Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. S. 2015-06-30 apie 16 val., būdamas netoli Rygos g. 12 namo, Vilniuje, nuo ant suoliuko sėdėjusio J. S. kaklo nutraukė auksinę „Bismarko“ pynimo grandinėlę, apie 30,5 g svorio, su auksiniu kryžiuku, apie 4,5 g svorio, bendros 1500 € vertės, po ko iš įvykio vietos pasišalino, taip slapta pagrobė svetimą – J. S. priklausantį, 1500 € vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino bei paaiškino, jog susitiko su J. ir gėrė degtinę. Jis – kaltinamasis, buvo girtas, o dar ir priklausomas nuo narkotikų. Nukentėjusiajam užmigus, sumanė nusegti grandinėlę jam nuo kaklo, kurią po to pridavė lombarde. Jie gėrė trise: jis, J. ir M., netoli degalinės „Neste“, esančios Rygos g. Iš pradžių gėrė miške, po to nuėjo prie kioskų, esančių Rygos g., netoli parduotuvės „Norfa“, gėrė ir ant suoliukų. Jevgenijui užmigus, jis nusegė grandinėlę ir įsidėjo į kišenę. Nukentėjusysis miegojo sėdėdamas, buvo alkūnėmis atsirėmęs į kelius. Tada atėjo M. ir atnešė dar alaus – išgėrė. Po to atėjo dar ir V. U.. Viskas taip susiklostė. Vėliau išsiskyrė su V. U.. Nuėjo pas kaimyną ir jis jį nuvežė į lombardą, kuriame pridavė grandinėlę. J. nesuprato ir nematė, kaip jis jam nusegė nuo jo kaklo grandinėlę. Kai jis nusegė grandinėlę, atėjo V. U. ir jis matė, kaip jis tą grandinėlę įsidėjo į kišenę. Jie ėmė stumdytis, todėl J. ir nukrito nuo suoliuko, bet J. nematė ir nežinojo, kad tai jis nusegė nuo jo kaklo grandinėlę. Jis ieškojo dvi savaites ir jam suradus V. U., pastarasis pasakė, kad tai kaltinamasis paėmė jo grandinėlę. M. tuo metu buvo nuėjęs į kioską nupirkti alaus. Jie buvo tik dviese, kai jis nusegė grandinėlę nuo J. kaklo. Susistumdymas buvo po to, kai jau jis buvo nusegęs grandinėlę. Už grandinėlę gavo apie 500 €. Anot kaltinamojo, jis būdamas blaivus nebūtų taip elgęsis. Mano, jog jį veikė narkotikai, nors tuo metu buvo pavartojęs tik alkoholio.

Kaltinamojo kaltė pilnai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: iš dalies paties kaltinamojo V. S. parodymais, nukentėjusiojo parodymais, iš dalies liudytojo S. A. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolu, kitais įrodymais.

Nukentėjusysis J. S. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju ir jo draugu miške, netoli Rygos g. 6 namo, gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko jis išėjo pas bendradarbį, nuėjo prie namo ir atsisėdo ant suoliuko, buvo apsvaigęs, bet nemiegojo. Tada atbėgo V., nutraukė grandinėlę ir nubėgo link stotelės. Jis „kimarino“, bet grandinėlės nuplėšimo momentą atsimena gerai. Gal kas ir matė kaip jam nuplėšė grandinėlę, bet jis tų žmonių nematė. Negali pasakyti, ar V. suprato, jog nukentėjusysis jaučia ką jis daro. Grandinėlė buvo stora, reikėjo šiek tiek jėgos, kad būtų galima ją nuplėšti. V. grandinėlės neatsegė, o nutraukė. Kaltinamasis galėjo pagalvoti, jog jis tuo metu miegojo. Negirdėjo ir nepamena, kad V. jam būtų grasinęs. Jokio smūgio jis nepamena, jokių smūgio žymių ant kūno nebuvo. Po kelių dienų jis pats ieškojo V. ir kreipėsi į policiją. Grandinėlė buvo auksinė, su kryželiu. Vertė apie 1500 €. Grandinėlę pirko, kai Lietuvos nacionalinė valiuta dar buvo litas. V. anksčiau nepažinojo, jie susipažino tą dieną Justiniškėse. Kai susipažino, jau buvo neblaivus ir ėjo kartu gerti. Kaltinamąjį atpažįsta pagal balsą, veidą. Grandinėlės neatgavo, sakė, jog lombarde. Po įvykio kalbėjo su kaltinamuoju telefonu. Liudytojo V. U. nepažįsta. Jis kreipėsi į policiją ir dar pats ieškojo, klausinėjo, ar ką girdėjo apie grandinėlę, o liudytojas pasakė ir davė savo telefono numerį. Tris dienas jis vaikščiojo prie prekybos centro „Mada“, bet Vitalijus neatėjo, kalbėjo su juo tik telefonu. Iš pradžių sakė, kad reikia duoti 240 €, kad būtų galima atsiimti grandinėlę iš lombardo, po to suma buvo didesnė. Trečią dieną atsiuntė kažkokį draugą, liepė pasiimti pinigų, kad galėtų išpirkti grandinėlę. Atvažiavus su žmona prie prekybos centro „Mada“ pasakė duoti daugiau nei 300 € ir sakė, kad atneš grandinėlę, bet jis pinigų nedavė.

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis J. S. atpažino įtariamąjį V. S. kaip asmenį, kuris 2015 metų vasarą, tikslios datos neprisiminė, netoli Rygos g. 12 namo, Vilniuje, jam būnant neblaiviam ir sėdint ant suoliuko, nuplėšė auksinę grandinėlę su kryželiu, po ko pasišalino (b. l. 70-72).

Liudytojas S. A. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog kaltinamąjį pažįsta gal 3 m., viename rajone gyvena. Jis – liudytojas, buvo namie (duomenys neskelbtini) ir balkone rūkė, kai pamatė kieme V. S., su juo buvo M. ir V.. Vitalijus paprašė jį pavežti į Pašilaičiuose esantį lombardą. Išėjus į lauką buvo tik M. ir V. S., V. nebuvo. Jie nuvažiavo į Pašilaičiuose esantį lombardą, o po to grįžo atgal į Justiniškes. Į lombardą nuvežė, jie dviese nuėjo, o jis liko automobilyje. Jam rodė grandinėlę ir kryžiuką, bet iš kur gavo šiuos daiktus, nesakė, o jis ir neklausė. Jis neatsimenu, ar grandinėlė buvo nuplėšta. V. S. jam buvo skolingas, todėl davė 50 € skolai ir degalams, bet vis tiek ne visą skolos sumą atidavė. Jis neatsimena, iš kur ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, nurodė, kad nukentėjusysis žino, kas jam nuėmė grandinėlę nuo kaklo. Su nukentėjusiuoju jis nebendravo, jo nepažįsta. Iš kitų pažįstamų gal sužinojo, kas nuplėšė grandinėlę, gal V. pasakė – neprisimena iš kur tiksliai sužinojo.

Liudytojas V. U. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog V. S. pažįsta, o nukentėjusiojo nepažįsta. Jis tą dieną ėjo iš pažįstamo, buvo truputį išgėręs ir pakeliui sutiko V. prie kiosko, Justiniškių gatvėje. Jis paprašė parūkyti. Davė jam cigaretę ir nuėjo namo. Kas buvo toliau – nežino. Jie dar pakalbėjo su V.. Tiksliai visko nepamena.

Atsižvelgiant į tai, jog liudytojas nurodė neprisimenantis aplinkybių dėl kurių buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo V. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Įtariamuoju apklaustas V. U. paaiškino, kad 2015 m. vasarą, dienos metu, tikslios datos ir laiko neprisimena, jis ėjo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Rygos - Justiniškių gatvių sankryžoje, šalia prekybos kioskų, susitiko savo pažįstamus, t. y. V. S., apie 40 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, kitų jo duomenų nežino, iš matymo pažįstamą M., kitų jo duomenų nežino, apie 34 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, tamsių, trumpai kirptų plaukų, liekno kūno sudėjimo bei pirmą kartą matytą S., jo požymių neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Vaikinai jo paklausė, gal jis turi cigarečių, jis atsakė, jog su savimi jų neturi, bet dabar eina namo ir namuose turi cigarečių, kuriomis juos gali pavaišinti. Tuo metu jis buvo neblaivus, vaikinai ėjo kartu su juo į jo namus cigarečių. Jiems einant Rygos gatve, ant vieno iš suoliukų jis pamatė 2 sėdinčius vyriškius, kurie išgėrinėjo alų ir tarpusavyje bendravo, jų požymių jis neįsidėmėjo. Jie priėjo prie minėtų vyriškių ir V. su M. bendravo su jais apie 2 minutes, tačiau jis neprisimena apie ką jie kalbėjo, jis tiesiog stovėjo šalia, kai staiga V. vienam iš vyriškių, šiuo metu neprisimena kuriam, sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, nuo kurio jis nukrito ant žemės, tada V. griebė už grandinėlės ir ją nutraukė. Antrasis vyriškis tiesiog liko sėdėdamas ir nieko nedarė. Iš karto po to V., M. ir S. nuėjo link parduotuvės „Maxima“, esančios Taikos gatvės gale, o jis nuėjo į namus. Nė vienas iš jų nebėgo. Pamatęs ką padarė V., jis tiesiog atsiskyrė nuo vaikinų ir nuėjo į namus, nes nenorėjo turėti jokių problemų. Nei jis, nei S., nei M. nieko nedarė ir nesakė, niekam negrasino, viskas įvyko labai greitai ir netikėtai, dėl nieko jie nesitarė, jis tiesiog ėjo link namų ir netyčia minėtus vyriškius susitiko. Po kelių dienų buvo sutikęs V., kuris jam aiškino, jog minėta grandinėlė ne auksinė, daugiau jis jam nieko neaiškino, jokių pinigų jis negavo (b. l. 31, 32).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. U. paaiškino, kad jis 2015 m. vasarą, dienos metu, tikslios datos ir laiko neprisimena, jis buvo Justiniškių mikrorajone, Rygos - Justiniškių gatvių sankryžoje, šalia prekybos kioskų, kur susitiko savo pažįstamus, t. y. V. S., apie 40 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpai kirptų plaukų, kitų jo duomenų nežino, iš matymo pažįstamą M., kitų jo duomenų nežino, apie 34 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, tamsių, trumpai kirptų plaukų, liekno kūno sudėjimo bei pirmą kartą matytą S., jo požymių jis neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Tuo metu jis buvo labai girtas, todėl visų tos dienos aplinkybių tiksliai neprisimena, galėjo supainioti įvykių eigą. Jis prisimena, kad vaikinai jo paprašė cigarečių, bet jis jų neturėjo, todėl pasakė, kad turi namuose. Netoliese, už kioskų, ant vieno iš suoliukų jis pamatė 2 sėdinčius vyriškius, kurie išgėrinėjo alų ir tarpusavyje bendravo, jų požymių jis neįsidėmėjo. Jie priėjo prie minėtų vyriškių ir V. su M. bei S. bendravo su jais apie 2 minutes, tačiau jis neprisimena apie ką jie kalbėjo, jis tiesiog buvo šalia. Po to tik jis pamatė, kad V. rankose laiko auksinę grandinėlę, bet iš kur jis ją paėmė, jis nematė. Jis nematė, kad V. būtų kam nors smūgiavęs. Netrukus V., M. ir S. nuėjo link parduotuvės „Maxima“, esančios Taikos gatvės gale, o jis pats nuėjo į namus (b. l. 41).

Pagarsinus įtariamuoju ir liudytoju apklausto V. U. parodymus, pastarasis teisminio nagrinėjimo metu papildomai nurodė, jog eidamas į namus jis sutiko tris asmenis. Kadangi neturėjo cigarečių su savimi, tai visi ėjo pas jį į namus jų paimti. Smūgio nematė. Nematė, kaip nutraukė grandinėlę. Matė, kad ant suoliuko kažkas sėdėjo. Nežino, ar buvo konfliktas – nepamena. Grandinėlės nematė. Neskaitė, po kuo pasirašė ikiteisminio tyrimo metu. Lietuviškai jis neskaito. Moka tik kalbėti.

Išnaudojus galimybes iškviesti į teismo posėdį liudytoją M. V. (šaukimas neįteikiamas, policijos pareigūnai, paskyrus atvesdinimą, liudytojo nerado), vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo M. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

Ikiteisminio tyrimo metu M. V. paaiškino, kad lietuvių kalbą supranta, rašo ir skaito, vertėjas jam nereikalingas. 2015 m. vasarą, tikslios datos ir laiko neprisimena, Justiniškių mikrorajone (Vilniuje), susitiko su savo pažįstamu V., jo kitų duomenų nežino, apie 30 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių, trumpų plaukų, su kuriuo kartu vartojo alkoholį prie miškelio, esančio tarp Viršuliškių ir Justiniškių mikrorajonų, netoli degalinės „Neste“. Visų to meto aplinkybių jis tiksliai neprisimena, kadangi tuo metu buvo neblaivus, be to ir laiko praėjo nemažai. Po to jiems einant link parduotuvės „Norfa“, susitiko Vytautą, jo duomenų nežino, apie 25 m. amžiaus, apie 160 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų. Toliau jie trise sėdėdami ant suoliuko, esančio už prekybos kioskų prie Justiniškių - Rygos gatvių sankryžos, vartojo alkoholį. Netoliese kiti du ar trys vyriškiai, tiksliai neprisimena kiek jų buvo, taip pat vartojo alkoholį, iš pradžių – atskirai, o po to jie visi kartu gėrė. Vėliau, nuėjęs iki netoliese esančių krūmų atlikti gamtinių reikalų, jis grįždamas atgal pamatė, kad V. su V. bėga link parduotuvės „Maxima“, esančios Taikos g. gale, Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Jis nežino kodėl jie bėgo, bet nuėjo paskui juos, o minėti kiti vyrai toliau ant suoliuko vartojo alkoholį, jie nieko nesakė ir nedarė, taip pat nesivijo V. su V.. V. su V. jis prisivijo, bet V. iš karto išėjo, kur jis nuėjo, nežino. Netrukus V. jam pasakė, kad atvažiuos S., kitų jo duomenų nežino, apie 35 m. amžiaus, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, rusvų, trumpų plaukų, su kuriuo reikės pavažiuoti iki lombardo, tačiau jis daugiau neaiškino kokiu tikslu ten važiuos, tik paklausė, ar jis turi pasą ir ar gali jį pasiimti. Atvažiavus S., pirmiausia jie nuvažiavo iki jo namų, kur jis pasiėmė pasą ir iš karto trise nuvažiavo iki lombardo, esančio parduotuvėje „Kubas“, Pašilaičių mikrorajone, tikslaus adreso nežino. Prie lombardo Vitalijus jam padavė auksinę grandinėlę ir paprašė ją užstatyti, jis sutiko. Iš kur V. paėmė minėtą grandinėlę, jis nežino ir to V. neklausinėjo, kad grandinėlė vogta, jis nežinojo. Lombarde grandinėlę užstatė jis, naudojo savo vardu išduotą pasą. Už grandinėlę jis gavo 450 €, kuriuos iš karto atidavė V.. Už grandinėlės pridavimą, pinigų jis negavo. Po to S. juos atvežė atgal iki Justiniškių, kur jie išsiskirstė (b. l. 48, 49).

Iš pareigūno tarnybinio pranešimo ir UAB DND LT Tauriųjų metalų ir brangakmenių įkeitimo dokumentų registravimo žurnalo lapų kopijų matyti, jog lombarde, esančiame Žemynos g. 18, Vilniuje, M. V. 2015-06-30 užstatė auksinę grandinėlę, tačiau jos neišpirko, dėl ko ji buvo išsiųsta išlydymui (b. l. 50-52).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, jog į policiją dėl nusikaltimo J. S. kreipėsi tik 2015-07-11, nurodė, jog nepažįstamas žmogus pribėgo prie jo, nuplėšė jam nuo kaklo grandinėlę ir pabėgo. Pareiškėjas, pasiklausinėjęs rajono gyventojų sužinojo, kad V. U. gyrėsi nutraukęs ir pagrobęs grandinėlę su kryžiuku bei pridavęs ją lombarde prekybos centre „Mada“.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2015-06-30 apie 16 val., netoli Rygos g. 12 namo, Vilniuje, buvo įvykdytas nusikaltimas – nuo J. S. kaklo buvo pagrobta auksinė grandinėlė su kryželiu, o ją pagrobė V. S.. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymai, dokumentai iš lombardo. Tačiau pačio nusikaltimo padarymo aplinkybės tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo ir liudytojų, nurodomos skirtingai. Kaip matyti iš pareiškimo policijai, kurį nukentėjusysis pateikė tik praėjus 11 dienų po nusikaltimo, jis nurodė, jog jam nuo kaklo nepažįstamas asmuo nuplėšė grandinėlę ir pabėgo, o paklausinėjęs rajono gyventojų sužinojo, jog grandinėlę gyrėsi nutraukęs V. U.. Tačiau papildomai apklaustas 2016-01-19 nukentėjusysis jau nurodė, jog tą dieną jis susitiko savo pažįstamą V., su kuriuo ėjo į parduotuvę, ten dar susitiko V. pažįstamą, nusipirko alkoholinių gėrimų ir gėrė miške netoli „Neste“ degalinės. Po kurio laiko, jis savo sugėrovus paliko ir ėjo prie Rygos g. 12 namo, o kadangi buvo labai girtas prisėdo ir užmigo ant suoliuko. Sėdėdamas pajuto, kad jam nuo kaklo plėšia grandinėlę, atsimerkęs pamatė, kad tai V., kuris apsisuko ir nuėjo. Apie tai, kad V. nuplėšė jo grandinėlę J. S. nurodė tik 2016-01-19, be to, nurodė, jog V. jam yra pažįstamas, tačiau rašydamas pareiškimą nurodė, jog grandinėlę jam nuplėšė nepažįstamas asmuo, galimai V. U.. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis davė dar kitokius parodymus, nurodė priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, jog ant suoliuko jis nemiegojo, tik snaudė („kimarino“), kad matė, kaip pribėgo V., nuplėšė grandinėlę ir pabėgo. Tokie nukentėjusiojo paaiškinimai nėra nuoseklūs, kadangi paaiškinimai, duoti rašant pareiškimą policijai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skiriasi iš esmės. Dar daugiau, liudytojų V. U., S. A. ir M. V. parodymai, taip pat prieštaringi, nesutampa nei tarpusavyje, ne su nukentėjusiojo parodymais. V. U. apklaustas įtariamuoju nurodė, jog susitiko V., M., S. ir eidami pamatė ant suoliuko geriančius du vaikinus. Jiems bendraujant, V. sudavė smūgį vienam vyriškiui, pastarasis nugriuvo, tuomet griebė ir nutraukė jam grandinėlę. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nurodė jau kitas aplinkybes, kad susitiko su V., M., S. ir eidami pamatė du sėdinčius ir išgėrinėjančius vyriškius, su juo kartu einantys asmenys pradėjo bendrauti su sutiktaisiais, kai staiga jis pamatė grandinėlę V. rankose. Iš kur ją paėmė – nematė, smūgių taip pat nematė. Teisminio nagrinėjimo metu V. U. jau nurodė, kad grandinėlės jis apskritai nematė, lietuviškai skaityti nemoka ir nežino po kokiais parodymais jis ikiteisminio tyrimo metu pasirašė. S. A. teisminio nagrinėjimo metu apskritai nurodė, jog V. S. su M. ir V. jį pamatė būnantį balkone ir paprašė pavežti iki lombardo, ką jis ir padarė. Grandinėlę matė, bet ar ji buvo nuplėšta nepamena, iš kur ji buvo gauta – nežino. M. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog miškelyje gėrė su V., tuomet susitiko V. ir trise ant suoliuko gėrė alkoholį. Netoliese ant suoliuko gėri kiti du ar trys vyriškiai, su kuriais jie pradėjo kartu gerti. Jam grįžtant, atlikus gamtinius reikalus, pamatė, kad V. su V. bėga. Juos pasivijus, V. išėjo, atvažiavo „S.“ ir jie nuvažiavo į lombardą, kur jis V. prašymu pridavė grandinėlę, tačiau iš kur ji, jis nežino. Minėti liudytojai Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos duomenimis yra teisti už įvairius nusikaltimus, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą. Jų parodymai yra prieštaringi, tarpusavyje nesutampa, teismas neturi galimybės šių prieštaravimų pašalinti, todėl jais nesivadovauja (išskyros S. A. parodymais apie nuvažiavimą į lombardą). Kita vertus, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai nurodė tas pačias aplinkybes, kad jis gėrė alkoholinius gėrimus kartu su J. ir M., o J. užmigus, nusegė nuo jo kaklo grandinėlę, manė, kad J. to nesuprato, o tuo metu atėjo V. U. ir pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Pagrobta grandinėlė rasta nebuvo, patikrinti ar ji suplėšyta, galimybės nėra. Nukentėjusiojo teigimu, grandinėlė buvo stora, reikėjo jėgos ją nuplėšti, bet ant savo kūno jis jokių sužalojimų nepastebėjo. Esant tokioms aplinkybėm, teismas, remdamasis vien nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais, neturi pagrindo daryti išvadai, kad grandinėlė nukentėjusiajam buvo nuplėšta jam matant ir suprantant, jog jo atžvilgiu vykdoma vagystė. Taip pat nepakanka duomenų spręsti, jog nukentėjusysis J. S. suprato, kad kaltinamasis pagrobė jo grandinėlę nuo kaklo ir sprunka. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad V. S. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kaip slaptas svetimo turto pagrobimas, nes pagrobto turto vertė viršijo 5 MGL bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos (pats kaltinamasis nurodė, jog lombarde už grandinėlę gavo apie 500 €).