- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 1S-1574-317/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- G. C.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. C. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyti tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. liepos 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas devyneriems metams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2009 m. rugpjūčio 26 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 26 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2014 m. liepos 16 d. – 4 metai 1 mėnuo ir 10 dienų.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. liepos 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
G. C. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia elektronine priežiūra. Teigia, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, o kai kuriuos faktus apskritai ignoravo nutylėdamas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis atsisakė dirbti nuteistųjų valgykloje, nes tuo metu mokėsi 12 klasėje ir intensyviai ruošėsi brandos egzaminams. Pasibaigus mokslo metams, 2014 m. birželio mėn., nedelsdamas jis kreipėsi į Valstybės įmonę prie Alytaus pataisos namų dėl įsidarbinimo. Be to, stiprią jo darbinę motyvaciją patvirtina ir mokymo centro pateikta charakteristika. Nuteistasis pažymi, kad jis įvykdė visus paskirtus įpareigojimus, atlygino priteistą žalą, pataisos namuose buvo skatinamas keturis kartus, bausmę atlieka lengvoje grupėje. Be to, jo socialiniai ryšiai stiprūs - yra vedęs jau dešimt metų, su žmona augina neįgalų mažametį sūnų. Lygtinio paleidimo atveju jis būtų įdarbintas taksi įmonėje. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje labiau akcentavo jo ankstesnius teistumus, taip pat tai, kad jis nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nepripažįsta kaltės, kad likusi didelė dalis neatliktos bausmės, o ne pastarųjų metų elgesį, polinkį į gerąją pusę, pastangas keistis teigiama linkme. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis prašo jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, kas jokiu būdu negali būti laikomas atleidimu nuo bausmės, o tik jo teisinės padėties palengvinimas. Nuteistasis skunde pažymi, kad, nors apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra įsigaliojęs, jis jį yra apskundęs Europos žmogaus teisių teismui ir šiuo metu laukia, ar jo skundas bus priimtas nagrinėti. O ta aplinkybė, kad jis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, negali būti kliūtimi taikyti lygtinį paleidimą, nes tokia aplinkybė nėra numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 158 straipsnyje. Nuteistasis atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktas išvadas apie lygtinio paleidimo taikymą, pagal kurias bausmės ilgumas neprognozuoja ar nuteistasis ateityje daugiau nenusikals. Priešingai, anot G. C., Teisingumo ministerija padarė išvadą, kad nuteistojo socialiniai ryšiai, jo elgsena pataisos namuose, darbinė motyvacija yra veiksniai, kurie didina tikimybę, jog nuteistasis ateityje daugiau nenusikals. Jo nuomone, nuteistasis yra labiau motyvuotas nenusikalsti, kai jam parodomas pasitikėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. C. skundas atmestinas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. C. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra skatintas keturis kartus, faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, net ir su intensyvia priežiūra.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu lygtinai paleidus G. C. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, negalima neatsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką, o šiuo atveju labai sunkų tyčinį nusikaltimą (pasikėsinimą nužudyti du asmenis), padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas, kad jis atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis yra atlikęs tik kiek daugiau nei ½ dalį bausmės, likusi bausmės dalis (2014 m. liepos 16 d. – 4 metai 1 mėnuo ir 10 dienų), palyginus su atliktąja, yra labai didelė. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Nagrinėjamu atveju net ir įvertinus G. C. elgesį bausmės atlikimo metu, jo deklaruojamą teigiamą nuostatą į darbą, šiltus socialinius ryšius su artimaisiais, tai, kad nuteistas yra padengęs priteistą žalą, manytina, jog pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam atlikus šiek tiek daugiau nei ½ skirtos laisvės atėmimo bausmės, būtų pažeistas teisingumo bei proporcingumo principas. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų rizikuoti nusikalsti ateityje. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, G. C. teistas keturis kartus, anksčiau jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, įstatymas dėl amnestijos, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas ir tuo nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. O skunde nurodyta aplinkybė, kad jis anksčiau taikytų lygtinių paleidimų sąlygų nepažeidė, tuo laikotarpiu naujų nusikaltimų nepadarė, vertintina kritiškai. Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko negalima teigti nagrinėjamu atveju. Akivaizdu, kad G. C. lygtinio paleidimo tikslus linkęs nepagrįstai susiaurinti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro ir tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.
Nors ir labai svarbus nuteistojo skundo argumentas, kad jis turi mažametį neįgalų sūnų, gimusį 2007 metais, kuriuo šiuo metu rūpinasi tik jo žmona, tačiau tai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistąjį jau šiuo metu galima paleisti lygtinai, atlikus vos ½ paskirtosios bausmės dalį už kelių nusikalstamų veikų, tame tarpe ir labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, padarymą. Be to, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad G. C. nuteistas už 2009 m. liepos 27 d. padarytas nusikalstamas veikas, t. y. jau tuo metu jis turėjo sūnų, tačiau ši aplinkybė nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad G. C. jau nėra pavojingas visuomenei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos nuteistojo skundo dėl Komisijos 2014 m. liepos 16 d. nutarimo netenkinimo priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo G. C. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.