- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-165-135-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 14-81-1-00347-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- D. V., N. K.
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Advokatai
- Kęstutis Valys
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
- 2.1.15.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-135/2013
Teisėja Vilma Šiukštienė Teisminio proceso Nr. 14-81-1-00347-2012-0
2013 m. kovo 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir D. V. paskirta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. birželio 26 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir D. V. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-05-07 ir bausmės laikas, atliktos pagal 2012-06-26 teismo nuosprendį.
Nuosprendžiu tenkintas nukentėjusiojo A. P. civilinis ieškinys ir jam priteista solidariai iš N. K. ir D. V. 439 Lt (keturi šimtai trisdešimt devyni litai) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir N. K., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. ir N. K. nuteisti už tai, kad 2012 m. gegužės 7 d., apie 0.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė sulaužę lango rėmą ir sudaužę stiklą į patalpą – gyvenamąjį namą, priklausantį A. P., esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ir panaudodami fizinį smurtą, atimdami galimybę priešintis, bei reikalaudami pinigų, maisto produktų, alkoholio, daiktų, ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą nukentėjusiojo A. P. turtą, įvykdė plėšimą, tai yra: užmetė nukentėjusiajam ant galvos rūbą, antklodę ar kitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, sugriebė už kaklo, smaugė, užėmė burną, kad nešauktų, suėmę už abiejų rankų, kojų laikė, kad nesipriešintų, reikalavo nukentėjusiojo pinigų, daiktų, maisto produktų, alkoholio, bei atimdami galimybę priešintis, tai yra dėl nukentėjusiojo A. P. senatvės, įstumdami nukentėjusįjį į kamarą, liepė tylėti, ant galvų užsidėję gobtuvus, tokiais veiksmais sukeldami nukentėjusiajam baimę, išgąstį bei fizinį skausmą, įsibraudami į nukentėjusiojo A. P. gyvenamąjį namą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą: pinigus – 60 litų; 0,5 kg lašinių, 9 Lt vertės, 5 kg vištienos, bendros 35 Lt vertės, puodą, 5 Lt vertės, 0,5 kg, dešros 10 Lt vertės, skutimosi priemonių rinkinį „Gilette“, 70 Lt vertės, šiais bendrais veiksmais N. K. ir D. V. padarė A. P. 189 Lt turtinę žalą.
Be to, D. V. ir N. K. nuteisti už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, 2012 m. gegužės mėn. 7 d., apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami bendrininkų grupėje, įsibraudami į patalpą – gyvenamąjį namą, tyčia, bendrais veiksmais sugadino – sulaužė lango rėmą ir išdaužė stiklą, nedidelės vertės svetimą, A. P. priklausantį, turtą – verandos langą ir lango rėmą, bendros 250 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. P. 250 Lt turtinę žalą.
Be to, D. V. ir N. K. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą: tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tai yra 2012 m. gegužės mėn. 7 d., apie 0.30 val., (duomenys neskelbtini) kaime, veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino pagrobti svetimą A. P. priklausantį turtą – 2000 litų vertės automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jie nežinojo, kad automobilio garaže nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo įvertinti Radviliškio rajono apylinkės teisme duotus jo bei nuteistojo N. K. parodymus ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė teisingus ir nuoseklius parodymus, prašo teismo atsižvelgti į tai, jog turi sugyventinę ir dvi mažametes dukras.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. V. ir jo gynėjas prašė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad D. V. atlygino padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam bei tenkinti skundą ir sušvelninti paskirtą bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis N. K. dėl D. V. skundo paliko spręsti teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Kaip matyti iš D. V. apeliacinio skundo turinio, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei paskirta bausme.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., yra pagrįstas ir teisėtas, nuteistojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisme ištirtais, nuosprendyje aptartais įrodymais.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis D. V. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies ir pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog 2012 m. gegužės 6 d. jis kartu su N. K. vartojo alkoholį, sugalvojo, kad reikia važiuoti į Bučiūnų kaimą ir iš A. P. pasiimti mašiną, N. K. apžiūrėjo A. P. garažą, ten mašinos nebuvo, N. K. sugalvojo įlįsti į namo vidų ir išėmė namo langą, įlipo į vidų, po 10–15 minučių į namo vidų įlipo ir jis (D. V.), susirado N. K.. A. P. gulėjo lovoje, šalia sėdėjo N. K., D. V. ragino N. K. išeiti, kiek pabuvęs išėjo į lauką, vėliau vėl sugrįžo atgal. D. V. teigė, jog N. K. iš senuko reikalavo pinigų, matė, kaip N. K. užmetė antklodę ant senolio galvos, ar smaugė – nematė, išėjo į lauką, po to vėl sugrįžo, N. K. kraustė kelnių kišenes, po to jis (D. V.) vėl išėjo į lauką ir prie kelio už kokių 30–40 metrų laukė N. K.. N. K. atėjo už kokių 5–10 minučių ir papasakojo, kad senukas buvo atsikėlęs, jis senuką įstūmė į sandėliuką ir ten jį uždaręs paliko, iš namo nieko neėmė, N. K. rytojaus dieną jam davė 8 litus, paimtus iš A. P.. D. V. duodamas parodymus tvirtino, jog N. K. sugalvojo, kad reikia pavogti automobilį, kad patekdamas į namą tikslo vogti neturėjo, o ragino N. K. eiti lauk (2 t., 147–148 b. l.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos nuteistojo parodymus visiškai paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. P. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu gulėjo lovoje ir snaudė, matė du žmones su kaukėmis ir kapišonais, jų nepažino, šalia lovos buvo du asmenys, vienas užmetė antklodę ant galvos ir paėmė už gerklės, buvo suimtos kojos, girdėjo dviejų asmenų balsus, jie reikalavo šautuvo ir lašinių, paėmę raktus nuo garažo ėjo žiūrėti mašinos. Kai name buvę asmenys užspaudė gerklę, nukentėjusiojo teigimu, jis neteko sąmonės, atsigavęs pradėjo rėkti, matė jį užgulusius du žmones, vienas laikė kojas, prikeltas parodė, kur pinigai, įvarant jį į sandėliuką buvo abu (1 t., 95–96, 97–101 b. l., 2 t., 149 b. l.).
Pažymėtina, kad šiuos nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina ir kito nuteistojo, N. K., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos teisminio nagrinėjimo metu jis keitė. N. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad D. V. pasiūlė iš A. P. pagrobti automobilį, automobilio garaže nebuvo, tada abu sugalvojo įsibrauti į A. P. namą, verandos stiklą išėmė abu, namo viduje matė, kad lovoje guli A. P., kambaryje, kur degė šviesa, pradėjo ieškoti pinigų, kelnių kišenėje rado 8 litus ir centų, pinigų ieškojo ir kambaryje, kur miegojo A. P., atėjęs D. V. rankose laikė antklodę. Prabudusiam A. P. D. V. užmetė antklodę ant galvos, jam (N. K.) liepė laikyti A. P. kojas, o D. V. laikė antklodę ant A. P. galvos, klausė, ar turi šautuvą, reikalavo pinigų. Jis (N. K.) A. P. laikė už kojų apie 5 minutes, atsikėlus A. P. iš lovos, D. V. jo paklausė, ar turi lašinių, įvykio metu jis ir D. V. buvo su gobtuvais, kad automobilio nėra sodyboje, nežinojo (1 t., 150–152, 155–158, 162–165, b. l.). Analogiškai įvykio aplinkybes N. K. nurodė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., 167–168 b. l.), tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis N. K. keitė savo parodymus tvirtindamas, kad įvykdyti plėšimą sugalvojo jis, D. V. tam nepritarė, pinigų ieškojo vienas, D. V. iš namo greit išėjo, taip pat nurodė, kad A. P. ant galvos antklodę buvo užmetęs jis, jis klausė, ar turi pinigų. Atsakydamas į teisėjos klausimą, kodėl keičia parodymus, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė priešingus parodymus tikėdamasis išeiti į laisvę, tvirtino, kad daug ko neprisimena, nes įvykio metu buvo girtas, vėliau patikslino, kad tai, ką sakė tyrėjai po įvykio, buvo teisybė (2 t., 146–147 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas N. K. parodymų keitimą nagrinėjant bylą teisme įvertino kaip jo siekį padėti D. V. išvengti atsakomybės.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nuoseklius nukentėjusiojo A. P., tiek kaltinamojo N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., 17–20 b. l.), 2012-06-19 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-633, kurioje nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą dėl plėšimo įsibrovus į A. P. gyvenamąjį namą, avalynės pėdsako fragmentas galėjo būti paliktas įtariamojo N. K. dešinės kojos batu (3 nuotrauka). Išvadoje taip pat nurodyta, kad avalynės pėdsako fragmentas, užfiksuotas 2 fotonuotraukoje, yra paliktas tos pačios rūšies avalyne, kaip įtariamojo D. V. avalynė (5 nuotrauka) ( 1 t., 36–38 b. l.).
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas D. V. savo veiksmų svarbos mažinimą bei kaltinamojo N. K. parodymų keitimą teismo metu pagrįstai įvertino kaip D. V. ir N. K. siekimą padėti išvengti D. V. atsakomybės už padarytas veikas. Teismas detaliai nuosprendyje išdėstė N. K. parodymus ikiteisminiame tyrime, juos sugretino su kitais bylos duomenimis (nukentėjusiojo parodymais) ir padarė pagrįstas išvadas, jog iki patenkant į namą D. V. žinojo išankstinį tikslą užvaldyti svetimą turtą, kad nuteistasis D. V. buvo namo viduje ir nusikaltimuose dalyvavo kartu su N. K..
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių ir įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant patvirtinta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje D. V. su N. K. įvykdė plėšimą įsibraudami į A. P. priklausantį namą, įsibraudami į namą sugadino nedidelės vertės A. P. priklausantį turtą bei pasikėsino pagrobti A. P. priklausantį automobilį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes nežinojo, kad garaže automobilio nėra, t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas D. V. paskyrė per griežtą bausmę, apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo gynėjas advokatas prašė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog D. V. atlygino turtinę žalą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas bausmes nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas bei paskirdamas subendrintą bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų LR BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į tai, kad D. V. teistas vieną kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, padarė sunkų (BK 180 str. 2 d, 11 str. 5 d.) nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 187 str. 3 d., 12 str.), o apysunkio nusikaltimo padarymas (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.) nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad D. V. su sugyventine augina dvi dukras, gyvenamosios vietos seniūnijoje nebuvo nusiskundimų jo elgesiu. Teismas nustatė dvi D. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl D. V. gynėjo prašymo apeliacinės instancijos teisme pripažinti nuteistojo lengvinančia aplinkybe tai, kad D. V. atlygino nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, pažymėtina (BK 59 str. 1 d. 3 p.), kad šiuo atveju kolegija neturi pagrindo spręsti, jog tik dalis nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos atlyginimo po skundžiamo nuosprendžio priėmimo rodo mažesnį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir leidžia švelninti jo baudžiamąją atsakomybę.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskirtos bausmės nuteistajam subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Nagrinėjamu atveju D. V. griežčiausia bausmė paskirta už BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą. BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė, alternatyvių bausmių šis straipsnis nenumato. Kolegijos nuomone, apeliantui paskirta subendrinta trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nedaug viršijanti BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, atsižvelgiant į D. V. įvykdytos veikos pavojingumą – padarė tyčinį, baigtą, savanaudišką, sunkų nusikaltimą pieš senyvo amžiaus žmogų, į apelianto asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka, jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, į tai, kad nebuvo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, negali būti laikoma aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, todėl švelninti ją nėra teisinio pagrindo. Už kitus nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 180 str. 2 d., teismas nuteistajam D. V. paskyrė mažesnes bausmes, nei šių nusikalstamų veikų sankcijose numatyti atitinkamų bausmių vidurkiai, todėl jos taip pat nelaikytinos per griežtomis.
Dėl visų jau aptartų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti arba keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.