Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-18 · Administracinė byla Nr. I-7727-484/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
I-7727-484/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
I. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjui I. V., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas I. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jo naudai iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2013-07-22 ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-2).

Skunde paaiškino, kad nuo 2013-07-22 buvo konvojuojamas Tarnybos transporto priemonėmis, kuriose nebuvo įrengti saugos diržai. Dėl šildymo sistemos nebuvimo šaltuoju metų laiku konvojaus automobiliuose šalo, o šiltuoju metų laiku kentė karštį, trūko oro. Buvo konvojuojamas kartu su rūkančiais asmenimis, ko pasekoje buvo nualpęs. Konvojaus automobiliuose nebuvo įrengtas avarinis išėjimas, todėl kiekvieno etapo metu jautė baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Etapuojant maršrutais Šiaulių tardymo izoliatorius – Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Šiaulių tardymo izoliatorius – Kauno tardymo izoliatorius, kuomet kelionė trukdavo nuo 2 iki 6 val., nebuvo numatytos stotelės, kuriose būtų galimybė pasinaudoti tualetu. Dėl to turėjo kentėti skausmus. Pareiškėjo teigimu, iki šiol jaučia netinkamo konvojavimo pasekmes, konvojavimo patalpų fobiją, kamuoja nerimas, nemiga.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad Tarnyba pareiškėją konvojavo 2015 m. sausio mėnesio 12 ir 16 dienomis planinio konvojaus maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius. Tarnyba neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimą kitomis datomis bei kryptimis. Planinio konvojavimo metu buvo naudoti specialieji automobiliai VW Crafter. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Tarnyba pabrėžė, kad specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Pabrėžė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, jog specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Nurodė, kad Tarnyba besąlygiškai užtikrina, jog specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojuojant pareiškėją nebuvo viršytas leistinas asmenų skaičius. Specialiuose konvojavimo automobiliuose, kuriais buvo konvojuotas pareiškėjas, saugos diržai buvo įrengti.

Paaiškino ir tai, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose patiems prašant. Apie tai daromas įrašas kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo dokumentacija, anot atsakovo atstovo, patvirtina, kad nurodytos tvarkos buvo laikomasi. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, siekdama užtikrinti pavestų uždavinių įgyvendinimą, asmenų konvojavimą vykdo nustatytais Tarnybos vado įsakymu patvirtintais maršrutais ir laikotarpiais. Atstumas tarp miestų yra objektyvus veiksnys, kurio Tarnyba įtakoti negali.

Nurodė, kad teisės Konvojavimo taisyklės draudžia konvojuojamiesiems rūkyti. Konvojaus pareigūnai kontroliuoja ir fiksuoja režimo pažeidimus, informaciją apie pažeidimud fiksuoja tarnybinėje dokumentacijoje. Nagrinėjamu atveju nėra įrašų apie režimo reiklavimų pažeidimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog jo konvojavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra užfiksuota jo skundų ar prašymų.

Atsakovo atstovas akcentavo, kad tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Atsakovo atstovo tvirtinimu, šiuo atveju Tarnybos konvojaus pareigūnai elgėsi pagal teisės aktų reikalavimus, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsirado sąlygos, numatytos LR CK 6. 271 str. (b. l. 9-11).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad yra sulaikytas nuo 2013-07-22. Nuo šio momento važinėjo etapais iš Šiaulių į Panevėžį. Etapų buvo ne vienas ir ne du. Pareiškėjas turi pretenzijų visoms nuo 2013-07-22 konvojavimą vykdžiusioms tarnyboms. Nurodė, kad automobiliai buvo pasenę, perpildyti, saugos diržai neveikė, nebuvo vietos daiktams susidėti, automobiliai buvo be langų.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atkreipė dėmesį, kad Tarnyba pareiškėją jo skunde nurodytu laikotarpiu konvojavo tik du kartus. Konvojavimas vyko Vokietijoje pagamintais ir konvojavimui pritaikytais specialiais automobiliais VW Crafter. Tai mažasis mikroautobusas, su įrengtomis sėdimomis vietomis kiekvienam konvojuojam asmeniui, jame skirta vieta daiktams. Automobiliai turi galiojančius registracijos liudijimus, kas patvirtina, jog jie techniškai tvarkingi. Nuteistuosius lydi ginkluota sargyba. Tarnyba aprūpinimo konvojuojamųjų maistu klausimo nesprendžia, jeigu konvojavimas trunka mažiau nei 6 valandas. Tarnyba visus pareiškėjo pasvarstymus apie netinkamas konvojavimo sąlygas laiko niekuo nepagrįstais, paremtais tik prielaidomis. Pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų, bei iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013-07-22 iki 2016-05-31.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnio nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais.

Atkreiptinas dėmesys, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (Konvojavimo taisyklių 142 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba skunde nurodytu laikotarpiu pareiškėją konvojavo du kartus: 2015 m. sausio 12 dieną ir 16 dieną maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius. Planinio konvojavimo metu nurodytu laikotarpiu buvo naudojami šie specialieji automobiliai: VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, b. l. 24-25), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, b. l. 27-28), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų, b. l. 30-31), VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (19 sėdimų vietų; b. l. 33-34). Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai (b. l. 12-19) patvirtina, jog 2015-01-12 ir 2015-01-16 automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Nurodytų transporto priemonių schemos patvirtina, kad juose yra įrengtas bagažo skyrius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginiai dėl konvojavimo automobilių perpildymo yra nepagrįsti.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte numatyti pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui, t. y. privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 punktas numato, kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiajame transporte įrengti saugos diržus kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 26, 29, 32, 35) patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas pilnai atitinka techninius reikalavimus. Konvojavimo automobilių schemos patvirtina, kad juose yra įrengta šildymo ir ventiliavimo sistemos, avarinis išėjimas (evakuacinis liukas) (b. l. 24, 27, 30, 33). Pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014-05-12 atlikti tyrimai tvirtina, kad automobilių VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta 172 lx, oro našumas 371,11 m³/h, VW Crafter valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta 156 lx, oro našumas 389,39 m³/h (b. l. 91-92, 93-94), VW Crafter valst. Nr.(duomenys neskelbtini), apšvieta 85 lx, oro našumas 351,65 m³/h , VW Crafter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apšvieta 158 lx, oro našumas 359,42 m³/h (b. l. 20-21, 22-23). Tai rodo, kad šių transporto priemonių sąlygos susijusius su apšvietimu ir šildymu atitiko Konvojavimo taisyklių 146 punkto reikalavimus. Transporto priemonių patikros išvados byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos, todėl darytina išvada, kad automobiliai pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą yra tinkami konvojavimui ir konvojavimas tokiu automobiliu standartinio konvojavimo atveju negalėjo sukelti pareiškėjo sveikatai neigiamų pasekmių, o pareiškėjas teismui nenurodė konvojavimo metu nenumatytų, ypatingų atvejų, galėjusių sutrikdyti jo sveikatą ar sukelti neigiamas pasekmes jo sveikatai.

Taigi, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visų Tarnybos 2015-01-12 ir 2015-01-16 naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, o tik subjektyviu suvokimu apie tinkamas konvojavimo sąlygas.

Konvojavimo taisyklių 129 punkte nustatyta konvojaus viršininko ar jo padėjėjo pareiga, susodinus konvojuojamuosius į specialųjį transportą, paskelbti konvojuojamiesiems taikomus režimo reikalavimus, numatytus Konvojavimo taisyklių 126–128 punktuose. Be šios informacijos, taip pat konvojuojamiesiems turi būti paskelbiama, kad šių pareigų nevykdantys ir draudimų nesilaikantys konvojuojamieji turės atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Konvojavimo taisykles. Konvojavimo taisyklių 131 punktas reikalauja, kad teisminio, planinio ir sutiktinio konvojų viršininkai apie konvojuojamųjų padarytus režimo pažeidimus informuoti teismo posėdžio pirmininką ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų ar teritorinės policijos įstaigos areštinės vadovybę (budėtoją).

Konvojavimo taisyklių 127.7 punktas draudžia konvojuojamiesiems rūkyti. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktoje konvojavimo dokumentacijoje nėra duomenų apie draudimo rūkyti pažeidimą 2015-01-12 ir 2015-01-16. Pareiškėjas taip pat nesukonkretino, kokiomis konkrečiomis datomis šio draudimo kartu konvojuojami asmenys nesilaikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl konkvojavimo kartu su rūkančiais asmenimis laikytini neįrodytais, todėl atmestini.

Pagal Konvojavimo taisyklių 134 punktą, konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Iš byloje atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad konvojavimo metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą (b. l. 15, 16). Dėl šių priežasčių atmestinas pareiškėjo argumentas, jog konvojuojamiesiems nebuvo suteikiama teisė konvojavimo metu naudotis tualetu.

Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, jog pareiškėjas žodžiu ar raštu buvo pateikęs pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, kurios, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktais, turi būti įrašomos į konvojavimo dokumentus.

Taigi, minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl Tarnybos organizuoto konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie kilusias neigiamas psichologines ir kitas pasekmes, nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti šiuo atveju.

Pareiškėjo nusiskundimai dėl konvojavimų, kuriuos organizavo kitos jo neįvardintos institucijos, sąlygų nenagrinėjami, kadangi šioje byloje pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino išimtinai tik iš Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, nenustatyta, kad kaip nors išskirtinai būtų pažeistos pareiškėjo teisės, garbė, orumas, ar kad išskirtinai pareiškėjo atžvilgiu būtų nesilaikoma teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus konvojavimo, kurį vykdė Tarnyba, metu. Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo I. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė