Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant ieškovo S. B. (S. B. ) įstatyminei atstovei I. P. ir advokatei Inai Navickienei,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalmesta“ atstovams: Leonui Rutkauskui ir advokatei J. V. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalmesta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-739-38/2006 pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Šalmesta“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas, atsakovui patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 4 906,93 Lt nuostolių atlyginimo ir ieškovui atsisakius šioje dalyje nuo ieškinio, 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukė, o ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies – priteisė ieškovui S. B. iš atsakovo UAB „Šalmesta“ 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 880 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nurodė, jog CK 6.250 straipsnio l dalies nuostatos taikytinos nepriklausomai nuo to, jog pats nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 1997 m. birželio 6 d., tai yra dar iki naujojo CK įsigaliojimo, nes dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi jau galiojant minėtam kodeksui. Tokią išvadą teismas grindė Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, 41 straipsnio 2 dalimi ir 47 straipsnio 2 dalimi. Pirmos instancijos teismo įsitikinimu ieškovui teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo suteikė ir įstatymai, numatę tokios rūšies žalos atlyginimą visais atvejais, kai yra žala padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgęs į aplinkybes, kad žala ieškovo sveikatai buvo padaryta netyčiniais atsakovo veiksmais, o atsakovo materialinė padėtis yra sunki, nes ieškovo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis taptu nepakeliama finansine našta atsakovui bei pas atsakovą dirbantiems asmenims, taip pat į tai, kad atsakovas iš esmės vykdo savo pareigą mokėti ieškovui turtinės žalos atlyginimą (b. l. 101-112; 142-168, 180-185), teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės yra įstatyminis pagrindas, leidžiantis sumažinti atlygintiną neturtinės žalos dydį. Vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais ieškovo prašomą 400 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas sumažino iki 90 000 Lt. Taip pat priteisė iš atsakovo ieškovo naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 880 Lt, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 93 str.2 d.).

Apeliacinės instancijos teisme dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo pozicijas.

Naujų įrodymų nepateikta.

Ieškovo S. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalmesta“ apeliacinis skundas patenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės normos pažeidimą, turėjusį tiesioginės įtakos teismo išvadai dėl ginčo esmės, t.y. teismas netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę sveikatos sužalojimo atveju, laike (CPK 330 str.). Tai – pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. B. ieškinį atmesti.

Ginčo esmė – neturtinės žalos, S. B. patirtos dėl nelaimingo atsitikimo darbe 1997 m. birželio 6 d., atlyginimas. Ieškovas reikalavimą grindė 2000 m. liepos 18 d. CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1d., 6.283 ir 6.250 straipsniais. Šių straipsnių nuostatose įtvirtinta asmens, atsakingo už fizinio asmens suluošinimą ar kitaip sužalotą jo sveiktą, pareiga atlyginti nukentėjusiajam visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Kaip jau minėta, šios tesės normos įsigaliojo 2001 m. liepos 18 d. Teisingam norminio akto taikymui reikšminga įstatymo negaliojimo atgal taisyklė. Išskirtini atvejai, kai apie naujo teisės akto taikymą iki jo atsiradusiems visuomeniniams santykiams pasisakoma pačiame norminiame akte. Naujojo (2000 m. liepos 18 d.) CK taikymą civiliniams teisiniams santykiams, atsiraudusiems jam įsigaliojus, t. y. jo negaliojimo atgal principą (išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis) įtvirtino ir Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis, kurį konkretizuota Įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje, nusakančioje CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečio skirsnio normų dėl deliktinės atsakomybės taikymą. Kadangi žalos atlyginimas pagal CK 6.283 straipsnį kildinamas iš delikto, todėl minėta Įstatymo nuostata dėl CK normų taikymo apima ir šį straipsnį. Tai gi pagal šio CK normas atlyginama tik tokia žala, kuri asmeniui ir turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui arba nors ir padaryta iki šio Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau atsirado ir asmuo kreipėsi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksus, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

Nagrinėjamoje byloje tinkamam neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymui yra reikšmingi žalos padarymo ir atsiradimo momentai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad ginčo teisiniam santykiui taikytos 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6. 283 ir 6.250 straipsnių nuostatos esant vienai sąlygai – kreipimosi į teismą laikui, t.y. dėl to, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui. Teismas grindė naujojo CK normų taikymą ginčo teisniam santykiui šia vienintele sąlyga (kreipimosi į teismą laiku), netinkamai aiškindamas Įstatymo 47 straipsnio 2 dalį, ir netyrė ir nepasisakė dėl civilinių teisinių santykių faktinio pagrindo atsiradimo momento, kuris yra svarbus teisės normų taikymo laike aspektu.

Byloje nustatyta, kad ieškovas sužalotas 1997 m. birželio 6 d. Dėl šio sužalojimo tapo nedarbingas. Nedarbingumas (1-a invalidumo grupė dėl suluošinimo, konstatuojant globos ir priežiūros būtinybę) nustatytas 1997 m. rusėjo 12 d. (priedas prie bylos – Šalčininkų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3-64-98, b. l. 5), pratęstas 1999 m. spalio 8 d. iki 2001 m. lapkričio 1 d. (b. l. 178-180). Ieškovas nedarbingas iki šiol. Tai gi šios faktinės aplinkybės įrodo, kad teisės pažeidimas padarytas ir dėl jo žala atsirado iki įsigaliojo 2000 m. liepos 18 d. CK, kuriame 6.283 ir 6.250 straipsniai nustatė neturtinės žalos atlyginimą dėl asmens sveikatos sužalojimo. Todėl minėtos teisės normos šiam ginčo teisniam santykiui netaikytinos. Jo (ginčo teisinio santykio) atsiradimo metu galiojo ir turėjo būti taikomos 1964 m. CK normos, nustatančios žalos atsiradimo pagrindus, jos (žalos) atlyginimo sąlygas ir tvarką. Minėtos reakcijos CK 483 straipsnis, nors ir nustatė visiškos žalos atlyginimo principą, tačiau speciali deliktinės atsakomybės rūšį reguliuojanti norma – CK 498 straipsnis, neturtinės žalos (1964 m. redakcijos CK vadinama moralinė žala) atlyginimo galimybės sveikatos sužalojimo atveju nenumatė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-920/2002, A. B. v. D. M) pasisakyta, kad ,,deliktinė atsakomybė pasižymi tuo, kad ji atsiranda teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl, jei šią atsakomybę nustatančiose normose nėra nustatyta moralinės žalos atlyginimo, tai vadovaujantis bendrais principais negalima įpareigoti atlyginti žalą kitaip, jei nenustato įstatymas (Konstitucijos 30str.)“. Analogiškai minėtų teisės normų taikymas aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-391/2003, I. J. v. akcinė bendrovė ,,Vakarų laivų gamykla“).

Kadangi ieškovui žala padaryta ir atsirado iki įsigaliojant 2000 m. liepos 18 d. CK, o 1964 m. redakcijos CK neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo nenumatė, pirmosios instancijos teismas ją (neturtinę žalą) priteisė iš atsakovo nepagrįstai.

Ieškovas neturtinę žalą pagal naujojo CK nuostatas grindžia sveikatos blogėjimu, komplikacijos (epilepsija) atsiradimu, besitęsiančiu gydymu ir pan. Akivaizdu, kad ieškovo sveikatos sutrikimai, patirti dėl atsakovo kaltės, yra tęstinio pobūdžio ir neteisėtų veiksmų pasekmės negali būti pašalintos. Tačiau tai neturi įtakos teisės normų taikymui.

Išsprendus klausimą dėl ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteistino neturtinės žalos dydžio netenka aktualumo, todėl nesvarstytini.

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, koreguojamas ir pirmos instancijos teismo priteistų bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimas – priteistos iš atsakovo atstovavimo teisme išlaidos sumažinamos iki 600 Lt, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos apimtį, sudėtingumą taikant teisę, taip pat atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93, 94, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo S. B. reikalavimas ir priteista jam iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šalmesta“ 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir S. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sumažinti ieškovui iš atsakovo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį iki 600 (šešių šimtų) Lt.