Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. V., atsakovo UAB „Parex lizingas“, trečiojo asmens SIA „Parex lizings“ (SIA „Parex Express Kredits“) kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovams R. B., B. S., UAB „Parex lizingas“, tretiesiems asmenims L. K., SIA „Parex Lizings“, AB „Parex bankas“, UAB „MRI Finansinis auditas“ dėl nutarimų, įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, veiksmo išduodant įgaliojimą pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Z. V. 2003 m. lapkričio 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jis yra UAB „Parex lizingas“ akcininkas, turintis 10 800 paprastųjų vardinių šios bendrovės akcijų, t. y. 28,66 proc. visų bendrovės akcijų; kad jis yra UAB „Parex lizingas“ administracijos vadovas, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje dėl administracijos vadovo veiklos tyrimo uždraudė jam laikinai vykdyti funkcijas ir pavedė šias funkcijas atlikti turto administratoriui – audito įmonės UAB „MRI Finansinis auditas“ atstovei B. S. B. S. 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimu perdavė visas UAB „Parex lizingas“ administratoriaus funkcijas vykdyti konkuruojančios UAB „Parex lizingas ir faktoringas“ direktoriui R. B. Ieškovo teigimu, šis įgaliojimas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jis nepatvirtintas UAB „Parex lizingas“ antspaudu, be to, B. S., išduodama šį įgaliojimą, viršijo Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi jai suteiktus įgalinimus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.92 straipsnis, 1.93 straipsnio 1 dalis, 2.140 straipsnio 1 dalis). Ieškovas taip pat nurodė, kad minėto įgaliojimo išdavimas turi būti pripažintas neteisėtu veiksmu, prieštaraujančiu Bendrovės įstatuose nustatytiems veiklos tikslams, o B. S., išduodama jį, pažeidė savo kaip Bendrovės administratorės pareigą veikti tik Bendrovės ir jos akcininkų interesais. Kartu ieškovas nurodė, kad 2003 m. lapkričio 21 d. neteisėtos sudėties UAB „Parex lizingas“ valdyba neteisėtai priėmė penkis nutarimus. Kadangi A. D. 2003 m. lapkričio 21 d. jau nebuvo valdybos narys, nes dar 2003 m. lapkričio 6 d. jis buvo įteikęs pareiškimą dėl atsistatydinimo iš UAB „Parex lizingas“ valdybos narių (Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 6 dalis), tai posėdyje dalyvavo tik du iš keturių, t. y. mažiau negu pusė valdybos narių (Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 10 dalis, Bendrovės įstatų 8.22 punktas), tai šios sudėties valdybos priimti nutarimai yra neteisėti. Be to, pagal Įmonių rejestro duomenis A. D. apskritai nenurodytas kaip valdybos narys. 2003 m. birželio 27 d. įvykusiame UAB „Parex lizingas“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo renkami valdybos nariai, tačiau šio susirinkimo protokolas nebuvo pasirašytas akcininko SIA „Parex lizings“ atstovo, todėl duomenys apie naujai išrinktus valdybos narius nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Įmonių rejestre, taigi naujai išrinkta valdyba neturėjo ir neturi teisės vykdyti šio valdymo organo funkcijų. Ieškovas, remdamasis CK 1.80, 1.92, 1.93, 1.137, 1.138, 2.140, 2.145 straipsniais, Akcinių bendrovių įstatymo 18, 19, 20, 34, 35 straipsniais, prašė teismą pripažinti negaliojančiais: UAB „Parex lizingas“ valdybos 2003 m. lapkričio 21 d. nutarimus: 1. Bendrovės valdybos pirmininko rinkimai; 2. Bendrovės administracijos vadovo Z. V. atšaukimas iš pareigų ir naujo administracijos vadovo rinkimai; 3. Bendrovės vyriausiojo finansininko L. K. atleidimas iš pareigų ir naujo vyriausiojo finansininko paskyrimas; 4. Bendrovės veiklos ateities strategija; 5. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas; pripažinti negaliojančiu UAB „Parex lizingas“ administratorės B. S. 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą, išduotą R. B.; pripažinti neteisėtu UAB „Parex lizingas“ administratorės B. S. veiksmą, išduodant 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais UAB „Parex lizingas“ valdybos 2003 m. lapkričio 21 d. nutarimus, taip pat UAB „Parex lizingas“ administratorės B. S. 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą, išduotą R. B.; reikalavimą pripažinti neteisėtu UAB „Parex lizingas“ administratorės B. S. veiksmą, išduodant 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą, paliko nenagrinėtą. Teismas sprendime nurodė, kad byloje yra A. D. pareiškimo, adresuoto UAB „Parex lizingas“ valdybai, nuorašas dėl atsistatydinimo iš valdybos nario pareigų. Teismas pažymėjo, kad šiame pareiškime nenurodyta jo surašymo data, tačiau jame esanti UAB „Parex lizingas“ direktoriaus Z. V. rezoliucija patvirtina, kad jis pateiktas 2003 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas pagal UAB „Parex lizingas“ direktoriaus administracijai R. B. pranešimą dėl Z. V. Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui 2003 m. lapkričio 28 d. pateiktų neteisingų duomenų apie A. D. atsistatydinimą iš valdybos narių, tačiau Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. birželio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad, įvertinus ieškovo, kurio rezoliucija yra A. D. pareiškime dėl atsistatydinimo iš valdybos narių, paaiškinimus, rašytinius įrodymus (A. D. pareiškimą dėl atsistatydinimo, Vilniaus miesto prokuratūros 2004 m. birželio 2 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, liudytojos A. V. parodymus apie A. D. apsilankymą 2003 m. lapkričio 6 d. pas UAB „Parex lizingas“ direktorių Z. V.), darytina išvada, kad A. D. pareiškimą dėl atsistatydinimo iš UAB „Parex lizingas“ valdybos narių įteikė 2003 m. lapkričio 6 d. (CPK 185 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 6 dalį valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nepasibaigus, apie tai įspėjęs raštu valdybą ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Teismas nusprendė, kad A. D., praėjus 14 dienų po 2003 m. lapkričio 6 d. pareiškimo apie atsistatydinimą įteikimo, 2003 m. lapkričio 20 d. neteko valdybos nario statuso, todėl jo dalyvavimas 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdyje buvo neteisėtas ir nesukūrė teisinių pasekmių. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 10 dalį ir UAB „Parex lizingas“ įstatų 8.22 punktą valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė valdybos narių. Teismas konstatavo, kad UAB „Parex lizingas“ 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdyje dalyvavo ir už priimtus nutarimus balsavo tik du iš keturių valdybos narių, todėl šis valdybos posėdis buvo neteisėtas, ir tai yra pagrindas šiame posėdyje priimtus nutarimus pripažinti negaliojančiais. Kartu teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registro duomenys apie UAB „Parex lizingas“ valdybos narius nesutampa su ginčijamus nutarimus priėmusia UAB „Parex lizingas“ valdybos sudėtimi (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5 dalis; Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 8 dalis), Registrų centras 2003 m. rugsėjo 11 d. ir 20003 m. lapkričio 26 d. raštuose UAB „Parex lizingas“ administratorei B. S. nurodė, kad negali įregistruoti duomenų apie naujai išrinktus valdybos narius, nes pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas nusprendė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčijamus UAB „Parex lizingas“ 2003 m. lapkričio 21 d. nutarimus priėmė neteisėtos sudėties valdyba, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir pripažinti šiuos nutarimus negaliojančiais. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Parex lizingas“ administratorės B. S. 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą, išduotą R. B., teismas nurodė, kad B. S. nebuvo suteikta teisės naudoti UAB „Parex lizingas“ antspaudą, taigi ji negalėjo išduoti CK 2.140 straipsnyje nustatytos formos juridinio asmens įgaliojimo, ir dėl šios priežasties ginčijamas įgaliojimas neatitinka įstatymo nustatytos formos reikalavimų (CK 1.93 straipsnis). Be to, UAB „Parex lizingas“ administratorės B. S. įgaliojimų apimtis buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutartyje, ir B. S. nebuvo suteikta perįgaliojimo teisės, taigi ji negalėjo pavesti R. B. atlikti veiksmų, kuriuos teismas buvo suteikęs teisę atlikti jai, kaip bendrovės turto administratorei (CK 2.145 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai prašo pripažinti negaliojančiu UAB „Parex lizingas“ administratorės B. S. 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą, išduotą R. B., nes jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2.140 straipsnio 1 dalis), be to, išduotas viršijant suteiktus įgaliojimus (CK 1.92 straipsnis). Kartu teismas pažymėjo, kad įstatyme nenumatytas toks subjektinių teisių gynimo būdas – veiksmo pripažinimas neteisėtu (CK 1.138 straipsnis). Bendrovės turto administratorės B. S. veiksmų neteisėtumas, kaip viena civilinės atsakomybės sąlygų, gali būti vertinamas nagrinėjant ginčus, kuriuose atitinkamai suformuluotas ieškinio dalykas. Dėl šios priežasties teismas nusprendė ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėtu UAB „Parex lizingas“ turto administratorės B. S. veiksmą, išduodant įgaliojimą R. B., palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 21 d. nutartimi trečiųjų asmenų SIA „Parex lizings“ ir UAB „MRI Finansinis auditas“ apeliacinius skundus patenkino iš dalies ir Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, pagal kurią pripažintas negaliojančiu UAB „Parex lizingas“ turto administratorės B. S. išduotas įgaliojimas R. B., panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais UAB „Parex lizingas“ valdybos 2003 m. lapkričio 21 d. nutarimus, nes juos priėmė neteisėtos sudėties valdyba: A. D. posėdžio dieną nebuvo valdybos narys, todėl jo dalyvavimas ir balsavimas valdybos posėdyje nesukūrė teisinių pasekmių (Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 10 dalis, UAB „Parex lizingas“ įstatų 8.22 punktas). Kolegija pažymėjo, kad teismas pagrįstai nesirėmė A. D. 2003 m. gruodžio 9 d. pareiškimu teismui, jog jis pareiškimą apie atsistatydinimą įteikė 2003 m. lapkričio 27 d., t. y. po 2003 m. lapkričio 21 d. posėdžio, nes šis pareiškimas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų. Be to, A. D., įteikdamas pareiškimą dėl atsistatydinimo 2003 m. lapkričio 27 d., nepaduotų jo Z. V., nes jis tuo metu jau buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų. Kartu kolegija nurodė, kad šios aplinkybės neturi esminės reikšmės, nes duomenys apie A. D. išrinkimą 2003 m. birželio 27 d. valdybos nariu nebuvo įregistruoti viešame registre (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 5 dalis), viešai skelbiami duomenys apie valdybos narius taip pat patvirtina, kad ginčijamus 2003 m. lapkričio 21 d. nutarimus priėmė neteisėtos sudėties valdyba, todėl jie pripažintini negaliojančiais. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Parex lizingas“ turto administratorės B. S. išduotą įgaliojimą R. B. kolegija nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų galima daryti išvadą, jog UAB „Parex lizingas“ turto administratoriumi buvo paskirtas juridinis asmuo – UAB „MRI Finansinis auditas“, o B. S. – teismo patvirtinta jo atstovė. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, kokia atsakomybė tenka turto administratoriui už šios atstovės veiksmus, perduodant įgalinimus administruoti UAB „Parex lizingas“ veiklą pagal ginčijamą įgaliojimą, taip pat nenustatinėjo, ar reikalavimas dėl 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu pareikštas tinkamam atsakovui, ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių ištaisyti pirmosios instancijos padarytus proceso teisės normų pažeidimus, todėl bylos dalį dėl 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Parex lizingas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. nutarties dalį dėl 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 47 straipsnio 4 dalį, 305 straipsnį. Pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. Tretieji asmenys SIA „Parex lizings“ ir UAB „MRI Finansinis auditas“ yra tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo UAB „Parex lizingas“ pusėje, todėl paduodami apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kurio atsakovas neskundė apeliacine tvarka, nes šis sprendimas nepažeidė jo interesų, iš esmės veikė prieš UAB „Parex lizingas“ interesus. Be to, nurodyti asmeniui negalėjo paaiškinti apeliaciniam teismui, kokias jų teises ar teisėtus interesus pažeidė skundžiamas sprendimas, taigi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir negalėjo paduoti apeliacinio skundo (CPK 305 straipsnis).

2. Teismas nutartyje nurodęs, kad UAB „Parex lizingas“ turto administratoriumi buvo paskirtas juridinis asmuo UAB „MRI Finansinis auditas“, pažeidė CPK 278 straipsnį. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria buvo paskirtas UAB „Parex lizingas“ turto administratorius, prasmę galėjo išaiškinti tik šią nutartį priėmęs teismas (CPK 278 straipsnio 1 dalis), todėl šioje byloje teismas negalėjo aiškinti kitoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Be to, leidžiama išaiškinti sprendimą, jeigu jis dar neįvykdytas (CPK 278 straipsnio 2 dalis), o sprendimas dėl turto administratoriaus paskyrimo buvo įvykdytas iš karto.

3. 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą B. S. pasirašė nenurodydama, kad veikia juridinio asmens vardu, taigi turto administratoriumi buvo paskirta B. S. kaip fizinis asmuo, o ne juridinis asmuo UAB „MRI Finansinis auditas“.

4. Teismas peržengė apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys), nes nė vienas iš apeliantų nesirėmė aplinkybe, kad ieškinys dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu pareikštas ne tam atsakovui.

5. Apeliacinis teismas, perdavęs bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, neteisingai taikė CPK 326 straipsnį, nes ginčijamą klausimą galėjo išspręsti pats, negrąžindamas bylos naujai nagrinėti: manydamas, kad reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, teismas galėjo pasiūlyti ieškovui pakeisti atsakovą (CPK 45 straipsnio 1 dalis), o šiam nesutikus, ieškinio reikalavimą atmesti.

6. CK 2.145 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įgaliotinis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Įgaliotinis gali perįgalioti atlikti jam pavestus veiksmus kitą asmenį tik tada, kai jam tokią teisę suteikia įgaliojimas. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi vykdyti administratoriaus pareigas buvo įgaliota B. S., ir ji neturėjo teisės perįgalioti R. B., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino 2003 m. lapkričio 12 d. įgaliojimą negaliojančiu.

Ieškovas Z. V. pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovo UAB „Parex lizingas“ kasacinio skundo nurodė, kad sutinka su šiuo skundu ir prašo jį tenkinti.

Kasaciniu skundu ieškovas Z. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis dėl UAB „Parex lizingas“ administratorės išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, ir palikti galioti šią Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis), taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje AB „Rimeda“ prieš A. M. individualią įmonę, Nr. 3K-3-210/2001). Apeliantų skunduose nebuvo nurodyta jokių faktinių ir/ar teisinių argumentų dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, todėl apeliacinis teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva analizuoti aplinkybių, kuriomis nebuvo remiamasi apeliaciniuose skunduose. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimas, nenustačius CPK 320 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, pažeidžia dispozityvumo ir rungimosi principus, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą procesą apeliacinės instancijos teisme.

2. Teismas pažeidė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 327 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir draudžiančias panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje G. G. prieš R. P. ir kt., Nr. 3K-3-522/2000, nutartis civilinėje byloje T. E. V. prieš A. K., Nr. 3K-3-20/2001, 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Palangos kraštotyrininkų draugija prieš Palangos miesto valdybą ir kt., Nr. 3K-3-1227/2002, 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. B. G. prieš E. R. ir kt., Nr. 3K-3-5/2003, 2004 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Rusijos mokslų akademijos centras „Bioinžinerija“ prieš Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą, Nr. 3K-3-287/2004). Apeliacinis teismas nenustatė CPK 327 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik formaliais pagrindais, nors pats galėjo išspręsti klausimus, dėl kurių byla nebuvo išspręsta teisingai, todėl toks bylos perdavimas nagrinėti iš naujo prieštarauja teisingumo, civilinio proceso operatyvumo principams.

3. Teismas sprendimą grąžinti bylos dalį nagrinėti iš naujo motyvavo faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurių nebuvo nurodęs nė vienas byloje dalyvaujančių asmenų, todėl pažeidė CPK 12, 13, 112, 226 straipsnių reikalavimus, nustatančius ir detalizuojančius rungimosi bei dispozityvumo principus.

4. Teismas pažeidė CPK 3 straipsnio 1, 7 dalyse, 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje, 47 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtintas teisės normas dėl teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų taikymo sprendžiant ginčus, taip pat draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (inter alia draudimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje G. K. prieš AB „Turto bankas“, Nr. 3K-3-999/2001, 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje 305-oji DSNB prieš Vilniaus miesto valdybą, Nr. 3K-3-512/2002, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje V. B. prieš V. P., Nr. 3K-3-1157/2003). Atsakovas UAB „Parex lizingas“ neskundė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes šis sprendimas nepažeidė atsakovo teisių. Taigi tretieji asmenys SIA „Parex lizings“ ir UAB „MRI Finansinis auditas“, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ir dalyvaujantys byloje atsakovo pusėje, pateikdami apeliacinius skundus, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinis teismas neturėjo ginti jų teisių, t. y. turėjo šiuos apeliacinius skundus atmesti (nullus commodum capare de sua injuria propria), o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

5. Teismas pažeidė teismų nepriklausomumo ir klausymo tik įstatymo principus (Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 3, 21 straipsniai, Teismų įstatymo 3, 46 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje A. S. prieš Panevėžio miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, Nr. 3K-3-1015/2000, 2000 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje J. S. prieš J. R., Nr. 3K-3-102/2000), nes, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad UAB „Parex lizingas“ administratoriumi buvo paskirtas juridinis asmuo, o B. S. – teismo patvirtinta jo atstovė, t. y. nurodė, kaip turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės.

Kasaciniu skundu trečiasis asmuo SIA „Parex lizings“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. nutarties dalis dėl UAB „Parex lizingas“ valdybos 2003 m. lapkričio 21 d. nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, spręsdami dėl ginčijamų UAB „Parex lizingas“ valdybos 2003 m. lapkričio 21 d. nutarimų teisėtumo, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Iš teismų nustatytų faktinių aplinkybių buvo aišku, kad byloje esantys įrodymai yra prieštaringi ir pagal juos neįmanoma nustatyti, ar A. D. teisėtai dalyvavo ir balsavo 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdyje. Dėl to tretieji asmenys pirmosios instancijos teisme prašė iškviesti ir apklausti kaip liudytojus UAB „Parex lizingas“ valdybos narius, tačiau teismas šių prašymų netenkino, nepagrįstai motyvuodamas proceso koncentruotumu ir ekonomiškumu. Tiek teisės teorijoje, tiek praktikoje pripažįstama, kad materialiosios tiesos nustatymas, teisingas ginčo nagrinėjimas negali būti aukojami vardan proceso operatyvumo ir ekonomiškumo. Ginčo atveju, tik apklausus valdybos narius L. P., E. D., A. D. ir įvertinus įrodymų visetą, būtų galima spręsti, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdžio nutarimų pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999). Teismai ne tik nesiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, bet ir ignoravo šių asmenų prašymus dėl įrodymų rinkimo (CPK 179 straipsnis). Teismų procesiniai sprendimai priimti remiantis tik suinteresuotų asmenų – ieškovo ir jo darbuotojų – parodymais, neatsižvelgus į tai, kad jie prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir kitiems įrodymams, ir nebandant tęsti įrodinėjimo proceso, kad būtų panaikintos abejonės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 51 nurodyta, kad teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Faktas, kad A. D., 2003 m. lapkričio 6 d. padavęs pareiškimą dėl atsistatydinimo iš valdybos narių, 2003 m. lapkričio 21 d. dalyvavo valdybos posėdyje, yra nelogiškas ir turėjo sukelti teismams pagrįstų abejonių. Tačiau yra logiška, kad A. D., 2003 m. lapkričio 27 d. pardavęs ieškovui turėtas UAB „Parex lizingas“ akcijas, prarado susidomėjimą bendrove ir neturėjo tikslo dalyvauti jos veikloje. Teismai turėjo kritiškai vertinti ieškovo Z. V. paaiškinimus dėl A. D. pareiškimo apie atsistatydinimą įteikimo datos, nes jis suinteresuotas nurodyti tą datą, kuri jam naudinga. Teismai atsisakė vertinti kaip rašytinį įrodymą A. D. 2003 m. gruodžio 9 d. pateiktą paaiškinimą teismui, kad pareiškimą apie atsistatydinimą iš valdybos narių jis padavė 2003 m. lapkričio 27 d. , t. y. praėjus 6 dienoms po valdybos posėdžio, tačiau, vadovaujantis logikos dėsniais, tai turėjo sustiprinti teismų įsitikinimą, kad būtina apklausti A. D. kaip liudytoją.

2. Teismai nepagrįstai taikė CK 2.66 straipsnį. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį CK antrosios knygos V skyriaus straipsniuose nustatytos taisyklės dėl juridinio asmens registravimo juridinių asmenų registre bei duomenų atskleidimo įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios, ir iki šio registro veiklos pradžios juridiniai asmenys registruojami ir jų duomenys atskleidžiami galiojančių įstatymų nustatyta tvarka. Juridinių asmenų registras pradėjo veikti 2004 m. sausio 1 d. Naujieji UAB „Parex lizingas“ nariai buvo išrinkti 2003 m. birželio 27 d. UAB „Parex lizingas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, taigi duomenų apie valdybos narių registravimo procedūrą reglamentavo Akcinių bendrovių įstatymas. Pagal šio įstatymo 35 straipsnio 8 dalį naujoji valdyba pradeda eiti pareigas nuo jos išrinkimo, išskyrus atvejus, kai dėl valdybos narių skaičiaus reikia keisti įstatus, t. y. nuo pakeistų įstatų įregistravimo Įmonių rejestre dienos. Taigi ginčo atveju pagal Akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 6 dalį ir 35 straipsnio 8 dalį valdybos narių registravimas įmonių rejestre negali būti siejamas su valdybos funkcijų vykdymu. Be to, pagal įstatymą pareigą pranešti apie rejestro duomenų pasikeitimus turi bendrovės vadovas. 2003 m. birželio 27 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu bendrovės vadovu (taip pat valdybos nariu) buvo ieškovas, ir jis, būdamas suinteresuotas, kad rejestro duomenys nebūtų pakeisti, nepranešė apie naujų valdybos narių išrinkimą.

Atsiliepime į UAB „Parex lizingas“ kasacinį skundą trečiasis asmuo SIA „Parex Express Kredits“ (buvusi SIA „Parex lizings“) prašo UAB „Parex lizingas“ kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Trečiasis asmuo, paduodamas apeliacinį skundą, neveikė prieš atsakovą UAB „Parex lizingas“, taip pat nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike, nesutiko su ieškinio reikalavimais, ir tik vėliau visiškai pakeitė savo poziciją. Trečiasis asmuo nuosekliai laikėsi pirminės atsakovo pozicijos ir nepripažino ieškinio reikalavimų, todėl jis turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnis). Be to, trečiasis asmuo valdo 45,22 proc. UAB „Parex lizingas“ akcijų, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad SIA „Parex lizings“ nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 278 straipsnio, nes jis neaiškino Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutarties. Šioje nutartyje aiškiai nurodyta, kad UAB „Parex lizingas“ turto administratoriumi paskirta tarptautinę patirtį ir reikiamą kvalifikaciją turinti UAB „MRI Finansinis auditas“. B. S. buvo šios bendrovės administracijos vadovė ir atstovavo šiai įmonei pagal įstatymą ir pagal teismo nutartį.

3. Apeliacinis teismas, nurodęs pirmosios instancijos teismui svarstyti, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, neperžengė apeliacinio skundo ribų, nes trečiasis asmuo skunde rėmėsi aplinkybe, kad turto administratoriumi teisėtai yra paskirtas juridinis asmuo UAB „MRI Finansinis auditas“.

4. Apeliacinis teismas motyvuotai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, neatskleidė bylos esmės, ir tai pagal 327 straipsnio 1 dalį yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

5. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi B. S. buvo paskirta UAB „Parex lizingas“ turto administratore ir jai pavesta vykdyti visas administracijos vadovo funkcijas. Taigi B. S., kaip UAB „Parex lizingas“ administracijos vadovė, turėjo visas įstatymų administracijos vadovui suteiktas teises, tarp jų ir teisę išduoti įgaliojimą (CK 2.140 straipsnio 1 dalis, UAB „Parex lizingas“ įstatų 8.36 punktas).

Atsiliepime į ieškovo Z. V. kasacinį skundą trečiasis asmuo SIA „Parex Express Kredits“ (buvusi SIA „Parex lizings“) prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai grąžino bylos dalį dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes nebuvo atskleistos svarbios bylai aplinkybės (CPK 327 straipsnis). Tik tinkamai nustačius, kas buvo paskirtas turto administratoriumi, kokie įgaliojimai jam buvo suteikti, ar jie nebuvo viršyti ir ar jis veikė pagal galiojančius teisės aktus, galima spręsti dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu.

2. Apeliacinis teismas nepažeidė dispozityvumo ir rungimosi principų. SIA „Parex lizings“ apeliaciniame skunde rėmėsi aplinkybe, kad turto administratoriumi buvo paskirta UAB „MRI Finansinis auditas“ ir jos atstovė B. S., todėl teismas, remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi, pagrįstai nurodė, kad UAB „Parex lizingas“ turto administratoriumi buvo paskirta UAB „MRI Finansinis auditas“.

3. Apeliacinis teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nenurodė, kaip turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas neįvertino arba netinkamai įvertino Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutarties prasmę, t. y. materialiosios teisės pažeidimas, ir apeliacinis teismas turėjo dėl jo pasisakyti (CPK 330 straipsnis).

4. SIA „Parex lizings“ apeliaciniame skunde aiškiai išreiškė poziciją dėl turto administratoriaus – juridinio asmens – paskyrimo, todėl apeliacinis teismas, nurodęs pirmosios instancijos teismui svarstyti dėl atsakovo tinkamumo, neperžengė apeliacinio skundo ribų. Be to, apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinio skundo argumentus, nėra laikomas apeliacinio skundo ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000).

5. Kasatoriaus argumentai dėl trečiojo asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike išreiškė nesutikimą su ieškinio reikalavimais, tačiau vėliau atsakovo pozicija pasikeitė, ir jau apeliaciniame procese atsakovas pripažino ieškovo ieškinį. Toks atsakovo pozicijos procese pasikeitimas negali būti vertinamas kaip sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ir dėl to negali nukentėti sąžiningas proceso dalyvis, kuris buvo pareiškęs savo poziciją procese ir nuosekliai jos laikėsi. Taigi SIA „Parex lizings“, dalyvaudamas nagrinėjant bylą, niekada neveikė prieš atsakovo UAB „Parex lizingas“ interesus. Priešingai – SIA „Parex lizings“ teisės į gynybą buvo suvaržytos dėl neteisėto UAB „Parex lizingas“ pozicijos pasikeitimo. SIA „Parex lizings“ valdo 45,22 proc. UAB „Parex lizingas“ akcijų, taigi jos suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus.

Atsiliepimuose į UAB „Parex lizingas“ ir į ieškovo Z. V. kasacinius skundus atsakovė B. S. prašo šiuos kasacinius skundus atmesti. Atsiliepimuose nurodoma, kad:

1. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę paduoti apeliacinį skundą (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnis), todėl jų veiksmai, paduodant apeliacinius skundus, nėra veikimas prieš atsakovą, kuris, bylos nagrinėjimo pradžioje išreiškęs nesutikimą su ieškinio reikalavimais, vėliau visiškai pakeitė savo poziciją. Priešingai, kardinalus atsakovo pozicijos pasikeitimas rodo jo nesąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis.

2. Apeliacinis teismas nepažeidė CPK 278 straipsnyje įtvirtintų teisės normų, nes neaiškino Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutarties, kurioje aiškiai nurodyta, kad UAB „Parex lizingas“ turto administratoriumi paskirta UAB „MRI Finansinis auditas“.

3. Apeliacinis teismas pagrįstai perdavė bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes teismas iš tiesų neišsiaiškino svarbių bylos aplinkybių ir dėl šios dalies neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalis).

4. Teismas neperžengė trečiųjų asmenų apeliacinių skundų ribų, nes iš šių asmenų skundų turinio galima daryti išvadą, kad jie rėmėsi aplinkybe, jog turto administratoriumi teisėtai paskirtas juridinis asmuo – UAB „MRI Finansinis auditas“ (CPK 320 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000).

Atsiliepime į ieškovo Z. V. ir trečiojo asmens SIA „Parex lizings“ kasacinius skundus atsakovas UAB „Parex lizingas“ prašo trečiojo asmens SIA „Parex lizings“ kasacinį skundą palikti nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o jeigu šis kasacinis skundas bus nagrinėjamas, – jį atmesti; dėl ieškovo kasacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasacinį skundą pateikė trečiasis asmuo SIA „Parex lizings“, o atsiliepimą į UAB „Parex lizingas“ kasacinį skundą – „Parex Express Kredits“. Iš prie atsiliepimo pridėtų dokumentų negalima nustatyti, ar SIA „Parex lizings“ ir „Parex Express Kredits“ yra tas pats juridinis asmuo, ar „Parex Express Kredits“ yra SIA „Parex lizings“ teisių ir pareigų perėmėjas. Be to, iš pateiktų atstovavimo dokumentų matyti, kad SIA „Parex lizings“ kasacinį skundą surašęs advokatas jo padavimo metu neturėjo įgaliojimų veikti šio juridinio asmens vardu. Dėl to SIA „Parex lizings“ kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, SIA „Parex lizings“ kasaciniame skunde keliami fakto klausimai, kurie negali būti nagrinėjami kasaciniame teisme, nes kasacinis teismas yra saistomas žemesniųjų instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis).

2. Ieškovo Z. V. kasaciniame skunde dėstomi argumentai iš esmės yra panašūs į atsakovo UAB „Parex lizingas“ kasacinio skundo argumentus, todėl atsakovas negali nurodyti nesutikimo su šiuo kasaciniu skundu argumentų, nes priešingu atveju tektų prieštarauti savo kasaciniam skundui.

3. Nagrinėjama byla yra sudėtinga, susijusi su kitomis civilinėmis bylomis, nagrinėjamomis kituose teismuose, visų argumentų neįmanoma išdėstyti procesiniuose dokumentuose, todėl tikslinga skirti žodinį šios bylos nagrinėjimą kasacine tvarka.

Atsiliepime į trečiojo asmens SIA „Parex lizings“ kasacinį skundą ieškovas Z. V. prašo trečiojo asmens kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Kasacinio skundo argumentai dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo yra fakto klausimai, kurie negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasatoriaus argumentai dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo yra nepagrįsti, nes teismai tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje V. D. prieš T. E., Nr. 3K-3-516/2004).

2. Kasatorius SIA „Parex lizings“, dalyvaudamas įrodinėjimo procese, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti procesą ir veikia prieš atsakovo, kurio pusėje jis dalyvauja procese, interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Be to, SIA „Parex lizings“ šioje byloje neturi teisinio suinteresuotumo, todėl jo kasacinio skundo argumentai negali turėti įtakos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje AB „Šlifavimo staklės“ prieš Lietuvos Respubliką, Nr. 3K-3-506/2004).

3. Kasatorius žemesniųjų instancijų teismuose nesirėmė aplinkybe dėl Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir CK 2.66 straipsnio taikymo ginčo santykiams, todėl negali ja remtis kasaciniame skunde (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

UAB „Parex lizingas“ valdyba 2003 m. lapkričio 21 d. priėmė penkis nutarimus. Teismas nurodytus valdybos nutarimus pripažino negaliojančiais, nes juos priėmė neteisėtos sudėties valdyba. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad B. S. nebuvo suteikta teisės naudoti UAB „Parex lizingas“ antspaudą, todėl ji negalėjo išduoti CK 2.140 straipsnyje nustatytos formos juridinio asmens įgaliojimo, be to, B. S. nebuvo suteikta perįgaliojimo teisės. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių apie tai, kokia atsakomybė tenka turto administratoriui už šios atstovės veiksmus, perduodant įgaliojimus administruoti UAB „Parex lizingas“ veiklą pagal ginčijamą įgaliojimą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos esmę, pasisako dėl dviejų esminių bylos klausimų: dėl 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir dėl B. S. išduoto įgaliojimo teisėtumo ir su tuo susijusių kasacinių skundų bei atsiliepimų motyvų. Kiti šalių kasaciniam teismui nurodyti motyvai, kolegijos nuomone, yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais UAB „Parex lizingas“ valdybos 2003 m. lapkričio 21 d. nutarimus, nes juos priėmė neteisėtos sudėties valdyba: A. D. posėdžio dieną nebuvo valdybos narys, todėl jo dalyvavimas ir balsavimas valdybos posėdyje nesukūrė teisinių pasekmių (Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 10 dalis, UAB „Parex lizingas“ įstatų 8.22 punktas). Su tokiomis teismų išvadomis teisėjų kolegija negali sutikti.

Įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje yra aplinkybių susijusių su tuo, ar UAB „Parex lizingas“ valdybos narys A. D. teisėtai dalyvavo 2003 m. lapkričio 21 d. valdybos posėdyje ir balsavo jo darbotvarkės klausimais, nustatymas. Svarstydamas šį klausimą ir vertindamas su tuo susijusias aplinkybes, teismas nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose A. D. aiškino apie pareiškimo dėl atsistatydinimo iš valdybos narių surašymo aplinkybes (T. 2, b. l. 90-92), tačiau teismai tinkamai nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių sprendžiant klausimą, kada A. D. neteko valdybos nario teisių, todėl šią aplinkybę reikia tirti papildomai. Šis pažeidimas turi įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti palikta galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad duomenys apie naujai išrinktus valdybos narius nebuvo įregistruoti įmonių rejestro tvarkytojo, todėl pagal CK 2.66 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 5 dalį 2003 m. lapkričio 21 d. nutarimus priėmė neteisėtos sudėties valdyba. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija taip pat negali sutikti. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso 2.62 straipsnyje, 2.63 straipsnio 1 dalyje, 2.72 straipsnyje bei kituose Civilinio kodekso antrosios knygos V skyriaus straipsniuose nustatytos taisyklės dėl juridinio asmens registravimo juridinių asmenų registre bei duomenų atskleidimo įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios. Juridinių asmenų registras pradėjo veikti nuo 2004 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 7 punktas), tuo tarpu UAB „Parex lizingas“ valdybos narys A. D. ir kt. buvo išrinkti 2003 m. birželio 27 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Vilniaus apygardos teismas 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi UAB „Parex lizingas“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti paskyrė UAB „Parex lizingas“ turto administratorių – audito įmonės UAB „MRI Finansinis auditas“ atstovę B. S., suteikiant jai bendrovės administracijos vadovo teises (T. 1, b. l. 167-168). Ši nutartis buvo priimta Vilniaus apygardos teismo kitoje civilinėje byloje. Sprendimas paskirti B. S. UAB „Parex lizingas“ turto administratore buvo įvykdytas, ir B. S. iki tam tikro laiko ėjo savo pareigas, todėl svarstytinas klausimas, ar teismas šioje byloje galėjo aiškintis dėl UAB „Parex lizingas“ turto administratoriaus B. S. įgalinimų (CK 4.236-4.252 straipsniai, CPK 27 straipsnis), kai tuo metu Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-601-51/2005 dėl juridinio asmens valdymo organo veiklos tyrimo.

Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama apeliacinės instancijos nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui naujos sudėties.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.