- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- AN2-319-493/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00016-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. G.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarties, kuria buvo atmestas M. G. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. sausio 27 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2021 m. sausio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 79-ANR_N-90-2021 M. G. (toliau – ir M. G.) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 90 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2020 m. spalio 20 d., 11.21 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis. Šiais veiksmais M. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijos nutarimą apskundė Alytaus apylinkės teismui, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
3. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja 2021 m. kovo 31 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir M. G. skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pažeidėjo kaltę dėl nustatyto pažeidimo, ir Institucija, priimdama nutarimą, juos tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstą ir teisingą nutarimą.
4. M. G. skundžia Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti teisingą, neabejotinais įrodymais pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
4.1. Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę, o nuotraukos, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Iš byloje esančių fotonuotraukų neįmanoma nustatyti tikslios įvykio vietos ir laiko, todėl nėra pagrindo minėtų nuotraukų laikyti neginčijamu jo kaltės įrodymu. Iš nuotraukos galima daryti prielaidą, kad užfiksuoto automobilio vairuotojas, vairuodamas automobilį, naudojasi mobiliojo ryšio priemone, tačiau daryti kategoriškos išvados, kad pažeidimas padarytas būtent 2020 m. spalio 20 d. 11.21 val., (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ant pačios nuotraukos nėra nurodyta jos padarymo data, tačiau, net ir esant tokiems požymiams ant nuotraukos, tai nebūtų pakankamu pagrindu padaryti išvadą, kad nuotrauka padaryta būtent joje užfiksuotu laiku, kadangi datos ir laiko parametrus fotoaparate nustato fotoaparatu besinaudojantis asmuo, juos nesudėtinga koreguoti. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad administracinio nusižengimo protokolą jo atžvilgiu pareigūnas surašė vadovaudamasis tik fragmentiškomis nuotraukomis, kurios padarytos iš pakankamai toli ir nėra itin aukštos raiškos, jose aiškiai nesimato automobilio vairuotojo veido bruožų ar kitų požymių, tinkančių identifikacijai.
4.2. Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog tarnybinis pranešimas nėra pagrindinis įrodymas nagrinėjant administracinio nusižengimo medžiagą ir vertinamas kitų įrodymų kontekste. Apeliantas skunde nurodo, kad pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, nustačius administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, policijos patruliai turi pareigą vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Apelianto nuomone, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnai buvo pasyvūs, jie nesurašė dėl įvykio jokio išsamaus tarnybinio pranešimo, kuriame būtų aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, nerinko jokių kitų įrodymų, neapklausė policijos patrulių, kurie fiksavo pažeidimą, nenustatė, ar pažeidimas buvo fiksuotas policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameromis. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kodėl policijos patruliai neįvykdė pareigos surašyti vieną iš dokumentų: išsamų tarnybinį pranešimą arba administracinio teisės pažeidimo protokolą.
4.3. Skunde pažeidėjas nesutinka su teismo teiginiu, jog tai, kad jis, gavęs administracinio nusižengimo protokolą, nenurodė pareigūnams vietoje savęs kito asmens, kuris pažeidimo padarymo metu būtų vairavęs transporto priemonę, nepaneigė aplinkybės, kad automobilį vairavo ne jis. Priešingai, gavęs administracinio nusižengimo protokolą, jį surašiusios institucijos pareigūnui A. S. išdėstė savo poziciją dėl pažeidimo, kurią jis surašė į nutarimą, skiltyje „kitos aplinkybės“, tačiau jo teiginiai buvo laikomi gynybine pozicija ir siekiu išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Apelianto vertinimu, nustatyti kaltininką ir surinkti jo kaltę pagrindžiančius įrodymus yra institucijos pareiga. Skundo autorius nurodo, kad kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. M. G. įsitikinimu, šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos, priėmusios apelianto atžvilgiu nutarimą, atstovas prašo M. G. skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Jo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. skundas netenkintinas.
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas M. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrįstumo klausimas. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kadangi, apelianto teigimu, administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų nepakanka jo kaltei pagrįsti.
4. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
5. Apeliacinės instancijos teismas aptarto teisinio reguliavimo kontekste patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino M. G. skundo ir paliko galioti Institucijos priimtą nutarimą. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie pakankamai pagrindžia M. G. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui. Tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.
6. Apeliaciniame skunde M. G. iš esmės nesutinkama su teismo nutartimi dėl to, kad nutarimą surašiusi institucija nesurinko pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę, o jo skundą nagrinėjantis teismas taip pat nerinkto papildomų įrodymų, ir be pagrindo pripažino, kad nuotraukos, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Taip pat, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė bylos tyrimo pažeidimų, t.y., kad policijos patruliai neįvykdė pareigos surašyti vieną iš dokumentų: išsamų tarnybinį pranešimą arba administracinio teisės pažeidimo protokolą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nustatyti tiesą byloje galima vadovaujantis byloje esančiais įstatymų nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad tokių duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas, yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Be to, paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju byloje pakako duomenų neabejotinai konstatuoti, kad Kelių eismo taisyklių 20 punkte numatytas draudimas naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, buvo pažeistas, ir jį padarė ne kas kitas, o M. G..
7. Dėl byloje pateiktų nuotraukų neatitikimo įrodymams keliamų reikalavimų, apeliaciniame skunde M. G. nurodo tuos pačius teiginius, kokius jis dėstė ir skunde apylinkės teismui dėl institucijos nutarimo, į kuriuos buvo išsamiai ir motyvuotai atsakyta, todėl aukštesnysis teismas jų detaliai pakartotinai neanalizuoja. Visų pirma pažymėtina, kad siekiant išsklaidyti M. G. keliamas abejones dėl nuotraukų, ruošiantis bylos nagrinėjimui teisme buvo gauta daugiau nuotraukų, kuriose šis įvykis užfiksuotas, kas paneigia skundo argumentą, kad teismas nesivadovavo ANK 627 straipsnio 7 dalies nuostatomis išreikalauti papildomus įrodymus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su byloje pateiktomis nuotraukomis, visiškai sutinka su išvada, kad iš pateiktų nuotraukų yra aiškiai matoma, jog jose užfiksuotas asmuo rankoje laiko juodos spalvos telefoną ir jį yra pridėjęs prie kairiosios ausies, kas neginčijamai patvirtina, kad vairavimo metu vairuotojas kalbėjo mobilaus ryšio telefonu. Šiose nuotraukose taip pat aiškiai matyti administracinį nusižengimą padariusio asmens vairuoto automobilio valstybinio numerio ženklai. Administracinio nusižengimo byloje pateiktas UAB „A.“ elektroninis laiškas patvirtina, kad automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 20 d. 11 val. 21 min. vairavo M. G. (b. l. 13, 14).
8. M. G. skunde nurodė, jog datos ir laiko parametrus fotoaparate nesudėtinga koreguoti. Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl galimo nuotraukų ir jų padarymo laiko koregavimo. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai teigiama, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų abejoti dėl konstatuoto nuotraukų padarymo laiko, nes policijos pareigūnai vykdė savo darbo funkcijas, ir byloje nenustatyta, kad M. G. ir administracinį nusižengimą užfiksavusių policijos pareigūnų santykiai būtų priešiški, jie turėtų asmeninių nesutarimų ar būtų suinteresuoti kaip nors pakenkti M. G., jį apkalbėti, apšmeižti. Taip pat teismas teisingai ir argumentuotai nurodė, kad nuotraukų sumontavimas šiuo atveju būtų visiškai nelogiškas veiksmas, nes pripažinus, kad nuotraukose užfiksuotas pažeidimo laikas ir vietovės iš tikrųjų skirtųsi laiko atžvilgiu, būtų pagrindas fiksuoti ne vieną, o kelis atskirus administracinius nusižengimus. Dėl nuotraukų nepatikimumo, nesant aiškumo, kokia įranga jos darytos, skundžiamame nutarime buvo išsamiai ir aiškiai atsakyta, jog pažeidimas buvo fiksuotas fotoaparatu „Canon“ EOS 800D, kuriam pagal teisės aktų nuostatas, kaip prietaisui, kuris nėra matavimo priemonė, metrologinė patikra nėra atliekama. Teisme apklaustas Institucijos atstovas taip pat patvirtino, kad filmavimo prietaisam nėra reikalinga metrologinė patikra, jos daromos tik matavimo prietaisams, ir paaiškino, kad nusižengimus pareigūnai fiksuoja su fotoaparatu, turinčiu priartinimo funkciją. Taigi, aptartų duomenų visuma neduoda pagrindo abejoti byloje esančių fotonuotraukų patikimumu ir jų atitikimu įrodymams keliamiems reikalavimams.
9. Apeliacinį skundą M. G. skundžia ir tuo, kad teismas nepagrįstai nenustatė, kodėl policijos patruliai neįvykdė pareigos surašyti vieną iš dokumentų: išsamų tarnybinį pranešimą arba administracinio teisės pažeidimo protokolą. Toks skundo argumentas neduoda pagrindo skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ir naikintina. Vertindamas pareiškėjo teiginį dėl įrodymų trūkumo, nes nebuvo pridėtas pareigūnų tarnybinis pranešimas, pirmosios instancijos teismas išaiškino ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nurodė, kad įrodymais administracinio nusižengimo byloje laikomi įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys nustatomi įvairiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais, kas rodo, jog skunde minimas tarnybinis pranešimas nėra pagrindinis įrodymas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Jeigu byloje yra surinkta pakankamai kitų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, tarnybinio pranešimo nebuvimas neturi jokios įtakos objektyvaus sprendimo byloje priėmimui.
10. Nesutikdamas su teismo išvada, jog tarnybinis pranešimas nėra pagrindinis įrodymas nagrinėjant administracinio nusižengimo medžiagą, apeliantas skunde nurodo, kad pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, nustačius administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, policijos patruliai turi pareigą vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ir šiame apelianto nurodytame teisės akte policijos pareigūnams nėra imperatyvaus nurodymo, nustačius administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, surašyti tarnybinį pranešimą. Dėl pareigos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažymima, kad nežinant pažeidėjo duomenų, administracinio nusižengimo protokolas surašomas ne iš karto po nusižengimo padarymo, o išsiaiškinus visas šiam procesiniam dokumentui reikalingas aplinkybes ir faktus. Šiuo atveju pareigūnai užfiksavo tik daromą administracinį nusižengimą, tačiau su pačiu pažeidėju iš karto po pažeidimo padarymo nebendravo, todėl negalėjo žinoti jo asmens duomenų, būtinų administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po pažeidimo užfiksavimo, Institucija pranešė transporto priemonės „Renauls Master“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui UAB „A.“ apie nusižengimą ir nurodė pranešti duomenis apie asmenį, kuris nurodytu laiku naudojosi šia transporto priemone. Iš savininko buvo gautas atsakymas, kad automobilį nurodytomis aplinkybėmis vairavo UAB „A.“ darbuotojas M. G.. Dėl šių priežasčių akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik bylos tyrimo metu identifikavus M. G. kaip asmenį, pažeidimo padarymo metu vairavusį nuotraukose užfiksuotą automobilį.
11. Skunde apygardos teismui pažeidėjas atkartoja ir dar vieną argumentą, dėl ko, jo vertinimu, byla buvo tirta netinkamai, - t. y., kad be pagrindo buvo konstatuota, jog jis nenurodė pareigūnams transporto priemonę vairavusio kito asmens, taip nepaneigęs aplinkybės, kad automobilį vairavo ne jis. M. G. teigimu, pareigūnui jis išdėstė savo poziciją, kuri buvo įrašyta į nutarimą skiltyje „kitos aplinkybės“, tačiau jo teiginiai buvo laikomi gynybine pozicija. Šis apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Kaip matyti iš nutarimo skiltyje „kitos aplinkybės“ išdėstytų pažeidėjo M. G. teiginių, jis nesutiko su fotonuotraukų kaip jo kaltės įrodymu, patikimumu, nes nurodė, jog iš pateiktų nuotraukų neaišku, ar jose užfiksuotas tas pats, ar skirtingi automobiliai, ar automobilis stovi ar važiuoja, tačiau nėra užfiksuotas M. G. paaiškinimas apie tai, kad jis kėlė klausimą dėl vairavusio asmens tapatybės nustatymo, būtent, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku nuotraukose užfiksuotą transporto priemonę vairavo ne jis, o kitas asmuo.
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei pats pažeidėjas, kuris savaip pateikia subjektyvų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti M. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
M. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.