Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų M. L. ir A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto 1-ajam notaro biurui, dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos M. L. bei A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką tinkamai pranešta. Pareiškėjas atstovavo advokatė Marija Ulbienė. Pareiškėjų atstovė advokatė Marija Ulbienė palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjos M. L. ir A. S. nustatytu įstatymo terminu palikimo po M. L. mirties (duomenys neskelbtini), nepriėmė, kadangi jos žinojo, kad M. L., kuris buvo pareiškėjų M. L. sutuoktinis ir A. S. tėvas, jokio turto, neturi. Vienintelis M. L. turėtas turtas buvo kartu su pareiškėja M. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurio ½ dalis priklausė M. L.. Kadangi M. L. su pareiškėja M. L. pagal aukščiau minėtus sandorius jam priklausančią dalį dovanojo savo dukrai A. S., todėl pareiškėjoms nebuvo jokio pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. M. L. mirus, jo sūnus A. L. pareiškė ieškinį atsakovėms M. L., A. S. dėl aukščiau paminėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimais sandoriai, kuriais M. L. perleido jam priklausančią turto – buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalį, pareiškėjai A. S., pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija, minėtas turtas grįžo M. L. nuosavybėn, todėl atsirado pagrindas priimti po M. L. mirties atsiradusį palikimą, kurio anksčiau nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytiniai bylos duomenimis pareiškėjų M. L. ir A. S. atstovės paaiškinimais bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad M. L., t.y. pareiškėjų M. L. sutuoktinis ir A. S. tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). 2011-06-22, M. L. kartu su pareiškėja M. L. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir kitą turtą paliko vienas kitam, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, paliko dukrai A. S.. 2011-08-23 tarp M. L., ir pareiškėjų M. L. ir A. S. sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią M. L. ir atsakovė M. L. padovanojo jiems bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Palangoje, pareiškėjai A. S..

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2012-03-01 Palangos miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovėms A. S., M. L., notarei J. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais ieškovas A. L. prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011-08-23 tarp M. L., M. L. ir A. S. sudarytą buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dovanojimo sutartį Nr. JD-1632; 2) taikyti restituciją ir M. L. nuosavybėn grąžintini butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje; 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011-06-22 M. L., pasirašytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr.JD-902, patvirtintą notarės J. D., dalyje, kurioje M. L. savo turtą paliko M. L. ir A. S.. 2016-04-13 Palangos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino - pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-08-23 tarp M. L., M. L. ir A. S. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. JD-1632, dalyje, kurioje M. L. padovanojo jam bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalį A. S., taikė restituciją ir M. L. nuosavybėn grąžino jam priklausančią buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalį. Taip pat pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011-06-22 M. L. ir M. L., pasirašytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr.JD-902, patvirtintą notarės J. D., dalyje, kurioje M. L. savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, kur bebūtų ir iš ko besusidėtų, kas priklausys mirties dieną, paliko sutuoktinei M. L., o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), Palangoje, paliko dukrai A. S.. 2016-12-23 Klaipėdos apygardos teismas 2016-04-13 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą pakeitė iš dalies, t.y. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp atsakovių M. L., A. S. bei notarės J. D., likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. 2016-04-13 Palangos miesto teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-12-23.

Kaip nurodo pareiškėjos M. L. ir A. S., tokios pačios faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir 2016-04-13 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu, kad palikėjas M. L. mirties dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturėjo Nr. 2-57-824/2016 (b.l. 12), todėl pareiškėjos M. L. ir A. S. nesikreipė įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl po M. L. mirties atsiradusio palikimo priėmimo. Tik 2016-04-13 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinus aukščiau minėtus sandorius negaliojančiais ir pritaikius restituciją, bei Klaipėdos apygardos teismui 2016-12-23 išnagrinėjus šią bylą apeliacine tvarka ir palikus nepakeistą 2016-04-13 sprendimą šioje dalyje, pareiškėjoms M. L. ir A. S. atsirado pagrindas, priimti M. L. palikimą, kadangi jam iki sandorių sudarymo priklausanti buto (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis buvo grąžinta nuosavybėn.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos M. L. ir A. S. sužinojusios apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, t.y. M. L. palikimą, 2017-01-30 kreipėsi į Palangos miesto 1-ąjį notaro biurą su pranešimu, jog ketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (b.l. 6). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjos M. L. ir A. S. į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2017-02-07 (b.l. 3).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos (CK 5.3 str., 5.50 str.). Įpėdiniui palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 str. 1 d.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

Rašytiniais bylos duomenimis ir pareiškėjų M. L. ir A. S. bei jų atstovės paaiškintais nustatyta, kad pareiškėjos M. L. ir A. S. žinojo ir sąžiningai buvo įsitikinusios, kad M. L. jokio turto mirties dieną neturėjo, dėl ko manė, jog kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, kai palikėjas neturi jokio turto nėra pagrindo. Apie atsiradusį pagrindą pareiškėjos M. L. ir A. S. sužinojo tik Palangos miesto apylinkės teismui 2016-04-13 sprendimu pripažinus negaliojančiais aukščiau nurodytus sandorius ir pritaikius restituciją, ir Klaipėdos apygardos teismui, išnagrinėjusiam šią bylą apeliacine tvarka 2016-12-23 nutartimi palikus sprendimą dalyje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nepakeistus. Pareiškėjos M. L. ir A. S. po minėtų sprendimų priėmimo iš karto kreipėsi į notarą pranešimu bei teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos M. L. ir A. S. įstatymo nustatytu terminu nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos yra asmenys, neturintys teisės paveldėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.6 str.).

Vertinant pareiškėjų elgesį, sužinojus apie tai, kad joms yra būtina priimti palikimą, jos iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, t.y. kreipėsi į notarę, pateikė teismui pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos M. L. ir A. S. išreiškė valią ir buvo suinteresuotos priimti palikimą. Suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą atmesti tuo pagrindu, jog būtent pareiškėjos sudarė sandorius su M. L., kuris negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, ir būtent šiuo pagrindu sandoriai pripažinti negaliojančiais, o pareiškėjos pasirinkusios tokį neteisėtą būdą, turi susitaikyti su pasekmėmis, t.y. teisės paveldėti ½ buto dalį, praradimu. Tačiau teismas sutikti su suinteresuoto asmens A. L. argumentais negali, kadangi atnaujinus pareiškėjoms terminą palikimui priimti, pareiškėjos ir suinteresuotas asmuo įgytų teisę paveldėti M. L. priklausančią turto dalį pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d.. 1 p., 5.13 str.), t.y. pareiškėjai M. L. atitektų ¼ iš pusės M. L. priklausančios turto (1/2 buto) dalies, o A. S. bei suinteresuotam asmeniui A. L. po 3/18 M. L. priklausančias (1/2 buto) dalis. Atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti pareiškėjos, t.y. M. L., kuri yra M. L. sutuoktinė bei A. S., kuri yra palikėjo dukra, netektų teisės visiškai paveldėti M. L. palikimo, o suinteresuotas asmuo A. L. paveldėtų visą M. L. priklausančią turto, sudarančią palikimą, dalį. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos nors ir nepriėmė palikimo kreipdamosi į notarą pareiškimu, tačiau priėmė jį pradėdamos faktiškai valdyti, t.y. rūpinosi juo kaip savo turtu, kadangi tiek iki M. L. mirties, tiek ir jam mirus M. L. gyveno bute (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir šis turtas buvo ir yra vienintelis M. L. turimas nekilnojamasis turtas.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjos M. L. ir A. S. atliko aktyvius veiksmus tam, kad po M. L. mirties priimtų palikimą, taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog jų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese CK 5.50 str. 3 d. nustatytu terminu nors ir nebuvo apribota, tačiau terminas praleistas dėl nepakankamo paveldėjimo teisinių santykių, jų įgyvendinimo praleidus įstatymo nustatytą terminą, pasekmių suvokimo. Atsižvelgdamas į teisingo pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens teisėtų interesų balansą, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) teismas daro išvadą, kad pareiškėjos M. L. ir A. S., terminą palikimui, atsiradusiam po M. L. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjoms M. L. ir A. S. terminas palikimui priimti, atnaujintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442, 443, 576, 577, 578, 290, 291 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų M. L. ir A. S. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.