Kauno apygardos teismo nutartis

2012-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1498-527/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-12
Bylos Nr.
2A-1498-527/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
Ž. V.
Ieškovas
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Technika“
Civilinė byla Nr. 2A-1498-527/2012;
procesinių sprendimų kategorijos: 30.9.1; 30.10; 121.14.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1509-775/2012 pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Technika“ ieškinį atsakovui Ž. V. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-6), prašydama priteisti iš atsakovo, kaip iš bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini) al. 9, savininko, 2.379,89 Lt skolą už nesumokėtą įmoką už namo stogo remonto ir šiltinimo darbus, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taikymo ir aiškinimo klausimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-04-04 sprendimu (t. 1, b. l. 176-180) ieškinį tenkino: ieškovei iš atsakovo priteisė 2.379,89 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2.379,89 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos (2011-04-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1.571 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune, yra 5 aukštų, jame įrengtas 41 butas (t. 1, b. l. 16). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 79,33 kv. m bendrojo ploto butas Nr. 30 (b. l. 17-22). 2010-04-01 visuotiniame ataskaitiniame susirinkime dalyvavę gyventojai pritarė, jog vienas iš neatidėliotinų darbų - kapitalinis stogo šiltinimas ir remontas (t. 1, b. l. 23), atsakovas pasirašė susirinkimo dalyvių sąraše (t. 1, b. l. 24). Apie numatomus bendrijos narių ir valdybos susirinkimus buvo pranešama (t. 1, b. l. 25, 27, 31, 35, 39). 2010-05-07 DNSB „Technika“ valdybos posėdyje aptarė lėšų kaupimą stogo remontui, pritarta, jog remonto darbus atliks UAB „Optimesta“, apytikslė remonto darbų kaina – 73.000 Lt (t. 1, b. l. 26). 2010-06-14 visuotiniame gyventojų susirinkime nutarta stogo remonto darbus pradėti tik surinkus visą sąmatoje numatytą sumą, buto savininkai iki 2010-07-15 turi sumokėti už stogo remontą po 30 Lt nuo turimos buto kvadratūros (t. 1, b. l. 28-30). 2010-11-03 visuotinio gyventojų susirinkimo metu pritarta stogo remonto įkainiui, pasisakyta, jog atsakovas skolingas už stogo remontą (t. 1, b. l. 32-34). 2011-01-28 valdybos posėdžio metu svarstytas 5 a. gyventojų atsiskaitymas už šildymą (t. 1, b. l. 36-38). Bendrijos pirmininkas skelbimuose išdėstė, kokios įmokos buvo sumokėtos už stogo remonto darbus (t. 1, b. l. 40-42). Dėl stogo remonto šiltinimo ir hidroizoliavimo 2010-06-15 buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 100614/v1 su UAB „Optimesta“, kuri įsipareigojo atlikti lokalinėje sąmatoje Nr. 100408/v1 nurodytus darbus už sąmatoje nurodytą kainą (t. 1, b. l. 43-44, 48, 45-47). 2010-09-21 tarp DNSB „Technika“ ir UAB „Optimesta“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 100921/v1 dėl stogo parapetų hidroizoliavimo pagal lokalinę sąmatą Nr. 100913/v3 ir joje nurodytą kainą (t. 1, b. l. 49-50, 51-52). Atlikus stogo remonto ir šiltinimo darbus buvo pasirašyti atliktų darbų aktai (t. 1, b. l. 53-54, 56). UAB „Optimesta“ už stogo šiltinimo ir hidroizoliacijos darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą 71.333,13 Lt sumai, o už stogo parapetų hidroizoliavimą išrašė PVM sąskaitą faktūrą 5.405,07 Lt sumai (t. 1, b. l.55, 57). DNSB „Technika“ mokėjimo pavedimais sumokėjo UAB „Optimesta“ iš viso 74.000 Lt (t. 1, b. l. 58-65). Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl įmokos už stogo remontą sumokėjimo (t. 1, b. l. 66-68). 2011-02-02 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl skolos apmokėjimo (t. 1, b. l. 69). Byloje pateiktas 1992-03-24 priėmimo naudoti aktas, kuriuo buvo priimtos gyvenamosios patalpos, esančios namo Vydūnų al. 9, Kaune, pastogėje (t. 1, b. l. 109-112). Prie bylos yra pateiktas gyventojų, turinčių patalpas namo 5-ame aukšte, sąrašas (t. 1, b. l. 137), 1981-01-19 išduotas leidimas įrengti pagalbines patalpas namo, esančio (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune, pastogėje (t. 1, b. l.138), bei kooperatyvo „Technika“ pateiktas prašymas dėl leidimo pakeitimo (t. 1, b. l. 139). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog 5 aukštų pastatas (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune nuo 1965-09-15 iki 1992-04-23 buvo registruotas GNSK „Technika“ (t. 1, b. l. 141-142). Keturių aukštų daugiabutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune pastatytas 1964 m. (apžiūrai prijungtos techninės apskaitos bylos lapas 101, t.1). 1982 m. kooperatyvas „Technika“ gavo statybos leidimą įsirengti pastogėje neapšildomas pagalbines patalpas, pakeliant gyvenamojo namo stogą, tačiau 1983 m. kreipėsi į Valstybinį statybos reikalų komitetą su prašymu leisti tose patalpose įrengti šildymą ir laikyti jas gyvenamosiomis. Komiteto sutikimas buvo gautas (apžiūrai prijungtos techninės apskaitos bylos lapas 105-106, t.1). 1992-03-23 buvo išduotas gyvenamųjų patalpų gyv. namo pastogėje įrengimo priėmimo naudoti aktas, kurio pagrindu 1992-04-23 buvo atlikta namo penktojo aukšto teisinė registracija (apžiūrai prijungtos techninės apskaitos bylos lapas 112-114, t.1, b. l. 141-142). Remiantis Ministrų Tarybos 1981-03-16 nutarimo Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti” 1 p., 4 p., 8 p. bei Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklių ( RSN 124-91) 1, 2, 4, 5, 12 p. p. reikalavimais, pastatytus ar rekonstruotus pagal projektą bei parengtus naudojimui objektus statytojas pateikia valstybinėms priėmimo komisijoms priimti, objektų priėmimą naudoti komisija įformina aktu, kurį tvirtina komisiją sudariusi miesto vykdomosios valdžios institucija sprendimu. Patvirtintas sprendimu statinio priėmimo naudoti aktas yra pagrindas atlikti teisinę registraciją, t. y. įteisinti nuosavybę į pastatytą (rekonstruotą) pastatą, o nustatyta tvarka nepriimtų objektų eksploatacija draudžiama. LR Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintoje Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje, galiojusioje ginčo pastato rekonstrukcijos metu, taip pat numatyta, kad visi negyvenamieji pastatai ir statiniai turėjo būti teisiškai registruojami, priėmus pastatą naudoti ar pasikeitus savininkui (Instrukcijos 1, 2, 4, 6 p. p.), registruojant nurodytus pastatus, savininkai turėjo pateikti registro įstaigai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (Instrukcijos 8-10 p. p.), tarp kurių minimi ir vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai bei valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti. Taigi, gyvenamojo namo penktasis aukštas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, 1983-07-16 atliktų kadastrinių matavimų metu penktame aukšte inventorizuoti gyvenamieji butai. Atsižvelgiant į tai atsakovo argumentai, jog penktasis namo aukštas pastatytas ir įregistruotas neteisėtai, atmestinas, nes visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai priėmė spendimą dėl stogo remonto ir šiltinimo, nes išlaidos buvo susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (kurie nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“). Pagal Reglamento 11 punktą tarp privalomų reikalavimų yra ir reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus dėl energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, o atlikus stogo šiltinimo darbus šiluminė varža, kaip nurodė ieškovės atstovas, padidėjo nuo 1,4 iki 4,7. Kadangi nuosavybė įpareigoja, tai atsakovas, būdamas daugiabučio namo bendraturčiu, privalo prisiimti pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, įskaitant ir namo stogo apšiltinimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 185-190) prašo panaikinti 2012-04-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismas, įpareigodamas atsakovą apmokėti stogo šiltinimo išlaidas, iš esmės pažeidė nuosavybės teisę reglamentuojančias CK normas, nes įpareigojo apeliantą savo sąskaita apmokėti svetimo daikto pagerinimą, iš tiesų už stogo apšiltinimą turėjo sumokėti 5-ojo aukšto gyventojai, nes stogo apšiltinimo darbai atlikti tik 5-ojo aukšto gyventojų interesais. Atsakovas nurodo, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune, 5-as aukštas buvo pastatytas kaip negyvenamosios patalpos su neapšiltintu stogu, o vėlesni šių patalpų pakeitimai jas paverčiant gyvenamosiomis atlikti neteisėtai, todėl stogo apšiltinimo išlaidas atsakovas neprivalo apmokėti. Kaip matyti iš atsakovo paklausimo, adresuoto LR Aplinkos ministerijai, jokie projekto „Pagalbinės patalpos pastogėje Kaunas, (duomenys neskelbtini) al. 9“ sprendimų keitimai Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus archyvui nėra perduoti, o ir pati ieškovė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buvo atlikti projekto pakeitimai, nepateikė. Viza „neprieštarauju“ ant ieškovės prašymo leisti įrengti pastogės patalpose šildymą nereiškia statybos leidimo pakeitimo įrengti ne pagalbines, o gyvenamąsias patalas, juo labiau, kad ir pačiame prašyme ieškovė nurodė, kad šias patalpas naudotų ir kaip pagalbines, ir kaip gyvenamas. Netgi jeigu teismas ir vertintų kitaip, ir laikytų šį dokumentą statybos leidimo pakeitimu, joks projektas dėl pagalbinių gyvenamųjų patalpų pakeitimo į gyvenamąsias nebuvo rengtas. Ieškovė negyvenamąsias patalpas paversti gyvenamosiomis nusprendė jau po to, kai šias patalpas pastatė ir uždengė stogą, todėl, akivaizdu, kad nusprendus šias patalpas paversti gyvenamosiomis, pastogės patalpų savininkai stogo šiltinimo darbų papildomai neatliko. Tai, kad ieškovė šias gyvenamasis patalpas yra įregistravusi viešame registre, netrukdo teismui tinkamai vertinti pateiktų rašytinių įrodymų, ir vien tik pats šių patalpų įregistravimas gyvenamosiomis patalpomis neįrodo ir nepaneigia fakto, kad šios patalpos buvo pastatytos kaip negyvenamosios. Atsakovas neabejoja, kad stogo šiluminė varža padidėjo, tačiau ji padidėjo todėl, kad iki tol stogas, įrengiant negyvenamąsias penktojo aukšto patalpas, buvo įrengtas neapšiltintas. Tai, kad tokio apšiltinimo nebuvo, patvirtina ir rangovo pateikta darbų sąmata, iš kurios matyti, kad jokio šiltinimo sluoksnio anksčiau nėra buvę, nes joks šiltinimo sluoksnis, jeigu tikėti ieškove, kad jis susidėvėjo ir buvo atliekamas papildomas šiltinimas, nebuvo nuimtas, o kadangi penktojo aukšto patalpų savininkai šias pataptas buvo pasistatę kaip pagalbines, kad jos buvo neapšiltintos statybos metu, kaip tai būtų reikalaujama rengiant gyvenamąsias patalpas, tai negali būti pagrindu teigti, kad dabar tai turi būti padaryta visų namo savininkų sąskaita. Tai, kad šildymo sąskaitos sumažėjo, nes šias patalpas reikia mažiau šildyti, taip pat negali būti pagrindu reikalauti atsakovo prisidėti prie išlaidų, susijusių su stogo apšiltinimu, padengimo. Atsakovas pripažįsta, kad namo stogo danga yra nusidėvėjusi, ir jis turi pareigą prisidėti prie išlaidų, susijusių su stogo dangos pakeitimu, parapetų hidroizoliavimu. Atsakovas prašė pateikti skaičiavimus, išskiriant stogo apšiltinimo darbų kainą, tačiau ieškovė į šį prašymą nereagavo, todėl, atsakovui nežinant, kokia dalis lėšų buvo panaudota stogo dangos (išskyrus stogo apšiltinimą) pakeitimui, ieškinys turtų būti atmestas visiškai. Be to, jam nebuvo žinoma apie butų savininkų priimtą sprendimą atlikti stogo remonto ir šiltinimo darbus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas 2010-04-01 bendrijos narių susirinkime nedalyvavo, nes dirba užsienyje ir tuo metu nebuvo Lietuvoje. Ieškinys turi būti atmestas ir todėl, kad ieškovė, teismo nurodymu, nepateikė duomenų ir nepagrindė, kokiu būdu ir kaip apskaičiavo kiekvienam butui už stogo remonto darbus tenkančią kainą - po 30 Lt už kvadratinį metrą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 3-7) prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti 2012-04-04 sprendimą. Ieškovė nurodo, kad Buto ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustatytos CK 4.82, 4.83 straipsniuose. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą namas, esantis (duomenys neskelbtini) al. 9, yra daugiabutis namas, 5 aukštų, šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą atlieka ieškovė. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovas yra bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame gyvenamajame name savininkas. Šiuo konkrečiu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teisingai nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune išlaidos stogo remontui ir šiltinimui yra priskiriamos išlaidoms, kurios yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei dėl šių išlaidų yra priimtas namo savininkų bendrijos DNSB „Technika“ susirinkimo sprendimas, kurio apeliantas neginčijo. Teismas stogo apšildymo išlaidas pagrįstai priskyrė išlaidoms, skirtoms bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, ir atmetė atsakovo teiginį, kad stogo šiltinimas atliktas tik 5-ojo aukšto gyventojų interesais. Buvęs gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune, stogas jau buvo susidėvėjęs, buvo būtinas jo atnaujinimas, kuris buvo atliktas laikantis statybos normų reikalavimų, jį reikėjo šildyti ir tai buvo ne tik 5-ojo aukso gyventojų pareiga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra savininkas bendrosios dalinės nuosavybės (79,33 kv. m) daugiabučiame 5 aukštų gyvenamajame name (t. 1, b. l. 17, 16, 22), kurio bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą atlieka ieškovė. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, vadovaudamasi CK 4.83 straipsnio 3 dalimi ir CK 4.82 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo, kaip iš bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame gyvenamajame name savininko, nesumokėtą įmoką už namo stogo remonto ir šiltinimo darbus. Atsakovas sutinka, kad namo stogo remonto darbai buvo reikalingi, tačiau nesutinka mokėti už stogo apšiltinimą.

Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, pastato bendrojo naudojimo objektams, yra priskiriami šie objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Tinkama aukščiau išvardintų objektų priežiūra, jų remontas, atnaujinimas yra visų namo savininkų pareiga, todėl butų savininkai, proporcingai savo daliai, privalo apmokėti ir išlaidas, susijusias su šių objektų išsaugojimu (CK 4.82 str. 3 d.). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir praktikos nuostatas atsisakoma apmokėti byloje aptariamas išlaidas dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų; pastaruoju atveju būtina sąlyga, kad išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas).

Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune, išlaidos stogo remontui ir šiltinimui yra priskiriamos išlaidoms, kurios yra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o dėl šių išlaidų yra priimtas namo savininkų bendrijos DNSB „Technika“ susirinkimo sprendimas. Nustatyta, jog ieškovės sprendimai atlikti stogo remonto ir apšiltinimo darbus yra priimti 2010-04-01 (t. 1, b. l. 23, 24), papildomai 2010-06-14 (t. 1, b. l. 28-30). Apie šiuos susirinkimus bendrijos nariai informuoti bendrijos įstatuose (t. 1, b. l. 8-14) ir CK 4.85 straipsnyje numatytais terminais ir tvarka. Šių sprendimų įstatymų nustatyta tvarka atsakovas neginčijo. Aplinkybė, kuria rėmėsi atsakovas bei kuri nurodoma apeliaciniame skunde, t. y., kad jis nedalyvavo visuotiniame bendrijos narių susirinkime, o tik pasirašė dalyvavusių susirinkime narių sąraše po susirinkimo, nedaro šių bendrijos narių susirinkimų nutarimų negaliojančiais. Jie pilnai galioja ir yra privalomi visiems bendrijos nariams (CK 4.85 str. 4 d.) (LAT 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Nepagrįstai apeliaciniame skunde atsakovas remiasi aplinkybe (kurios nekėlė atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu), kad jam nebuvo žinoma apie butų savininkų priimtą sprendimą atlikti stogo remonto ir šiltinimo darbus. Ieškovė jau ieškinyje (t. 1, b. l. 3-6) nurodė, kad kiekvienoje namo laiptinėje 2010-06-14 (t. 1, b. l. 40), 2010-06-28 (t. 1, b. l. 41) ir 2010-10-31 (t. 1, b. l. 42) buvo iškabinti skelbimai su kiekvienam buto savininkui priklausančiomis mokėti sumomis už stogo remontą ir įmokėtomis sumomis, o bendrijos pirmininkas V. R. 2010-08-20 (t. 1, b. l. 66), 2010-10-10 (t. 1, b. l. 67) ir 2010-12-28 (t. 1, b. l. 68), 2011-02-02 (t. 1, b. l. 69) siuntė atsakovui raginimus sumokėti jam priklausančią įmoką už namo stogo remonto ir šiltinimo darbus. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad visi bendrijos susirinkime priimti sprendimai po jų priėmimo kabinami skelbimų lentoje. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovas pats pripažino, kad „pamatęs skelbimų lentoje apie namo gyventojų ketinimus remontuoti namo stogą ir jį šiltinti, aš atsakovo atstovui V. K. pasakiau, kad sutinku mokėti išlaidas, susijusias su namo stogo dangos keitimu, tačiau nesutinku mokėti stogo šiltinimo išlaidų“ (t. 1, b. l. 100 paskutinė pastraipa).

Byloje yra pateikti ir teismo ištirti bei įvertinti rašytiniai įrodymai: 1982-01-19 statybos leidimas Nr. 1/81 įsirengti pagalbines patalpas pastogėje (t. 1, b. l. 138), Valstybinio statybos reikalų komiteto pritarimas pagal gautą leidimą įrengti šildomas gyvenamąsias patalpas (t. 1, b. l. 139), 1992-03-23 Gyvenamųjų patalpų gyvenamojo namo pastogėje įrengimo priėmimo naudoti aktas (t. 1, b. l. 109-112), gyvenamojo namo projekto dalis, patvirtinanti, kad stogas buvo projektuojamas apšildomas (mineralinė vata 60 mm) (t. 1, b. l. 113 ir papildomai priedas Projektas), kurių visuma paneigia atsakovo teiginius dėl neteisėto namo stogo įrengimo ir stogo šiltinimo. 1992-03-23 Gyvenamųjų patalpų gyvenamojo namo pastogėje įrengimo priėmimo naudoti akto pagrindu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune, buvo įregistruotas kaip 5-ių aukštų gyvenamasis namas. 1992-03-23 Gyvenamųjų patalpų gyvenamojo namo pastogėje įrengimo priėmimo naudoti aktas yra dokumentas, patvirtinantis, kad statyba pagal išduotą statybos leidimą yra tinkamai baigta ir atitinkanti patvirtintam projektui. Atsakovas šio pridavimo naudoti akto teisėtumo įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, todėl, iki šis aktas nenuginčytas, laikytina, kad statyba atlikta tinkamai ir pagal įstatymų reikalavimus. Gyvenamųjų patalpų gyvenamojo namo pastogėje įrengimo neteisėtumo nepatvirtina ir atsakovo prie apeliacinio skundo pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas „Dėl paklausimo“, kuriame nurodoma, kokiais statybų normų dokumentais turėjo būti vadovautasi 1992 m. priimant naudoti pastatytus pastatus. Šiame rašte nėra nurodyta kokių nors pažeidimų, išduodant 1981-01-19 statybos leidimą ir 1992-03-23 priimant Gyvenamųjų patalpų gyvenamojo namo pastogėje įrengimo priėmimą naudoti. Jame nurodyta, kad Inspekcija nenagrinės Kauno miesto Statybos kontrolės skyriaus 1981-01-19 išduoto leidimo Nr. 1/81 pagalbinių patalpų pastogėje (duomenys neskelbtini) al. 9, Kaune įrengimui ir įrengtų gyvenamųjų patalpų namo pastogėje 1992-03-23 priėmimo naudoti akto“.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pareiga apmokėti stogo šiltinimo darbus taip pat kyla iš Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 punkto, numatančio privalomą reikalavimą išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinierinių sistemų savybes atitinkančias esminius statinio reikalavimus dėl energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Tinkamai prižiūrėtas, statybos norminių aktų reikalavimus atitinkantis namo stogas, namo eksploatavimo išlaidų mažinimas (energijos taupymas) yra aktualus visiems namo butų savininkams, tiek gyvenantiems penktame aukšte, tiek ir žemesniuose aukštuose, tiek naudojantis tik jiems priklausančiu butu, tiek eksploatuojant ir išlaikant namo bendrojo naudojimo patalpas ir objektus. Todėl kaip visiškai nepagrįstas vertintinas apelianto teiginys, kad stogo šiltinimas atliktas tik 5-ojo aukšto gyventojų interesais. Pažymėtina, jog tai, kad atsakovas gyvena ne viršutiniame namo aukšte, neatleidžia jo nuo pareigos prisidėti prie stogo šiltinimo, kaip ir nebūtų atleidžiami penkto aukšto gyventojai nuo pareigos prisidėti, pavyzdžiui, prie namo pamato šiltinimo.

Be to, ieškovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-12-29 sprendimą Nr. T-719 „Dėl specialiojo daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondo 2011 m. pajamų ir išlaidų sąmatos patvirtinimo“ (t. 2, b. l. 8), iš kurio matyti, kad ieškovei yra skirta 5.145,07 Lt (t. 2, b. l. 10) valstybės parama stogo šiltinimui ir hidroizoliavimui, o 2012-04-23 – 2012-04-23 sąskaitos išrašas (t. 2, b. l. 11) patvirtina, jog ieškovė šiuos pinigus gavimo. Kaip nurodo ieškovė, parama gauta remiantis 1992-04-07 Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu Nr. I-2455, kuris nustato valstybės paramos teikimo daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtiną Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių tarybų patvirtintas programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D (šiluminės energijos sąnaudos 110-145 kwh/m-2 per metus, priklausomai nuo namo dydžio pagal Vyriausybės nustatytą klasifikaciją) pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus. Paramos gavimo faktas patvirtina, kad stogo šiltinimo darbai atitiko esminius statinio reikalavimus dėl energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo.

Be to, apeliacinės instancijos teismas nepritaria atsakovo argumentui, kad ieškovė nepateikė duomenų ir nepagrindė, kokiu būdu ir kaip apskaičiavo kiekvienam butui už stogo remonto darbus tenkančią 30 Lt kainą, nes toks paskaičiavimas ir jį pagrindžiantys dokumentai yra pateikti byloje ir netgi pačiame ieškinyje. Byloje yra pateikta 2011-12-01 Pažyma „Įmokų skaičiavimo metodika prieš atliekant stogo renovaciją“ (t. 1, b. l. 136), kurioje aiškiai išdėstyta, kokiu būdu apskaičiuota stogo renovacijos kaina, tenkanti butų savininkams. Visas namo butų plotas – 2.608,21 kv. m. UAB „Optimesta“ pateikė 71.332,83 Lt lokalinę sąmatą stogo renovacijai. Taigi, renovacijos kaina, tenkanti 1 kv. m buto ploto, yra 27,35 Lt (71.332,83 Lt : 2.608,21 kv. m). Kaip spręstina iš Pažymos, ieškovės valdyba nutarė už 1 kv. m buto plotą rinkti po 30 Lt, nes įvertino, jog renovacijos bėgyje gali atsirasti papildomų išlaidų. Paminėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantas būtų reiškęs pretenzijas dėl tokio ieškovės valdybos sprendimo. Stogo remonto ir šiltinimo išlaidos taip pat pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais dokumentais: 2010-06-14, 2010-09-21 Rangos sutartimis, lokalinėmis sąmatomis Nr. 100408/v1, Nr. 100913/v3, 2010-11-02, 2010-11-03 atliktų darbų aktais, 2010-11-02, 2010-11-03 PVM sąskaitomis faktūromis, 2010-06-28, 2010-07-19, 2010-07-29, 2010-10-03, 2010-10-10, 2010-10-19, 2010-11-08, 2011-02-04 mokėjimo nurodymais (t. 1, b. l. 43-65). Kadangi, kaip konstatuota prieš tai, visi namo bendrasavininkiai yra atsakingi tiek už stogo remonto, tiek už jo šiltinimo išlaidų padengimą, todėl aplinkybė, kad atskirai nebuvo išskirtos stogop šiltinimo išlaidos, šiuo atveju nėra svarbi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė