas nereiškia vieno sutuoktinio paklusimo kito valiai, ir B. A. V. buvo laisvas nepasirašyti laidavimo sandorio, ypač turint omenyje, kad suteikto kredito pinigai jau buvo išleisti.

B. A. V. kaip teisinį pagrindą laidavimo sandoriui pripažinti nurodo CK 1.91 str. – dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu. Teismo nuomone, B. A. V. neįrodė nė vieno šiame straipsnyje nurodyto pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu. B. A. V. žinojo apie paskolos paėmimą, gyvendamas su sutuoktine namuose, kurie nebuvo remontuojami, privalėjo suprasti apie paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį, padėjo J. V. grąžinti ne pagal paskirtį panaudotą paskolą (iki laidavimo sutarties pasirašymo ieškovui buvo grąžinta 6000,00 Lt). Gerus sutuoktinių santykius patvirtina faktas, kad B. A. V. padėjo J. V. gražinti paskolą dar nebūdamas laiduotoju. Juk sutuoktinių pareigos – būti vienas kitam lojaliam ir vienas kitą gerbti, remti vienas kitą moraliai ir materialiai ( CK 3.27 str.). Tačiau santuoka yra savanoriškas vyro ir moters kaip lygiateisių asmenų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius ir santuokos buvimas nereiškia, kad sutuoktiniai privalo aklai pasitikėti vienas kitu ir net neskaityti dokumentų, kuriuos pasirašyti siūlo vienas kitam.

Nagrinėjamu atveju nėra ir kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų, nurodytų CK 1.89 ir 1.90 straipsniuose. B. A. V. buvo ir yra veiksnus ir sandorio sudarymo metu nebuvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir valdyti. B. A. V. valia pasirašyti laidavimo sandorį buvo laisva, pasirašomo sandorio neskaitymas ir nesidomėjimas pasirašomu dokumentu negali būti pagrindas teigti, kad B. A. V. buvo suklaidintas ( manė pasirašąs prašymą dėl pinigų pervedimo). Todėl negalima teigti, kad laidavimo sandoris sudarytas B. A. V. iš esmės suklydus. Be to, posėdžio metu B. A. V. nurodė, kad buvo kalbinamas sutuoktinės pasirašyti laidavimo sandorį, o tai reiškia, kad suprato, kad pasirašo laidavimo sandorį. Juk B. A. V. nurodė, kad dvejus metus visaip vengė eiti į banką, darytina išvada, kad suprato paskolos paėmimo ar laidavimo pasekmes, nes gaunamos pensijos pervedimas į vieną ar kitą banką neužtraukia jokių neigiamų pasekmių.

Dėl B. A. V. teiginių, kad J. V. savo veiksmais ir elgesiu visą laiką veikė ne šeimos interesais (nes skolinga ir kitiems kreditoriams), pastebėtina, kad sutuoktiniui nedraudžiama skolintis ir neinformavus kito sutuoktinio. Tokiu atveju skola gali būti pripažinta asmenine skola to sutuoktinio, kuris be kito sutuoktino žinios paėmė paskolą iš ją panaudojo ne šeimos interesams.

Dėl B. A. V. teiginių, kad nebuvo jo sutikimo J. V. gauti ginčo kreditą ir veikti šeimos interesais, pastebėtina, kad yra B. A. V. parašas ant kredito paraiškos ( 1 t., b. l. 14), todėl jis žinojo apie imamą paskolą ir padėjo tą paskolą grąžinti, o dėl gauto kredito panaudojimo ne pagal paskirtį, tai, žinodamas šį faktą, B. A. V. turėjo teisę nepasirašyti laidavimo sutarties.

Dėl B. A. V. teiginių, kad ieškovas prieš suteikdamas paskolą turėjo žinoti apie jau turimus J. V. turimus įsipareigojimus ir suteikti tą informaciją laiduotojui, pastebėtina, kad bankui privalomumas žinoti visus potencialaus kliento įsiskolinimus nenustatytas įstatymu. Ieškovo atstovė nurodė, kad J. V. pati pildė paraišką kreditui gauti ir nenurodė turinti finansinių įsipareigojimų, o ieškovas naudojasi tik SODROS duomenų baze, be to, bankai vieni kitiems neišduoda kliento paslapčių.

Dėl B. A. V. teiginių, kad J. V. imant paskolas iš kitų kreditorių galėjo būti suklastoti jo parašai, be jo žinios gautos paskolos ir jos panaudotos ne šeimos reikmėms, pastebėtina, kad klausimas dėl solidarios ar asmeninės prievolės pripažinimo turėtų būti sprendžiamas atskirai tiriant kiekvienos paskolos paėmimo ir panaudojimo sąlygas. Ginčas dėl prievolių turėtų būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, kurioje ieškovu yra B. A. V..

Ieškinį tenkinant pilnai ir priešieškinį atmetant, iš atsakovų J. V. ir B. A. V. lygiomis dalimis ieškovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – po 137,89 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), taip pat iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo paštu išlaidos - po 58,15 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 269- 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo AB Šiaulių bankas ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 9192,49 Lt (devynių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt dviejų litų 49 ct) negrąžinto kredito, palūkanų ir delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme -2010-08-03- iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – iš kiekvieno atsakovo po 137,89 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus ir 89 ct) žyminio mokesčio ieškovo AB Šiaulių bankas, buveinė Tilžės g. 149, Šiauliai, į.k 112025254, a. s Nr. LT04 7180 0000 0190 4711, AB Šiaulių banke, b. k. 71800, naudai.

Priteisti iš atsakovų J. V. ir B. A. V. į valstybės biudžetą po 58,15 Lt (penkiasdešimt aštuonis litus ir 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo paštu išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

B. A. V. priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą, paduodant apeliacinį skundą.