- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- ATP-648-417/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-02988-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- S. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo, kuriuo S. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 100 Lt (vieno šimto litų) bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d paskirta 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str., S. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda –trijų tūkstančių litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. administracinė nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. paskirta už tai, kad jis 2012-07-15, apie 15.26 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į pėsčiųjų tako apšvietimo atramą bei ją apgadino. Apie padarytą eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, pėsčiųjų tako apšvietimo atrama.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo dalį, kurioje jis nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatuoja, jog jis, S. M., kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo, pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau apeliantas pažymi, jog niekada savo kaltės dėl šio pažeidimo nepripažino ir nurodė visas aplinkybes. Akcentuoja, kad nėra tikras, jog atsirėmė į stulpą, nes buvo susijaudinęs dėl tėvo sveikatos būklės, nes į I. S. 18 namo kiemą atvažiavo pagal tėvo iškvietimą. Kai grįžo iš vaistinės, prie mašinos sutiko pareigūnus ir pamatė jau atvykusį automobilį, kuris nutempė jo transporto priemonę. Mano, jog pareigūnai nutempdami jo automobilį elgėsi neteisėtai, nes turėjo visas galimybes įvykio aplinkybes išsiaiškinti vietoje. Pažymi, kad apie įvykį nepranešė policijai tik todėl, kad nemanė, jog tai eismo įvykis, nes jokia žala niekam nebuvo padaryta. Tikėjosi, jog apylinkės teismas išsiaiškins visas aplinkybes, tačiau apgailestavimą, kad to neįvyko, nepagrįstai įvertino kaip kaltės pripažinimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė nurodytų aplinkybių, pareigūnų veiksmų teisėtumo, nepašalino byloje esančių prieštaravimų.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK KPB viršininkas R. Šideikis pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo dalį dėl S. M. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Kaip matyti iš byloje esančių apelianto automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pėsčiųjų tako apšvietimo atramos fotonuotraukose užfiksuotų sugadinimų pobūdžio, apygardos teismo nuomone, S. M. negalėjo nepajusti atsitrenkimo į minėtąją apšvietimo atramą, nes pastaroji, kaip matyti, ne tik apgadinta, bet ir pajudinta iš vietos – pasvirusi. Be to, S. M. iš padarytųjų pažeidimų pobūdžio ir masto neturėjo pagrindo manyti, jog pastarieji yra itin menki ir nepadarę žalos pėsčiųjų tako apšvietimo atramai. Juolab, kad sugadinimai aiškiai matyti iš ant apelianto vairuoto automobilio buferio. Todėl, apygardos teismo nuomone, S. M. tiesiog lengvabūdiškai tikėjosi, kad niekas iš pašalinių asmenų nematė, kad jis atsitrenkė į pėsčiųjų tako apšvietimo atramą, ir taip tikėjosi išvengti atsakomybės.
Vertinant apeliacinio skundo argumentą dėl pareigūnų sprendimo nutempti apelianto vairuotą automobilį „Fiat Ducato“, apygardos teismas pažymi, jog ATPK 269 str. 7 d. numato, kad padarius S. M. inkriminuotus pažeidimus priverstinis transporto priemonės nuvežimas galima tuo atveju, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises.
Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti pareigūnų įvykio vietoje priimtų sprendimų pagrįstumu, kai iš paties S. M. 2012-07-16 paaiškinime nurodytų aplinkybių matyti, kad atsirėmęs į apšvietimo stulpą, automobilį jis paliko ir nuėjo pas sergantį tėvą. Taigi akivaizdu, kad pareigūnai, objektyviai įvertinę susidariusią situaciją, priėmė sprendimą automobilį „Fiat Ducato“ nuvilkti į saugojimo aikštelę. Juolab nustatę, kad automobilis priklauso R. K., tačiau su savininku nepavyko susisiekti mobiliojo ryšio telefonu.
Apeliantas taip pat nurodo, jog apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų tarp jo paaiškinimų ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Tačiau, kokius konkrečiai prieštaravimus S. M. turi omeny, apeliantas nedetalizavo ir nesukonkretino. Todėl apygardos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pastarojo apelianto skundo argumento.
Esant aptartų aplinkybių visumai, apygardos teismas atmeta S. M. apeliacinį skundą, nesant teisinio pagrindo jį tenkinti nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.