Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Vilija Valantienė, sekretoriaujant Oritai Griciūtei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis B. Z. IĮ, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. J. 2012 m. vasario 20 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, mažamečio T. J., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, ranka sudavė smūgį savo sugyventinei - nukentėjusiajai N. U. į kairę ausį, tuo padarydamas jai kraujosruvą, taip mušdamas N. U. jis sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą,

be to R. J. 2012 m. vasario 21 d. apie 18.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažamečio T. J., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, vieną kartą spyrė savo sugyventinei – nukentėjusiajai N. U. į kairę šlaunį, taip mušdamas N. U. jis sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su sugyventine penkis metus, turi penkių metų sūnų. 2012 m. vasario 20 d. į namus grįžo išgėręs. Sugyventinė pradėjo jam priekaištauti. Dėl ko neprisimena. Išvedė jį iš kantrybės, tarp jų kilo konfliktas ir jis jai ranka trenkė per ausį. Kitą dieną 2012 m. vasario 21 d. vėl grįžo į namus išgėręs ir vėl tarp jų kilo konfliktas. Ji jam priekaištavo bet dėl ko pykosi neprisimena. Prisimena tik tai, kad jis jai konflikto metu spyrė į koją. Po to sugyventinė iš namų išėjo. Pripažino, kad prieš sugyventinę yra smurtavęs ir anksčiau. Negali paaiškinti kodėl taip pasielgė. Dabar dėl tokio savo elgesio labai gailisi.

Nukentėjusioji N. U. parodė, kad vakare sugyventinis grįžo išgėręs. Ji pradėjo jam priekaištauti ir jis jai sudavė į veidą, ausį. Vaikas buvo šalia. Po to R. J. nuėjo miegoti. Kitą dieną jis vėl grįžo neblaivus, kartu su giminaičiu, parsinešė alaus. Ji pradėjo priekaištauti, kad bute negirtaus, pradėjo sakyti, kad giminaitis išeitų. Tuomet R. J. jai sudavė į koją, į šlaunį. Ji su vaiku išėjo iš namų. Kai grįžo į namus jis jos neįleido ir tuomet ji iškvietė policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai pasakė ir apie sumušimus. R. J. dažnai naudodavo smurtą, bet ji manė, kad tai dėl girtavimo. Prašė jo alkoholio nebevartoti, manė, kad jis pasikeis. Jis būdamas išgėręs būna agresyvus. Neketina jam daugiau atleisti ir su juo gyventi.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012-02-21 pagal N. U. pareiškimą (b.l. 1-5).

2012-02-22 Įvykio vietos apžiūros protokole apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtos patalpos name. (b.l. 6-8).

2012-02-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytos faktinės aplinkybės dėl vartoto smurto (b.l. 10-12).

N. U. 2012-02-21 girtumas nenustatytas (b.l. 13).

E. J. 2012-02-21 20 val. 37 min. nustatytas 2,69 promilės girtumas (b.l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis neneigė kaltės dėl pavartoto smurto. Nukentėjusioji paaiškino kada ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis naudojo smurtą jos atžvilgiu. Kaltinamasis nurodė, kad buvo neblaivus, nurodė, kad jo neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimui. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis vieną vakarą jai sudavė į ausį, kitą vakarą spyrė į šlaunį. Tai matė ir nepilnametis sūnus. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl suduotų smūgių skaičiaus dėl sukelto fizinio skausmo. Kaltinamasis ir pats neneigė nurodytų aplinkybių. Byloje esantys dokumentai, įrodymai patvirtina nukentėjusiosios paaiškinimus. Įvykio vietos apžiūros protokole fiksuotos aplinkybės atitinka byloje nustatytas aplinkybes atsižvelgiant į kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus. Taip pat ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytos faktinės aplinkybės dėl vartoto smurto. Ištyrus visumą įrodymų kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, jo veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė nusikaltimus būdamas neblaivus ir jo neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. numato, kad jeigu 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. Nusikalstama veika padaryta artimoje aplinkoje ir pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Žin. 2011, Nr.72-3475) nuostatas turi visuomeninę reikšmę.

Kaltinamasis paaiškino, kad gailisi dėl savo elgesio. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis pats pripažino bei nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ir anksčiau R. J. smurtavo tik ji niekur nesikreipė, yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo smurto vartojimas nėra atsitiktinis ir vienkartinis. Kadangi kaltinamasis minėtu nuosprendžiu vadovaujantis LR BK 38 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įvertinus visumą aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. nuostatomis, negalimas.

Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Skiriant bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnį nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų. Teismas skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nusikaltimų padarymo aplinkybes, į tai, kad materialinė žala nukentėjusiajai nepadaryta. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nukentėjusiosios poziciją. Atsižvelgė į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Kaltinamasis praeityje neteistas (b.l. 18), administracine tvarka baustas (b.l. 22), į psichikos sveikatos centro registrą ir priklausomybės ligų registrą neįrašytas (b.l. 24). Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant nedidelės trukmės laisvės apribojimo bausmes, taip suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti. Išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 3d. asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 3 d. 1 p., 2 p. kaltinamasis įpareigotinas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos ir siekiant, kad kaltinamasis padarytų išvadas ir keistų elgesį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 2 str. nuostatomis jis įpareigotinas tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 29 str., 303 str. 2 p., 304 str.-307str., 432 str., teismas

nusprendžia:

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius 2012-02-20 nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Įpareigoti jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos ir vadovaujantis LR BK 72 ² str. įpareigoti tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Pripažinti kaltu padarius 2012-02-21 nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams. Įpareigoti jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos ir vadovaujantis LR BK 72 2 str. įpareigoti tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalyje bausmes subendrinus iš dalies sudedant galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.

Įpareigoti jį be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ² straipsniu įpareigoti tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2012-02-21 20 val. 15 min. iki 2012-02-23 17 val.

2012-02-23 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.