Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., nukentėjusiajam J. R., išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, neteisto, 1 kartą bausto administracine tvarka (nuobaudos negaliojanti) nebaustos, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities VPK tyrėja J. V. 2011-08-17 R. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį dėl to, kad šis 2011-08-01 apie 19.30 val. prie (duomenys neskelbtini) namo Alytuje viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie J. R., jį įžeidiėno necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį, atsakomybė už ką numatyta LR ATPK 174 str.

R. K. tapatybė nustatyta pagal asmens identifikavimo kortelę nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009-08-05 Alytaus PK MS.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog R. K. viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie J. R. ir jį įžeidinėjo.

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes duoti teismo posėdžio metu ir įvykį tyrusiam pareigūnui kardinaliai skiriasi. Tyrėjui jis teigė, kad R. K. atlėkė prie jo ir pradėjo grasinti, todėl jis užsirakino savo automobilyje ir pasikvietė kolegą, kuris atėjo su draugu ir pas Kurapką pasidomėjo, kokios problemos., dėl ko R. K. paspruko į kitą laiptinę. Jie jį pasekė ir rado jį stovintį trečiame aukšte, kur R. K. pradėjo jį įžeidinėti.

Tuo tarpu teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. R. teigė, kad įvykio dieną prie jo su žaliu busu privažiavo R. K. ir užblokavo jam kelią, puolė ant jo, sakydamas “Gaidy, va dabar aš tau...“. Jis suprato, kad bus incidentas, todėl paskambino savo kolegai K. K., o pats sėdėjo automobilyje užsirakinęs dureles. R. K., pasistatęs automobilį, praėjo pro jį ir nuėjo link gatvės. Kai atėjo jo kolega K. su draugu, jis išlipo iš savo automobilio ir trise priėjo prie R. K., tuomet jis paklausė, ko R. K. iš jo nori. R. K. pradėjo plūstis Jo kolega pasiūlė R. K. išvažiuoti ir šis išvažiavo.

Vienintelis liudytojas šioje byloje, teigiantis, matęs įvykį, kaip R. K. kolioja J. R., yra K. K., tačiau jo parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Visų pirma, jie prieštarauja J. R. parodymams, nes K. K. parodė visiškai kitokias susitikimo su R. K. aplinkybes. K. K. parodė, kad J. R. jam paskambino ir paprašė jo nusileisti. Jis atėjo kartu su draugu J. M., (kuris šiuo metu išvykęs į užsienį ir negali ateiti liudyti), ir ėjusio link namo laiptinės R. K. paklausė, kas čia darosi. Šis atsakė, kad jokio Jono nepažįsta ir nuėjo, tuomet atėjo pats R., su kuriuo jis šnekėjo ir klausė, kas čia ką persekioja - R. parodė į nuėjusį Kurapką. Taip jiems šnekant, grįžo R. kurapka, priėjo prie jų, pasisveikino su J. R. ir pradėjo pastarąjį koneveikti. Paskui visi išsiskirstė.

Be to, teisme duoti šio liudytojo parodymai prieštarauja ir jo paties paaiškinimams, duotiems įvykį tyrusiems pareigūnams, kuriems paaiškino, kad jam su draugu išėjus į kiemą, R. K. juos pamatęs pabėgo į kito namo laiptinę. Jie sekė jaunuolį ir šis supratęs, kad ilgai laiptinėje nebus, pats išėjo į kiemą ir jam girdint pradėjo J. R. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ir išsiplūdęs nuėjo.

Teismas laiko nepatikimais šio liudytojo parodymų ir dėl to, kad K. K. kartu su J. R. dirba vienoje įmonėje ir pagal darbinius santykius jis, kaip darbininkas, pavaldus J. R. kaip gamybos vadovui, todėl yra suinteresuotas liudyti išimtinai J. R. interesais.

Tuo tarpu R. K. parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. yra J. R. dukros D. S. sugyventinis, kad J. R. nesugyvena nei su vienu savo šeimos nariu, jaučia jiems neapykantą J. R. nebendrauja su savo sūnumi, o su dukra nebendrauja nuo to laiko, kai dukra liudijo prie jį teisme byloje, kurioje J. R. buvo teisiamas už žmonos sužalojimą, ką patvirtina ir byloje esanti J. R. teistumo pažyma. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad J. R. nepagrįsti kaltinimai R. K. sąlygoti asmeninių J. R. paskatų ir susiję su J. R. šeimyninėmis problemomis.

Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedančių iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Šiuo nagrinėjamu atveju nesant neginčijamų duomenų, įrodančių R. K. kaltę, neįrodyta ir objektyvioji pažeidimo pusė. Kadangi R. K. veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties, jo administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

R. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.