Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Prancūzijos bendrovės VIAN Parfums Sarl apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2045-104/2013 pagal ieškovų Prancūzijos piliečio J.-J. V. ir Ispanijos bendrovės Parfums de Grasse SL ieškinį atsakovei Prancūzijos bendrovei VIAN Parfums Sarl dėl Bendrijos prekių ženklo ir Bendrijos dizainų savininkų teisių pažeidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai Jean-J. V. ir Parfums de Grasse SL ieškinyje prašė pripažinti, kad 2012 m. spalio 5 d. Vilniaus teritorinės muitinės protokolu Nr. 2VK2001363 sulaikytos atsakovės VIAN Parfums Sarl prekės (68 518 vnt. tualetinio vandens flakonų) yra pagamintos pažeidžiant ieškovų intelektinės nuosavybės teises; konfiskuoti ir atsakovės lėšomis sunaikinti nurodytas prekes; įpareigoti atsakovę padengti visas išlaidas, susijusias su šių prekių saugojimu muitinėje nuo jų sulaikymo dienos iki sunaikinimo; priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovui J.-J. V. priklauso žodinis Bendrijos prekių ženklas „PARIS ELYSEES“, įregistruotas, be kitų, ir 3 klasės prekėms, į kurias įeina ir parfumerija (registracijos Nr. 009947581, paraiškos padavimo data – 2011 m. gegužės 6 d., registracijos data – 2011 m. rugpjūčio 25 d., toliau – Bendrijos prekių ženklas). Ieškovei Parfums de Grasse SL priklauso du įregistruoti Bendrijos dizainai: registracijos Nr. 001935784-0001 (paraiškos padavimo data – 2011 m. spalio 21 d., registracijos data – 2011 m. spalio 21 d.) ir registracijos Nr. 001935776-0001 (paraiškos padavimo data – 2011 m. spalio 21 d., registracijos data – 2011 m. spalio 21 d.) (toliau – Bendrijos dizainai). Ieškovų teigimu, sulaikytos prekės pažeidžia jų teises į nurodytus jiems priklausančius intelektinės nuosavybės objektus, kadangi jos yra tapačios prekėms, kurioms registruoti nurodyti Bendrijos dizainai, jų forma ir dekoratyviniai elementai sutampa su registruotaisiais Bendrijos dizainais, o taip pat yra pažymėtos žymeniu „PARIS ELYSEES PARFUMS“, tapačiu į nurodytą Bendrijos prekių ženklą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino, kad 2012 m. spalio 5 d. pagal protokolą Nr. 2VK2001363 sulaikytos atsakovės prekės (68 518 vnt. tualetinio vandens flakonų) yra pagamintos pažeidžiant ieškovų intelektinės nuosavybės teises; nurodė sulaikytas prekes konfiskuoti ir sunaikinti atsakovės lėšomis; įpareigojo atsakovę padengti visas išlaidas, susijusias su šių prekių saugojimu muitinėje nuo jų sulaikymo dienos iki sunaikinimo; priteisė iš atsakovės 26 724,10 Lt atstovavimo išlaidų ieškovės Parfums de Grasse SL naudai.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus teritorinė muitinė Medininkų kelio poste 2012 m. spalio 5 d. sulaikė automobilį, kuriame buvo gabenami 68 518 vnt. flakonų tualetinio vandens, prekių siuntėja – Prancūzijos bendrovė VIAN Parfums. Flakonų dangteliai pažymėti žymeniu, kurį sudaro žodinis elementas „PARIS ELYSEES PARFUMS“ ir grafiniai elementai (stačiakampis, į kurį įrašytas vaizdinis elementas, bei dar vienas didesnis stačiakampis, supantis pirmą stačiakampį, horizontali linija, pabrėžianti žodį „PARIS“). Ieškovui priklausantis Bendrijos prekių ženklas „PARIS ELYSEES“ Nr. 009947581 yra žodinis prekių ženklas.

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro 1996 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų prekių ir paslaugų ženklų tapatumui bei panašumui nustatyti (toliau – Metodiniai nurodymai) 3.2.3 punktu, kad tikrinant kombinuotų ženklų (sudarytų iš žodinių, vaizdinių elementų) panašumą, šie vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat ženklo elementais. Jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neišsiskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panašumo. Teismas padarė išvadą, kad žymens „PARIS ELYSEES PARFUMS“ dominuojantis elementas yra žodinis elementas, nes užima didžiausią vietą žymens kompozicijoje ir yra įsimintiniausias, todėl vaizdiniai šio žymens elementai neturėtų būti vertinami, nes yra dekoratyviniai, nesudarantys reikšmingos įtakos bendram ženklų suvokimui, dėl to šio žymens ir Bendrijos prekių ženklo „PARIS ELYSEES“ panašumą teismas vertino lygindamas žodinius elementus. Abiejuose žymenyse yra naudojamas žodžių junginys „PARIS ELYSEES“, dėl to žodiniai elementai turi semantinį ir fonetinį panašumus; žodis „PARFUMS“ žymenyje „PARIS ELYSEES PARFUMS“ yra silpnas elementas parfumerijos gaminių atžvilgiu ir nesuteikia išskirtinės ir originalios prasmės šiam žymeniui; nors vizualiai žymenys šiek tiek skiriasi, nes žodinis elementas „PARIS ELYSEES PARFUMS“ yra užrašytas nestandartiniu šriftu, tačiau toks šriftas yra dekoratyvinio pobūdžio ir nesudaro reikšmingos įtakos bendram ženklų suvokimui. Bendrijos prekių ženklo „PARIS ELYSEES“ ir žymens „PARIS ELYSEES PARFUMS“ žodinio elemento panašumas, taip pat prekių tapatumas (Bendrijos prekių ženklas yra registruotas 3 prekių klasei, į kurią įeina parfumerija, o žymeniu „PARIS ELYSEES PARFUMS“ yra pažymėti tualetinio vandens flakonų dangteliai), teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Dėl to teismas pripažino, kad sulaikytos atsakovės prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises. Teismas, atsižvelgdamas į Muitinės veiksmų reglamento 16 straipsnio, Bendrijos prekių ženklo reglamento 102 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 50⁴ straipsnio nuostatas, konstatavo, kad ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas yra numatytas teisės aktais, todėl gali būti taikomas.

6. Iš sulaikytų prekių nuotraukų teismas nustatė, kad flakonai yra keturių dizainų. Palyginęs šiuos dizainus su ieškovės registruotais Bendrijos dizainais, teismas atitinkamai išskyrė vizualiai matomus bendrus šių dizainų specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formų ir medžiagų tapatumus ir akivaizdžius panašumus: stačiakampė flakono ir flakono dangtelio forma; plokščiųjų flakono pusių centre esantys identiški stačiakampio formos vienodo skaičiaus grioveliai (kontūrai), lemiantys įdubimą flakono plokščiųjų pusių paviršių centrinėje dalyje; flakono dangtelio centrinėje dalyje (žiūrint į flakoną iš priekio, ne iš viršaus) esančios specifinės linijos – grioveliai; plokščiosios flakono pusės viršuje (žemiau flakono dangtelio) esantis pramoniniu būdu pagamintas įspaudas „PARIS“; pirmojo dizaino plokščiosios flakono pusės centre esantis užrašas „KING“; antrojo dizaino plokščiosios flakono pusės centre esantis užrašas dolerio simbolis („S“ raidė, perbraukta dviem linijomis); medžiagos, iš kurių pagamintas flakonas (skaidrus stiklas) ir flakono dangtelis (plastmasė); flakono su jame esančiu turiniu spalvinis vaizdas; flakono dangtelio spalvinis vaizdas.

7. Teismo vertinimu, panašumai yra tapatūs arba tiek panašūs į ieškovės vardu registruotus Bendrijos dizainus, kad informuotam vartotojui (t. y. tokiam vartotojui, kuris dėl turimos asmeninės patirties arba dėl gerų aptariamo sektoriaus žinių yra geriau informuotas už paprastą (eilinį) vartotoją, žinantis ir suprantantis nagrinėjamą problemą) nesudaro skirtingo bendro įspūdžio. Dėl to teismas konstatavo, kad sulaikytų prekių naudojimas pažeidžia išimtines Bendrijos dizaino reglamento 19 straipsnyje įtvirtintas ir registruotų Bendrijos dizainų suteikiamas ieškovės teises. Teismas, atsižvelgdamas į Bendrijos dizaino reglamento 89 straipsnio, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 47(4) straipsnio nuostatas, konstatavo, kad ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas gali būti taikomas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovė VIAN Parfums Sarl apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priimti naujus įrodymus, kurie patvirtina, kad Bendrijos dizainų registracijos yra ginčijamos. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Teismas neįvertino aplinkybių, kad tiek ieškovo Bendrijos prekių ženklo registracija, tiek ieškovės Bendrijos dizainų registracijos yra ginčijamos.

8.2. Teismas nepagrįstai pripažino, kad sulaikytos atsakovės prekės pažeidžia ieškovo teises į Bendrijos prekių ženklą. Pirma, šis ženklas yra silpnas – sudarytas iš geografinės nuorodos ir bendrinio žodžio, kurių ieškovas neturi teisės pasisavinti. Antra, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Bendrijos prekių ženklo ir atsakovės naudojamo žymens panašumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žodinio elemento, į kurį asmuo neturi išimtinės teisės (o būtent bendrinio žodžio), atkartojimas kitame žymenyje nesudaro pagrindo ženklus laikyti klaidinamai panašiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1263/2000).

8.3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovė pažeidė ieškovės kaip Bendrijos dizainų savininkės teises. Informuotas vartotojas, kuris nėra dizaineris ar techninis ekspertas, bet kuris žino įvairius atitinkamame sektoriuje esančius dizainus, turi tam tikrų žinių apie tokių dizainų įprastai turimus elementus ir domisi atitinkamais gaminiais, pasakytų, kad stačiakampė flakonų ir dangtelių forma bei grioveliai ant flakono yra įprasta parfumerijos gaminiams, todėl jokio išskirtinumo nesukuria nei vienos iš šalių naudojamam dizainui. Skirtumą tarp ieškovės Bendrijos dizainų ir sulaikytų atsakovės prekių dizaino sudaro ir kartu eliminuoja supainiojimo galimybę skirtingos prekių dizaine naudojamos spalvos. Nors lyginami flakonai be etikečių yra kažkiek panašūs, tačiau vien dėl to, kad jie naudojami ir vartotoją pasiekia pažymėti skirtingomis etiketėmis, išnyksta visuomenės suglaudinimo tikimybė.

8.4. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovų kraštutiniu vertinamą reikalavimą sunaikinti sulaikytas prekes. Teismas turėjo diskrecijos teisę taikyti ne ieškovų pasirinktą kraštutinį pažeistų teisių gynimo būdą – prekių konfiskavimą ir sunaikinimą, tačiau bet kurį kitą galiojančiuose teisės aktuose numatytą teisių gynimo būdą, kuriuo būtų pakankamai atkurtos intelektinės nuosavybės teisių turėtojo pažeistos teisės.

8.5. Byla nėra nei labai sudėtinga, nei didelės apimties, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 26 724,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) ir jose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius.

9. Ieškovai J.-J. V. ir Parfums de Grasse SL atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

9.1. Vien tos aplinkybės, kad Bendrijos prekių ženklas ir Bendrijos dizainai yra ginčijami, neturi reikšmės sprendžiant ieškovų reikalavimų dėl jų kaip Bendrijos prekių ženklo / dizainų savininko teisių pažeidimo pagrįstumo klausimą. Bendrijos prekių ženklo / dizaino ginčijimo faktas yra svarbus tik tuo atveju, kai Bendrijos prekių ženklo / dizaino registracija yra ginčijama paties atsakovo. Apeliantė byloje nepadavė priešieškinio dėl Bendrijos prekių ženklo ir Bendrijos dizainų registracijų panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiais. Be to, visi apeliantės pareikšti argumentai, susiję su Bendrijos prekių ženklo ir Bendrijos dizainų registracijų ginčijimu, nėra susiję su apeliantės ankstesnėmis teisėmis į Bendrijos prekių ženklą ir Bendrijos dizainus. Dėl to teismas pagrįstai vadovavosi Bendrijos prekių ženklo reglamento 99 straipsnio 1 dalyje ir Bendrijos dizaino reglamento 85 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis prezumpcijomis, kad Bendrijos prekių ženklo / Bendrijos dizainų registracijos yra galiojančios.

9.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės argumentas, jog ieškovas neturi teisės pasisavinti geografinę kilmę nusakančio žodžių junginio „PARIS ELYSEES“, nėra teisiškai reikšmingas, nes šioje byloje nepareikštas priešieškinis dėl Bendrijos prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia. Šis prekių ženklas yra užregistruotas, o tai patvirtina, kad Vidaus rinkos derinimo tarnybos ekspertų nuomone, toks Bendrijos prekių ženklas atitinka visus prekių ženklui keliamus reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą turėti skiriamąjį požymį. Vidutinis vartotojas parfumerijos prekių atžvilgiu žodžių junginį „PARIS ELYSEES“ suvokia ne kaip tiesioginę geografinę kilmę nurodančius žodžius, bet kaip žodžių junginį, sukeliantį asociaciją su prabanga ir aukšta prekių kokybe, t. y. kaip simbolinę prasmę turintį žodžių junginį. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad šis žodžių junginys yra tik aprašomojo pobūdžio (nurodo geografinę prekių kilmę) ir dėl to neturi jokio skiriamojo požymio bei negali būti saugomas kaip prekių ženklas. Klaidinančiam panašumui nustatyti užtenka atlikti žymenų lyginamąją analizę vadovaujantis Metodiniais nurodymais.

9.3. Be stačiakampių flakonų ir dangtelių formų, būdingų daugeliui kvepalų flakonų, ieškovės Bendrijos dizainai turi nestandartinių savybių, kurios bendrai sukuria įspūdį, nulemiantį dizaino individualias savybes (dangteliai yra ne paprastos stačiakampės formos, bet su stačiakampio formos įdubimu, papuoštu stačiakampio formos grioveliais (kontūrais); ant abiejų flakonų yra stačiakampio formos grioveliai (kontūrai); Dizaino Nr. 1 plokščiosios pusės centre yra užrašas „KING“, o Dizaino Nr. 2 plokščiosios pusės centre – dolerio simbolis). Spalva yra tik antraeilės reikšmės ieškovės Bendrijos dizainų savybė.

9.4. Ieškovai turi teisę savo išimtines teises į Bendrijos prekių ženklą / Bendrijos dizainus ginti visais teisės aktuose numatytais būdais, įskaitant ir teisę reikalauti konfiskuoti ir sunaikinti intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančias prekes. Toks reikalavimas nėra kraštutinė prekių ženklo / dizaino savininko teisių gynimo priemonė, bet viena iš alternatyvių teisių gynimo priemonių, kurios taikymas priklauso nuo prekių ženklo / dizaino savininko valios.

9.5. Pagal Rekomendacijų 11 punktą, teismas gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Ši civilinė byla sudėtinga. Ieškovai yra užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, todėl jų atstovavimas buvo sudėtingesnis ir užtruko daugiau advokatų laiko. Šalių procesiniuose dokumentuose keliami sudėtingi intelektinės nuosavybės klausimai. Ieškovams priteistos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos, todėl neturėtų būti mažinamos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybos sprendimų teisinės reikšmės

11. Apeliantės skunde nurodoma, kad tiek ieškovo Bendrijos prekių ženklo registracija, tiek ieškovės Bendrijos dizainų registracijos yra ginčijamos. Šioms aplinkybėms pagrįsti kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai. Vėliau apeliantė pateikė prašymą priimti dar vieną papildomą įrodymą – Vidaus rinkos derinimo tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimą dėl Bendrijos dizaino Nr. 001935784-0001 registracijos pripažinimo negaliojančia. Apeliantė taip pat pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Tarnybos sprendimai dėl Bendrijos prekių ženklo „PARIS ELYSEES“ (registracijos Nr. 009947581) ir registruotųjų Bendrijos dizainų registracijų (Nr. 001935784-0001 ir Nr. 001935776-0001) pripažinimo negaliojančiomis.

12. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patenkinti apeliantės prašymai dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos sustabdymo, buvo nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Tarnybos 2014 m. kovo 5 d. sprendimas dėl ieškovės Parfums de Grasse SL registruotojo Bendrijos dizaino registracijos Nr. 001935784-0001 pripažinimo negaliojančia bei bus priimti ir įsiteisės Tarnybos sprendimai dėl ieškovo J.-J. V. Bendrijos prekių ženklo „PARIS ELYSEES“ (registracijos Nr. 009947581) ir ieškovės Parfums de Grasse SL registruotojo Bendrijos dizaino registracijos Nr. 001935776-0001 galiojimo.

13. Bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme atnaujintas, kai iš šalių pateiktos informacijos buvo nustatyta, kad Tarnybos sprendimai pripažinti negaliojančiomis ieškovės Parfums de Grasse SL Bendrijos dizaino registracijas Nr. 001935784-0001 ir Nr. 001935776-0001 yra įsigalioję, o ginčas dėl ieškovo J.-J. V. Bendrijos (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – Europos Sąjungos, todėl toliau sutrumpintai ES) prekių ženklo „PARIS ELYSEES“ registracijos Nr. 009947581 nebevyksta, šio ženklo registracija nebuvo panaikinta ir galioja iki 2021 m. gegužės 6 d.

14. 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bendrijos dizainas laikomas nuo pat pradžios negaliojančiu tiek, kiek jis buvo pripažintas negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia reiškia negaliojimą ab initio (nuo pat pradžių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2012). Atsižvelgiant į minėtą nuostatą ir kasacinio teismo išaiškinimą, byloje nustatytos aplinkybės, kad įsigaliojusiais Tarnybos sprendimais Bendrijos dizainų registracijos Nr. 001935784-0001 ir Nr. 001935776-0001 yra pripažintos negaliojančiomis, suponuoja išvadą, kad sulaikytos atsakovės prekės nepažeidžia ieškovės Parfums de Grasse SL nurodytų intelektinės nuosavybės teisių, todėl šios ieškovės pareikštų reikalavimų atsakovei nėra pagrindo tenkinti. Dėl šios priežasties skundžiamo sprendimo dalis, kuria patenkinti ieškovės Parfums de Grasse SL ieškinio reikalavimai atsakovei, naikintina ir dėl šios ginčo dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškinio dalis dėl ieškovės Parfums de Grasse SL reikalavimų atsakovei atmestina.

15. Kadangi ginčas dėl ieškovo J.-J. V. ES prekių ženklo „PARIS ELYSEES“ registracijos Nr. 009947581 nebevyksta ir šio ženklo registracija yra galiojanti, toliau spręstina dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti šio ieškovo reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ES prekių ženklo savininko teisių pažeidimo

16. Pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 2 dalies b) punktą, ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu. To paties straipsnio 3 dalyje detalizuota, kad uždrausti galima, be kita ko, žymeniu žymėti prekes arba tų prekių pakuotę; siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, pateikti jas į rinką arba šiais tikslais jas sandėliuoti; importuoti arba eksportuoti žymeniu pažymėtas prekes. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir anksčiau, t. y. ieškovų kreipimosi į teismą metu galiojusio 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies a–c punktuose.

17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sulaikytos atsakovės prekės pažeidžia ieškovo teises į ES prekių ženklą. Šią išvadą apeliantė ginčija, nurodydama du argumentus: pirma, ieškovo ES prekių ženklas yra silpnas – sudarytas iš geografinės nuorodos ir bendrinio žodžio, kurių ieškovas neturi teisės pasisavinti; antra, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ES prekių ženklo ir atsakovės naudojamo žymens panašumą.

18. Dėl apeliantės pirmojo argumento pažymėtina, kad ieškovo ES prekių ženklas yra įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad Tarnyba, nagrinėdama paraišką dėl ieškovo ES prekės ženklo įregistravimo, nenustatė absoliučių atsisakymo registruoti pagrindų, nurodytų tuo metu galiojusio Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnyje, įskaitant šio straipsnio 1 dalies b) punktą, pagal kurį neregistruojami prekių ženklai, kurie neturi jokio skiriamojo požymio; c) punktą, pagal kurį neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tiktai iš žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti <…> geografinei kilmei <…>; d) punktą, pagal kurį neregistruojami prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų ar nuorodų, kurie dabartinėje kalboje arba sąžiningoje ir nusistovėjusioje prekybos praktikoje yra tapę bendriniais. Kaip minėta, ieškovo ES prekių ženklo registracija buvo ginčijama, tačiau šis Tarnybos nagrinėtas ginčas yra pasibaigęs, šio ženklo registracija nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, šiuo metu ji galioja, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ieškovui priklausantis ES prekės ženklas sudarytas neteisėtai pasisavinant geografinę nuorodą ir bendrinį žodį.

19. Dėl apeliantės antrojo argumento pažymėtina, kad visiems su ES prekių ženklu susijusiems klausimams, kurių nereglamentuoja Reglamentas, teismas taiko nacionalinę teisę (Reglamento 129 straipsnio 2 dalis). Reglamente nėra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos vertinamas žymens ir ES prekių ženklo tapatumas ar panašumas bei tikimybė suklaidinti visuomenę, todėl šiems klausimams taikytinas nacionalinis teisės aktas, t. y. šios nutarties 5 punkte jau minėti Metodiniai nurodymai.

20. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą, prekių ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.

21. Byloje pateikti įrodymai, t. y. muitinėje sulaikytų atsakovės prekių – tualetinio vandens flakonų nuotraukos (1 t., b. l. 76–77) patvirtina, kad flakonų dangteliai yra pažymėti žymeniu, kurį sudaro žodinis elementas „PARIS ELYSEES PARFUMS“ ir grafiniai elementai (stačiakampis, į kurį įrašytas vaizdinis elementas, bei dar vienas didesnis stačiakampis, supantis pirmą stačiakampį, horizontali linija, pabrėžianti žodį „PARIS“). Ieškovui priklausantis ES prekių ženklas „PARIS ELYSEES“ yra žodinis prekių ženklas (1 t., b. l. 86–91).

22. Pagal Metodinių nurodymų 3.2.3 punktą, kombinuotas ženklas yra įvairių skirtingų elementų (žodinių, vaizdinių, erdvinių) derinys, todėl tikrinant kombinuotų ženklų panašumą, šie vieno ženklo elementai lyginami su tokiais pat kito ženklo elementais. Jeigu vaizdinis elementas kombinuoto ženklo kompozicijoje yra nepagrindinis ir neišsiskiria, tai jis neturėtų lemti tokių ženklų panašumo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad žymens „PARIS ELYSEES PARFUMS“ dominuojantis elementas yra žodinis elementas, nes užima didžiausią vietą žymens kompozicijoje ir yra įsimintiniausias, o vaizdiniai šio žymens elementai yra dekoratyvinio pobūdžio ir neturi reikšmingos įtakos bendram ženklų suvokimui.

23. Žodinių ženklų panašumas nustatomas pagal vizualinį, fonetinį ir semantinį kriterijus. Dažniausiai ženklų panašumas atsiranda, kai veikia visi šie kriterijai. Tačiau gali užtekti ir vieno jų, kad ženklai būtų panašūs (Metodinių nurodymų 3.1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad žodinis ES prekių ženklas „PARIS ELYSEES“ ir žymens „PARIS ELYSEES PARFUMS“ žodinis elementas yra panašūs tiek fonetiškai, tiek semantiškai (pagal žodžių prasmę), nes abiejuose žymenyse naudojamas žodžių junginys „PARIS ELYSEES“, o žodis „PARFUMS“ žymenyje „PARIS ELYSEES PARFUMS“ yra silpnas elementas parfumerijos gaminių atžvilgiu ir nesuteikia išskirtinės bei originalios prasmės šiam žymeniui. Kolegija taip pat pritaria teismo vertinimui, kad žodinio elementas „PARIS ELYSEES PARFUMS“ nestandartinis šriftas yra dekoratyvinio pobūdžio ir nesudaro reikšmingos įtakos bendram ženklų suvokimui.

24. Byloje nustatyta, kad ieškovo ES prekių ženklas pagal Nicos klasifikaciją yra įregistruotas, be kitų, ir 3 klasės prekėms, į kurių sąrašą įtraukta ir parfumerija, žymėti. Kadangi žymeniu „PARIS ELYSEES PARFUMS“ yra pažymėti tualetinio vandens flakonų dangteliai, teismas pagrįstai konstatavo prekių tapatumą, kuris kartu su minėtais ES prekių ženklo „PARIS ELYSEES“ ir žymens „PARIS ELYSEES PARFUMS“ žodinio elemento panašumais leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė.

25. Apeliantė skunde minėtų teismo išvadų argumentuotai nepaneigė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad sulaikytos atsakovės prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises.

Dėl prašomų taikyti teisių gynimo būdų

26. Pagal Reglamento 130 straipsnio 1 dalį, jeigu ES prekių ženklų teismas nustato, kad atsakovas pažeidė arba galėjo pažeisti teises į ES prekių ženklą, jis, išskyrus atvejus, kai dėl ypatingų priežasčių galima nuspręsti kitaip, priima nutarimą uždrausti atsakovui toliau atlikti teises į ES prekių ženklą pažeidžiančius ar galinčius pažeisti veiksmus. Jis taip pat imasi savo nacionalinių įstatymų nustatytų priemonių, kurios užtikrina šio draudimo laikymąsi.

27. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (šiam ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 50 straipsnio 1 dalies ir 50⁴ straipsnio nuostatomis, pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

28. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovas turi teisę reikalauti taikyti ieškinyje nurodytą teisių gynimo būdą. Kadangi sulaikytos apeliantės prekės pažeidžia ieškovo intelektinės nuosavybės teises, teismas pagrįstai nusprendė sulaikytas prekes konfiskuoti ir sunaikinti atsakovės lėšomis bei įpareigojo atsakovę padengti visas išlaidas, susijusias su šių prekių saugojimu muitinėje nuo jų sulaikymo dienos iki sunaikinimo. Apeliantės teiginiai, kad reikalavimas taikyti prekių konfiskavimą ir sunaikinimą yra kraštutinis pažeistų teisių gynimo būdas, ir kad teismas turėjo diskrecijos teisę taikyti kitą teisės aktuose numatytą teisių gynimo būdą, kuriuo būtų pakankamai atkurtos intelektinės nuosavybės teisių turėtojo pažeistos teisės, stokoja pagrįstumo. Apeliantė nenurodo, koks kitas teisės aktuose numatytas teisių gynimo būdas būtų pakankamas ieškovo pažeistų teisių atkūrimo prasme. Dėl to atmestini apeliantės argumentai, kad teismas taikė netinkamą ieškovo teisių gynimo būdą.

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ieškinio dalis dėl ieškovo J.-J. V. reikalavimų atsakovei patenkinta teisėtai ir pagrįstai. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 1 dalyje ir 330 straipsnyje nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti šią skundžiamo sprendimo dalį, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė tik ieškovė Parfums de Grasse SL. Atsižvelgiant į tai, kad šios ieškovės reikalavimai atsakovei atmestini (žr. šios nutarties 14 punktą), naikintina ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteista 26 724,10 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės Parfums de Grasse SL naudai. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl apeliantės argumentų, kuriais ginčijamas iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis.

31. Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus, bylinėjimosi išlaidas už advokatų suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą taip pat apmokėjo ieškovė Parfums de Grasse SL. Atsižvelgiant į tai, kad šios ieškovės reikalavimai byloje atmestini ir atsakovės apeliacinis skundas ieškovės Parfums de Grasse SL atžvilgiu tenkintinas, bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos šiai ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad pagal 2012 m. spalio 5 d. Vilniaus teritorinės muitinės protokolą Nr. 2VK2001363 sulaikytos atsakovės VIAN Parfums Sarl prekės (68 518 vnt. tualetinio vandens flakonų) yra pagamintos pažeidžiant ieškovės Parfums de Grasse SL intelektinės nuosavybės teises, ir priteista ieškovės Parfums de Grasse SL naudai iš atsakovės VIAN Parfums Sarl 26 724,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir dėl šios ginčo dalies priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl ieškovės Parfums de Grasse SL reikalavimų atsakovei VIAN Parfums Sarl atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.