- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-15
- Bylos Nr.
- 2K-307/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislovas Ranonis (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- A.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ch. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 19 d. nutarties.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžiu A. Ch. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, iš A. Ch. konfiskuota 100 Lt, saugomų Panevėžio rajono policijos komisariato buhalterijoje.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistojo A. Ch. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ch. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 19 d., apie 0.50 val., Panevėžio r., Krekenavoje, Sodų g., tarnybiniame automobilyje „Mitsubishi L-200“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) davė 100 Lt kyšį Panevėžio rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patruliams V. B. ir A. R. už tai, kad šie nefiksuotų pažeidimo dėl transporto priemonės stovėjimo neleistinoje vietoje bei netrauktų administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ch. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 19 d. nutartį ir pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą bausmę – vietoj vienerių metų laisvės apribojimo bausmės bei įpareigojimo per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, paskiriant baudą.
Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką. A. Ch. tvirtina, kad prisipažino, tik nemokėjo tinkamai paaiškinti, ir dar kartą pažymi, jog prisipažįsta nusikaltęs bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo, taip pat pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Kasatorius primena, kad jis turi darbą, todėl galės sumokėti paskirtą baudą ir neturi reikšmės tai, jog pradėjo dirbti jau po nuosprendžio priėmimo. A. Ch. mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.
Atsileipimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. Ch. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neigė papirkęs pareigūnus. Byloje esanti medžiaga dėl kasatoriaus patraukimo administracinėn atsakomybėn patvirtina, kad jis ne kartą baustas baudomis administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos nesumokėtos, todėl skunde nurodomas vienintelis argumentas, jog A. Ch. dirba, nėra pagrindas pakeisti bausmę. Prokuroro teigimu, bausmė A. Ch. paskirta ne per griežta. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas paskyrė lengviausią įvykdomą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, kurios dydis mažesnis nei BK 48 straipsnyje numatytas šios bausmės vidurkis. Teismai nepažeidė BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo A. Ch. skundą, įvertino jame išdėstytus argumentus dėl bausmės pakeitimo ir pagrįstai juos atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Ch. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bausmės
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų; skirdamas bausmę, jis atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Pagal BK 227 straipsnio 3 dalį baudžiama laisvės apribojimu arba bauda, arba areštu. Taigi įstatymas numato tris alternatyvias bausmes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. Ch. neteistas (teistumas išnykęs), nedirba, bei į kitas bylos aplinkybes, pagal BK 227 straipsnio 3 dalį nuteistajam paskyrė švelniausią iš įstatyme numatytų bausmių rūšių – laisvės apribojimą, todėl kasatoriaus teiginys, jog jam paskirta bausmė savo rūšimi yra per griežta, neteisingas. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriui paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė ir pagal BK 48 straipsnį nustatytas įpareigojimas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, yra tiesiog nepriimtina, o ne per griežta, tačiau tai nelaikytina baudžiamojo įstatymo pažeidimu.
Ginčydamas paskirtą bausmę, kasatorius taip pat nepagrįstai teigia, kad jis prisipažino padaręs BK 227 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pagal bylos medžiagą A. Ch. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neprisipažino papirkęs policijos pareigūnus, o jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos, deklaruotas apeliacinės instancijos teisme, negali būti laikomas savanorišku, nes jis buvo nulemtas byloje surinktų įrodymų visumos, pareikštas tada, kai visi įrodymai jau buvo surinkti, teismo ištirti, įvertinti ir A. Ch. kaltė įrodyta; tokiais savo parodymais kasatorius niekaip neprisidėjo prie teisingo sprendimo byloje priėmimo. Pagal teismų praktiką tik laisva valia, savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pareikštas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nors kasatorius po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įsidarbino, todėl, tikėtina, galėtų sumokėti jam paskirtą baudą, tačiau vien dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad žemesnės instancijos teismas, skirdamas švelniausią iš įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką nustatytų bausmių, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį nuteistasis nedirbo, o byloje esanti medžiaga apie patraukimą administracinėn atsakomybėn rodė, jog praeityje A. Ch. paskirtos administracinės nuobaudos – baudos nebuvo sumokėtos, kai kurios iš jų dar ir pakeistos viešaisiais darbais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismai nepažeidė BK bendrosios dalies nuostatų dėl bausmės skyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. Ch. kasacinį skundą.