Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIO zona“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eliuda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BIO zona“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BIO zona“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eliuda“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Eliuda“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei UAB „BIO zona“ (toliau – ir atsakovė) dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl 2022 m. birželio 20 d. paskolos sutarties Nr. 2022/06/20-2 (toliau – ir paskolos sutartis) pripažinimo negaliojančia.

3. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. gegužės 9 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas, kuriame prašoma Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

10. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. gegužės 12 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės ieškovei pateikti atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą, todėl teikia rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėsto nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šalis turi teisę duoti teismui paaiškinimus raštu (CPK 42 straipsnio 1 dalis) ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau šia teise privalo naudotis atsižvelgdama tiek į bendruosius civilinio proceso principus, tarp jų proceso koncentracijos, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu (CPK 7 straipsnis), tiek į bylų proceso apeliacinės instancijos teisme ypatumus, tarp jų – draudimą keisti (papildyti) atskirąjį skundą pasibaigus jo padavimo terminui (CPK 323, 338 straipsniai). Paprastai rašytinių paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra paaiškinti pasikeitusias faktines ar teisines ginčo aplinkybes, atsiradusias po skundžiamo procesinio sprendimo priėmimo, turinčias teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės ieškovei pateikti atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą, nepagrindžia ieškovės procesinių teisių pažeidimo dėl šalies pozicijos išklausymo dėl sprendžiamo klausimo. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo (apeliacijos pradėjimo) klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis) ir, nustačius apeliacinio skundo trūkumus, susijusius su duomenimis apie žyminį mokestį (CPK 306 straipsnio 4 dalis), tokio pobūdžio nutartį gali skųsti tik asmuo, dėl kurio ji priimta (CPK 100 straipsnio 2 dalis). Tik apeliacinio skundo priėmimo atveju (CPK 317 straipsnis) asmuo turi įstatymo numatytą pareigą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 318 straipsnis), kartu ir teisę išdėstyti argumentus dėl apeliacinio skundo priėmimo metu priimtų nutarčių ( CPK 334 straipsnio 3 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti ieškovės argumentus apeliacinio skundo priėmimo stadijoje, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl įpareigojimo primokėti žyminį mokestį

12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus – sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant.

13. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Žyminio mokesčio dydžiai ir jų apskaičiavimo tvarka, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, numatyti CPK 80 straipsnio 1 dalyje. Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

14. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog atsakovė apeliaciniu skundu reiškia turtinį reikalavimą, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas žyminis mokestis, t. y. atsakovė turėtų mokėti žyminį mokestį už priešieškiniu pareikštą neturtinį reikalavimą (109 Eur). Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

15. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė ir nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 126 309 Eur skolą, 706,42 Eur sutartines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 127 015,42 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 262,49 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nors atsakovė teigia, kad tenkinus apeliacinį skundą ir pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, ieškovės ieškinys būtų atmestas, tačiau iš pareikšto apeliacinio skundo reikalavimo matyti, jog atsakovė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas ieškinys, todėl žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas tiek nuo teismo priteistos sumos (127 015,42 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (1 928 Eur), tiek nuo atsakovės pareikšto neturtinio reikalavimo (109 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1 928 Eur, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma yra 2 037 Eur, atsižvelgiant į tai, jog už pareikštą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 928 Eur, o už pareikštą priešieškinį – 109 Eur. Taigi, atsakovės už pateiktą apeliacinį skundą mokėtina suma sudaro 2 037 Eur. Atsakovė pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 109 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi mokėtina suma yra 1 928 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant tik apeliantės mokėtiną žyminio mokesčio dydį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams – žyminiam mokesčiu sumokėti – pašalinti yra pasibaigęs, todėl atsakovei nustatytinas naujas procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BIO zona“ terminą iki 2024 m. rugsėjo 12 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 1 928 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį ir pateikti Šiaulių apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.