- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-12
- Bylos Nr.
- e2-5397-892/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01057-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- Z. B. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Jolanta Danišauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Z. B. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pripažinti, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įgytas 1966 m. statybos būdu, įregistruotas Z. B. G. vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
2. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini)buvo įregistruota Z. B. G. ir T. G. santuoka. Minėta santuoka Civilinės metrikacijos skyriuje buvo nutraukta (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo, T. G. (duomenys neskelbtini) įregistravo kitą santuoką su atsakove J. G.. (duomenys neskelbtini) T. G. mirė. Jo palikimą priėmė sutuoktinė J. G.. T. G. nei su viena sutuoktine vaikų nesusilaukė. Santuokos metu, ieškovė su sutuoktiniu pasistatė namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris santuokos nutraukimo metu tarp sutuoktinių nebuvo padalintas. Sutuoktiniai minėtą turtą pasidalino (duomenys neskelbtini), ką patvirtina T. G. notariškai patvirtintas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jis neturi pretenzijų į Z. B. G. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, sodybos žemės sklypą, ūkinius pastatus ir daiktus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pareiškime T. G. patvirtina faktą, kad jam priklausančią dalį gavo pinigais, kas reiškia, kad šalių susitarimu, santuokoje įgytas turtas natūra perėjo ieškovei, o atsakovui buvo sumokėta kompensacija už jam priklausančią turto dalį. Dėl garbingo amžiaus ir įvykių senumo (praėjo 59 metai), ieškovė nepamena kokio dydžio kompensaciją sumokėjo T. G., tačiau pamena, kad su juo buvo pilnai atsiskaityta, dėl ko T. G. niekada nereiškė jokių pretenzijų į minėtą turtą. Tuo metu, ieškovė dirbo prekyboje prekių žinove ir gerai uždirbdavo, todėl turėjo lėšų atsiskaityti su T. G.. Tokiu būdu santuokoje įgytas minėtas turtas po santuokos nutraukimo liko Z. B. G. asmeninės nuosavybės teise. Šį faktą patvirtina ir 1972 m. gegužės 17 d. (po santuokos nutraukimo) Lietuvos TSR Nemenčinės miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Nemenčinės m. Sprendimas Nr. 43, kuriuo nuspręsta patvirtinti Namų valdų teisinės registracijos kaip piliečių asmeninės nuosavybės komisijos išvadą, kad namas (duomenys neskelbtini) yra pil. Z. G. asmeninė nuosavybė. Tai, kad minėtas turtas po santuokos nutraukimo atiteko jai kaip asmeninė nuosavybė, patvirtina ir 1984 m. vasario 20 d. ieškovės pareiškimas įteisinti įrengtą mansardą minėto namo palėpėje (ieškovė viena toliau vykdė statybas) ir 1984 m balandžio 6 d. Vilniaus raj. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 111, kuriuo nuspręsta įteisinti pil. Z. G. (jai vienai, o ne abiems buvusiems sutuoktiniams), gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai įrengtą patalpą mansardoje (minėtame gyvenamajame name). Minėtą faktą patvirtina ir namų valdos techninės apskaitos kortelė, kurioje 1984 m. birželio 26 d. nurodyta, kad G. Z., V., pilnai valdo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (kampinis namas) 1972 m. gegužės 17 d. Lietuvos TSR Nemenčinės miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Nemenčinės m. Sprendimo Nr. 43, pagrindu. Gyventojų registro duomenimis, ieškovės gyvenamoji vieta nuo 1972 m. iki šiol yra deklaruota ginčo namo adresu. Kito gyvenamojo busto ieškovė neturi. Po santuokos nutraukimo, T. G. ginčo turte niekada negyveno, prie jo išlaikymo ir pagerinimo (gyv. patalpos mansardoje įrengimo) išlaidų neprisidėjo, 40 metų (nuo santuokinių ryšių nutraukimo su ieškove iki pat savo mirties) nereiškė jokių pretenzijų dėl minėto turto ir į jį nepretendavo, kas tik patvirtina faktą, kad minėtą turtą natūra po santuokos nutraukimo jis paliko buvusiai sutuoktinei – Z. B. G..
3. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją bei argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
5. Byloje nustatyta, kad ieškovės Z. B. G. ir T. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Nemenčinės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 181, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. 14). T. G. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su atsakove J. G.. (duomenys neskelbtini) T. G. mirė. Taigi, ieškovės Z. B. G. ir T. G. susituokė ir jų santuoka nutraukta galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK).
6. Pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1966 statybos metai (toliau ir –Namas), įgytas santuokoje ir registruotas ieškovės vardu, tačiau jos asmeninė nuosavybės teisė į namą nėra įregistruota.
7. Santuokos nutraukimo metu nebuvo sprendžiamas sutuoktinių turto, įskaitant minėtą Namą, padalijimo klausimas. 1969 m. birželio 30 d. T. G. pareiškimu, kuris buvo notariškai patvirtintas, nurodo, kad jis neturi pretenzijų į Z. B. G. priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, sodybos žemės sklypą, ūkinius pastatus ir daiktus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pareiškime T. G. patvirtina, kad jam priklausančią dalį gavo pinigais. Visą laiką Namu ieškovė naudojosi kaip savo asmenine nuosavybe, jį valdė, prižiūrėjo. 1984 m. vasario 20 d. ieškovė pateikė pareiškimą įteisinti įrengtą mansardą minėto namo palėpėje, 1984 m balandžio 6 d. Vilniaus raj. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 111, nuspręsta įteisinti ieškovei, gyvenančiai adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtą patalpą mansardoje.
8. Ieškovė prašo pripažinti, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Z. B. G. vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. T. G. nereiškė jokių pretenzijų į šį Namą, juo nesidomėjo, neprašė įteisinti jo nuosavybės dalies, darant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, spręsti klausimą dėl turto padalijimo ar pan., o netgi atvirkščiai 1969 m. birželio 30 d. T. G. pareiškimu nurodė, kad jis neturi pretenzijų į Namą. T. G. sutuoktinė (atsakovė) su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad neturi pretenzijų į Namą.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusio su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto, kuris pripažįstamas sutuoktinių asmenine nuosavybe, sąrašas. Vienas iš tokių pagrindų – turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
10. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, t. y. LR Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. 4 d., nutraukus santuoką, reikalavimui padalinti turtą buvo nustatytas 3 metų ieškininės senaties terminas. Iki T. G. mirties po santuokos nutraukimo praėjo daugiau nei trys metai, Namas per šį terminą nebuvo padalintas. Ieškovė pažymi, kad T. G. niekada nepretendavo į Namą, nes žinojo, kad šis namas priklauso ieškovei.
11. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.). Tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 str. 2 d.) paneigti CPK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-538/2006, 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-490/2007). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykiu pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-491/2009). CK 3.89 str. 1 d. išvardinti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualus ir CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriame nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą. Šiuo atveju, minėtas sąlygas patvirtina 1969 m. birželio 30 d. T. G. notariškai patvirtintas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jis neturi pretenzijų į ieškovei priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, sodybos žemės sklypą, ūkinius pastatus ir daiktus, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pareiškime T. G. patvirtina faktą, kad jam priklausančią dalį gavo pinigais, kas reiškia, kad ieškovė už savo asmenines lėšas išpirko T. G. santuokoje įgyto turto dalį ir, kad bendras santuokinis turtas tarp buvusių sutuoktinių buvo pasidalintas ieškovei paliekant turtą natūrą, o T. G. išmokant kompensaciją už jo turto dalį. Tokį padalijimo būdą numatė ir SŠK, kurio 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad turtas gali būti perduotas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju.
12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas pripažinti, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, tenkintinas.
13. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 15 Eur. Įvertus, kad ginčo byloje nekilo, jos paskirstytinos abiem šalims ir neviršijant minimalus dydžio nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas Z. B. G. vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.