- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- I-232-596/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03444-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui G. K. ir Nacionalinės teismų administracijos atstovei Inai Balnytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovėms Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) jam 12 625,11 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio (pareiginę algą (koeficientą) ir priedą už kvalifikacinę klasę) dalį už laikotarpį nuo 2006-12-22 iki 2012-01-24 ir patvirtinti išmokėjimo grafiką mokant šią sumą dalimis, kaip tai nurodė atsakovė pažymoje Nr. 3R-81, atsižvelgdama į patvirtintą neišmokėto darbo užmokesčio grąžinimo mechanizmą; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) jam 13 583,01 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio (pareiginę algą (koeficientą) ir priedą už kvalifikacinę klasę) dalį už laikotarpį nuo 2012-01-25 iki 2013-12-31 ir patvirtinti išmokėjimo grafiką mokant šią sumą dalimis, kaip tai nurodė atsakovė pažymoje Nr. 17.9-900, atsižvelgdama į patvirtintą neišmokėto darbo užmokesčio grąžinimo mechanizmą.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2006-12-22 iki 2012-01-24 ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas Nacionalinėje teismų administracijoje. Nacionalinė teismų administracija jam 2016-01-15 raštu Nr. 4R-124-(4.34) pateikė patikslintą pažymą Nr. 3R-81 su priskaičiuotu 12 625,11 Eur neišmokėto darbo užmokesčio skirtumu už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-01-24 bei apskaičiavo procentinius dydžius nuo šios sumos. Kadangi laikotarpiu nuo 2012-01-25 iki 2014-04-30 ėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas Generalinėje prokuratūroje, ji 2016-02-09 raštu Nr. 17.2-1539 jam pateikė patikslintą pažymą Nr. 17.9-900 su priskaičiuotu 13 583,01 Eur neišmokėto darbo užmokesčio skirtumu už laikotarpį nuo 2012-01-25 iki 2013-12-31 bei apskaičiavo procentinius dydžius nuo šios sumos. Minėtuose raštuose atsakovės nurodė, kad neišmokėtos darbo užmokesčio sumos bus išmokamos pagal neišmokėto darbo užmokesčio grąžinimo mechanizmą (b. l. 98–99).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. K. palaikė skundą, kurį patikslino, ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ginčo dėl jam neišmokėtos darbo užmokesčio dalies dydžio nėra. Įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, mano, kad teismo sprendimu turi būti patvirtintas išmokėjimo grafikas pagal atsakovų pateiktas pažymas, kadangi tokiu būdu būtų siekiama išvengti teisinių ginčų ateityje.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2012-01-25 paskirtas į Generalinės prokuratūros kanclerio pareigas (A lygis, 18 kategorija), paliekant suteiktą pirmą klasę. Nuo 2012-08-21 perkeltas į Generalinės prokuratūros kanclerio (A lygis, 19 kategorija) pareigas, paliekant pirmą kvalifikacinę klasę. Dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų jam laikotarpiu nuo 2012-01-25 iki 2013-09-30 buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas ir priedas už kvalifikacinę klasę. Apskaičiuodama ir mokėdama valstybės tarnautojams darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl, vadovaudamasi Konstitucinio teismo jurisprudencija, teigia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl sumažintos darbo užmokesčio dalies grąžinimo. Pažymėjo, kad Generalinės prokuratūros biudžeto lėšose nėra numatyta papildomų asignavimų, todėl teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, prašo mokėjimus išdėstyti proporcingomis dalimis, priteistą sumą išmokant per vienerius metus (b. l. 33–35).
Žemesnės instancijos teismas
Į teismo posėdį Generalinės prokuratūros atstovas, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktuose atsiliepimuose į teisme 2016-03-09 gautą pareiškėjo patikslintą skundą Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Nacionalinė teismų administracija remiasi iš esmės analogiškais argumentais ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Konstitucinis Teismas nustatė konkretų būdą, kuriuo privalo būti kompensuoti praradimai, atsiradę dėl neproporcingo asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo ekonominės krizės laikotarpiu, t. y. pareigą įstatymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Toks mechanizmas buvo nustatytas įstatymų leidėjui 2015-06-30 priėmus Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas). LVAT išplėstinė teisėjų kolegijos konstatavo, kad pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Atsižvelgę į išdėstytą, nurodo, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas jau yra nustatytas įstatymu (b. l. 33–35, 118–119).
Teismo posėdžio metu Nacionalinės teismų administracijos atstovė nurodė, kad palaiko atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą išdėstytus argumentus ir nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų, kadangi tiek Konstitucinis teismas, tiek LVAT yra išaiškinęs, jog yra nustatytas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas, kuriuo remiantis bus atlyginti pareiškėjo patirti praradimai. Teisinio pagrindo teismo sprendimu patvirtinti išmokėjimo grafiką dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies nėra, kadangi įstatymų leidėjas jį yra patvirtinęs įstatymu, o pareiškėjas paties patirtų praradimo kompensavimo mechanizmo neginčija. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog patvirtinus išmokėjimo grafiką būtų išvengta teisinių ginčų ateityje, kadangi tokiu atveju pareiškėjas turėtų kreiptis į teismą dėl NTA įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjo ir NTA atstovės paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais dokumentais nustatyta, kad NTA direktorius 2007-12-12 įsakymu Nr. 3P-51 „Dėl G. K. perkėlimo į kitas pareigas“ nuo 2007-12-14 perkėlė pareiškėją į NTA direktoriaus pavaduotojo (A lygis, 18 kategorija) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 4).
NTA direktorius 2011-12-22 įsakymu Nr. 3P-199-(2.1) „Dėl priedo G. K. už tarnybos stažą“ nurodė, kad nuo 2011-12-26 pareiškėjui, kaip NTA direktoriaus pavaduotojui, mokamas procentų pareiginės algos priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 25).
NTA direktorius 2011-12-27 įsakymu Nr. 3P-203-(2.1) „Dėl priemokų skyrimo“ skyrė pareiškėjui 40 procentų pareiginės algos priedą už darbo krūvį viršijančią veiklą – perkraustymo bei remonto darbų organizavimą (b. l. 26).
NTA direktorius 2012-01-20 įsakymu Nr. 3P-8-(2.1) „Dėl G. K. perkėlimo į kitas pareigas kitoje įstaigoje“ perkėlė pareiškėją iš NTA direktoriaus pavaduotojo (A lygis, 18 kategorija) pareigų į Generalinės prokuratūros kanclerio (A lygis, 18 kategorija) pareigas nuo 2012-01-25 (paskutinė darbo diena NTA – 2012-01-24) (b. l. 5).
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-01-23 įsakymu Nr. P-44 „Dėl G. K. priėmimo tarnybinio kaitumo būdu į Generalinę prokuratūrą“ priėmė pareiškėją 2012-01-25 į Generalinė prokuratūrą ir skyrė Generalinės prokuratūros (A lygis, 18 kategorija) kanclerio pareigoms, paliekant anksčiau suteiktą pirmą kvalifikacinę klasę, nustatė, kad nuo 2012-01-25 pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 12 metų ir 17 dienų bei taip pat nustatė pareiginės algos koeficientą – 9,35, 30 procentų priedą už kvalifikacinę klasę ir 12 procentų priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 6).
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-07-30 įsakymu Nr. I-249 „Dėl prokuratūros kanclerio pareigybės aprašymo patvirtinimo“ tvirtino prokuratūros kanclerio (A lygis, 19 kategorija) pareigybės aprašymą, pripažino netekusiu galios generalinio prokuroro 2012-01-02 įsakymą Nr. 1-7 „Dėl Generalinės prokuratūros kanclerio pareigybės aprašymo patvirtinimo“, nustatant, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2012-08-21 (b. l. 7).
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012-08-07 įsakymu Nr. P-698 „Dėl G. K. perkėlimo į kitas pareigas“ 2012-08-21 perkėlė pareiškėją į prokuratūros kanclerio (A lygis, 19 kategorija) pareigas, suteikė pirmą kvalifikacinę klasę ir nustatė nuo 2012-08-21 pareiginės algos koeficientą – 10, 3 procentų priedą už kvalifikacinę klasę ir 12 procentų priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (b. l. 8).
Generalinė prokuratūra 2013-09-10 raštu Nr. 17.10.-1254 „Dėl pareiginės algos dalies grąžinimo“, atsakydama į pareiškėjo 2013-08-27 prašymą, informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo dėl sumažintų pareiginės algos bei priedo už kvalifikacinę klasę dalių grąžinimo, nes Generalinė prokuratūra ar jos darbuotojai veikia taip, kaip privalo veikti pagal galiojančius įstatymus (b. l. 29–30).
NTA direktorius 2013-10-03 įsakymu Nr. 6P-180-(1.1) „Dėl darbo užmokesčio mokėjimo valstybės tarnautojams“ nustatė, kad atkuriamoji dalis, kuri turi būti sumokėta už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-12-31, kartu su teisės aktų nustatyto dydžio delspinigiais NTA darbuotojams bus sumokėta ne vėliau kaip iki 2014-03-01 (b. l. 45).
NTA 2016-01-14 pažyma Nr. 3-81 „Apie G. K. darbo užmokestį nuo 2010-09-03 iki 2012-01-24“ patvirtina, kad NTA pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 12 625,11 Eur (b. l. 106).
Generalinės prokuratūros 2016-02-09 pažymos Nr. 17.9.-900 priedas patvirtina, kad Generalinės prokuratūros pareiškėjui neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 13 583,01 Eur (b. l. 103–104).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.
VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.
Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.
Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2007-12-14 ėjo NTA direktoriaus pavaduotojo (A lygis, 18 kategorija) pareigas bei turėjo pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 4). Nuo 2012-01-25 perkeltas į Generalinės prokuratūros kanclerio (A lygis, 18 kategorija) pareigas, paliekant pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 5, 6). Nuo 2012-08-21 perkeltas į prokuratūros kanclerio (A lygis, 19 kategorija) pareigas, suteikiant pirmą kvalifikacinę klasę (b. l. 7, 8). Taigi, pareiškėjui dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, sumažinus pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas iš Generalinės prokuratūros prašo priteisti susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2012-01-25 iki 2013-12-31, o iš NTA – už laikotarpį nuo 2006-12-22 iki 2012-01-24, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Generalinės prokuratūros susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką bus vertinamas už laikotarpį nuo 2012-01-25 iki 2013-09-30, o iš NTA – už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2012-01-24.
Konstitucinis teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.
Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.
Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų priteisti neišmokėtas darbo užmokesčio dalis iš Generalinės prokuratūros ir NTA teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms institucijoms (nagrinėjamu atveju – NTA ir Generalinei prokuratūrai) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjo patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).
Pareiškėjo reikalavimas patvirtinti NTA ir Generalinės prokuratūros neišmokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo grafikus, mokant šias sumas dalimis, atsižvelgiant į patvirtintą neišmokėto darbo užmokesčio grąžinimo mechanizmą, yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinio pareiškėjo reikalavimo priteisti iš NTA ir Generalinės prokuratūros neišmokėtas darbo užmokesčio dalis. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atmetamas ir išvestinis reikalavimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.