- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- 1S-10-1035/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- S. T.
- Advokatai
- Arūnas Kazlauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. T. ir jo gynėjo advokato Arūno Kazlausko skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. T. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 58-291 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
S. T. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir S. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. birželio 15 d., pabaiga – 2025 m. gruodžio 15 d. S. T. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. birželio 15 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. spalio 27 d. buvo 3 (treji) metai 1 (vienas) mėnuo 18 (aštuoniolika) dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 58-291 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti S. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos Nutarimo.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu S. T. gynėjas advokatas A. Kazlauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, realizuodamas savo teisę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnyje, priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi nuteistojo S. T. 2022 m. lapkričio 10 d. skunde pateiktus motyvus, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytus motyvus ir nuteistojo S. T. iš Vilniaus pataisos namų pristatytoje asmens byloje esančius duomenis įvertino ne sistemiškai, bet pasirinktinai, tuo pačiu išskirtinai akcentuodamas ir atkartodamas kai kurias faktines aplinkybes arba dėl kai kurių paaiškinimų ar argumentų padarydamas klaidingas išvadas. Nors teismas nustatė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taikant OASys metodiką, yra vidutinė, tačiau Nutarime apie OASys nėra pasisakoma, o konstatuota tik, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius ir nutarta netaikyti lygtinio paleidimo, nieko neužsimenant apie intensyvią priežiūrą.
1.2. Teismas akcentavo, kad Komisija Nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką. Tačiau teismas rėmėsi tiek Nutarimu, tiek Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. spalio 20 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. 57-274 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada). Komisija, akivaizdu, rėmėsi Socialinio tyrimo išvadoje esančiais teiginiais.
1.3. Teismas pastebėjo, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, tačiau teismas šios nuostatos nesilaikė. Teismas pažymėjo, kad pats nuteistasis turi būti aktyvus ir savo iniciatyva reikšti norą ar pasiūlymus pataisos įstaigoje dėl tam tikros susidariusios situacijos sprendimo. Tačiau S. T., turint omenyje jo 55 proc. nedarbingumą, nėra neaktyvus ar nereiškiantis iniciatyvos, nes, pavyzdžiui, tik jo iniciatyva ir buvo Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista „užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – vertimu iš anglų į lietuvių ir rusų kalbas bei turėti šiai veiklai reikalingas priemones – asmeninį kompiuterį“. Nuteistajam S. T. buvo nustatytas 55 proc. nedarbingumas, tai reiškia, kad turi tik 45 proc. darbingumo. Tačiau Asmens byloje nėra informacijos, kad asmeniui, kuris tik iš dalies yra darbingas, buvo siūlomas darbas pritaikytoje ar nepritaikytoje darbo vietoje, ar iš viso yra laisvės atėmimo vietoje tokia darbo vieta, kurioje gali dirbti tokį nedarbingumą turintis asmuo.
1.4. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis S. T. nėra išsprendęs užimtumo problemos po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nepateikė informacijos, liudijančios jo galimybes įsidarbinti pagal nustatytą jo 55 proc. nedarbingumą. Tačiau S. T. yra įgijęs ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, šaltkalvio remontininko, tekintojo, siuvėjo profesines kvalifikacijas, turi galimybių užsiimti individualia veikla vertimų srityje, taip pat turėtų ir gyvenamąją vietą (pas sūnėną (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g.), tad iš esmės turėtų ir realią, jei būtų pritaikytas lygtinis paleidimas, galimybę pradėti darbinę veiklą. Kita vertus, tolesnis buvimas laisvės atėmimo vietose taip pat automatiškai nereiškia garantuoto tinkamo darbo suteikimo ar gavimo S. T.
1.5. Teismas akcentavo, kad visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę ir padarė išvadą, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tačiau, vertinant bylos medžiagą ir atsižvelgiant į paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį (10 metų ir 6 mėnesiai), Klaipėdos apygardos 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas (susijusias su 9,424 g heroino ir 2,459 g, t. y. viso 11,883 g narkotinių medžiagų), jau atliktos bausmės dydį (daugiau nei 2/3, ilgiau nei 7 metai), S. T. teigiamai charakterizuojančius faktus, nurodomus tiek teismo, tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, darytina priešinga išvada – BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai jau yra realizuoti, o teismo minimas teisingumo principas yra jau pasiektas.
1.6. Teismas pabrėžė, kad teigiamai vertina nuteistojo pasiryžimą ir pastangą savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau šiuo metu nuteistojo elgesiui neatitinkant elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – padarytos akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, kad teismas, nors ir nenukrypo nuo BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodomos vienos iš sąlygų, tačiau nepaaiškino, kaip padarė tokią išvadą, kai visoje bylos medžiagoje yra informacija su prieštaringais, įstatyme nenumatytais teiginiais – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos konstatuota nepadaryta reikšminga pažanga valdant su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius ar Socialinio tyrimo nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir pan.
1.7. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis S. T. laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo dažnas svečias ne tik ankstesniaisiais metais, bet ir šiais (pavyzdžiui, 2022 m. birželio 6 d., 2022 m. liepos 8 d., 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. rugsėjo 1 d.). Šiuo metu nuteistasis taip pat yra laisvės atėmimo vietų ligoninėje, į kurią buvo išvežtas 2022 m. lapkričio 24 d., t. y. jo nebuvo Vilniuje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo dieną. Išvežimo į laisvės atėmimo vietų ligoninę pagrindas – nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus komisijos 2022 m. lapkričio 7 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta rekomenduoti Vilniaus pataisos namų administracijai parengti reikiamus dokumentus dėl nuteistojo S. T. perkėlimo į Ligoninės Socialinės globos sektorių atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę.
1.8. S. T. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia buvo 2015 m. birželio 15 d., o pabaiga būtų 2015 m. gruodžio 15 d., 2/3 bausmės dalis atlikta buvo jau 2022 m. birželio 15 d., neatliktos bausmės dalis – 2022 m. spalio 27 d., t. y. svarstymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje dieną, buvo 3 metai 1 mėnuo ir 18 dienų, o šiuo metu (2022 m. gruodžio 15 d.) – mažiau nei 3 metai. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, kad yra padaryti ir nauji nusikaltimai. Nėra nustatytų aplinkybių, nurodytų BVK 158 straipsnyje, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Teismui svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė. Tai reiškia, kad valstybinis kaltinimas palaikė nuteistojo asmens siekį į lygtinį paleidimą iš pataisos namų.
1.9. Nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos, nurodytos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, lygtinai paleidžiant nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Objektyviai vertinant šios bylos prieštaringą medžiagą ir byloje padarytas prieštaringas išvadas, be kita ko, besivadovaujant įstatyme nenurodytais dokumentais ir darant logišką bei teisiškai pagrįstą išvadą, jog nuteistasis S. T. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tuo pačiu neneigiant, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kad būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Nuteistasis S. T. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad yra atlikęs 7,5 metų laisvės atėmimo bausmės, liko 3 metai. Buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dėl šios priežasties padarė nusikaltimą. Pažymi, kad 7,5 metų nebevartoja narkotinių medžiagų. Jį sulaikė, kai kratos metu rado 36 g heroino, t. y. 11 g grynos narkotinės medžiagos. Heroiną buvo nusipirkęs savo reikmėms, nesiruošė jį platinti. Nuteistojo teigimu, vienas narkomanas (iš seniau pažįstamas), sužinojęs, kad jis turi narkotinių medžiagų, paprašė jo jį pavaišinti, po to jis maldavo, kad jį „pagydytų“ (duotų dozę). Įkišęs į kišenę kelis eurus, jis išprašė šios dozės. Jis jam davė, o kai buvo vykdoma policijos pareigūnų operacija (buvo atlikta krata jo namuose), buvo rasta 11 g su trupučiu gryno heroino. Už šį nusikaltimą jis dabar atlieka bausmę. Užtikrina, kad narkotinių medžiagų nebevartoja nuo jo bausmės atlikimo pradžios, lankė krikščionišką programą „(duomenys neskelbtini)“, turi problemų su sveikata, yra 45 proc. nedarbingas, tačiau jį gali priimti į darbą Tauragėje. Šiuo metu dėl sveikatos yra perkeltas į laisvės atėmimo vietų ligoninės resocializacijos skyrių (kuriame bausmę atlieka neįgalūs). Prašo teismo peržiūrėti nusikaltimo kvalifikavimą, duoti galimybę gyventi laisvėje, dirbti, mokėti valstybei mokesčius, gyventi padoraus piliečio gyvenimą. Jo manymu, jis pilnai atliko bausmę už šį nusikaltimą.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs S. T. ir gynėjo advokato A. Kazlausko skundų argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad S. T. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimo, šiuo atveju siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2022 metais.
Skunde akcentuojama, kad nuteistasis yra aktyvus ir rodo iniciatyvą, siekdamas įsidarbinti. Tačiau 2022 m. spalio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-274 nustatyta, kad nuteistasis stokoja oficialios darbinės patirties, motyvacijos save realizuoti darbo rinkoje, tai galimai siejosi su jo netinkamo gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. S. T. turi įgijęs 4 profesijas (ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, šaltkalvio, tekintojo, siuvėjo), tačiau įgytų profesinių kompetencijų nerealizuoja, nedirba. Nėra išsprendęs užimtumo problemos po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, nepateikė informacijos, liudijančios nuteistojo įsitraukimą į kitas, socialiai nepriimtinas ar neteisėtas veiklas (1 t., b. l. 51). Be kita ko, bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus specialisto N. Kučinsko 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. pataisos įstaigos administracija nuteistajam S. T. pasiūlė mokamą valytojo darbą, tačiau nuteistasis kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, pateisindamas tai turimomis sveikatos problemomis (2 t., b. l. 76–79).
Nuteistojo gynėjo skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam nustatytas 55 proc. nedarbingumas, dėl šios priežasties jis dažnai patenka į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kurioje bausmę atlieka neįgalieji nuteistieji, todėl abejojama, ar laisvės atėmimo vietoje yra darbo vieta, kurioje gali dirbti tokį nedarbingumą turintis asmuo. Papildomai nuteistasis savo pateiktame skunde nurodė, kad nors turi sveikatos problemų, bet pagal savo nedarbingumą yra priimtas į darbą Tauragėje, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, kad nuteistajam nustatytas 55 proc. nedarbingumas, dar nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas, nuteistasis turi reikšti norą ar pasiūlymus pataisos įstaigoje dėl tam tikros susidariusios situacijos sprendimo ir pasidomėti, koks darbas būtų jam tinkamas atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. Kita vertus, aukštesnysis teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistojo iniciatyva Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista „užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – vertimu iš anglų į lietuvių ir rusų kalbas“, tačiau, kaip matyti, iki šiol S. T. jos nevykdo ir iš jos dar pajamų negavo, kaip pats teigia, jam dar trūksta specialių vertimo programų. Pažymėtina, kad toks nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip pakankamai aktyvus ir iniciatyvus, kadangi net ir pritrūkus darbo priemonių, nuteistasis nesistengė teikti prašymų pataisos įstaigos administracijai šias priemones jam suteikti, nors tokia nuteistojo teisė nėra įstatymų nustatyta tvarka apribota.
2022 m. spalio 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-274 nustatyta, kad ankstesni ir pastarasis padaryti nusikaltimai yra susieti su prasta S. T. finansine padėtimi, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka bei siekiu užsitikrinti veiklas, tokiu būdu vengdamas dirbantiems piliečiams privalomų mokestinių prievolių. Nuteistajam nekeičiant savo gyvenimo būdo – nesiekiant spręsti turimų finansinių sunkumų, neužtikrinant legalaus pragyvenimo šaltinio, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas (1 t., b. l. 52). Analizuojant nuteistojo gyvenimo būdo laisvėje ypatumus, pastebėtina, kad S. T. gyvenimo stilius stokoja atsakingumo, struktūros ir pastovumo. Nuteistasis nebuvo linkęs realizuoti savęs stabilioje bei nuoseklioje veikloje, palaikydavo artimus ryšius su asmenimis, kuriems yra būdingas polinkis elgtis nusikalstamai (1 t., b. l. 52). Nors nuteistasis geba bendrauti ir palaikyti pokalbį įvairiomis temomis, neturi komunikacijos įgūdžių problemų, tačiau nuteistasis stokoja objektyvaus savi-vaizdžio: nelinkęs išsakyti neigiamų savo asmenybės bruožų, neigia poreikį juos koreguoti, nebegeba analizuoti jų priežastinių sąsajų su savo elgesiu bei veiksmais, susijusiais su narkotinių medžiagų vartojimu bei tuo pačiu – ir nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (1 t., b. l. 53). Iš bylos duomenų matyti, kad S. T. yra praeityje teistas vienuolika kartų Lietuvoje ir keturis kartus užsienyje (Prancūzijoje), daugiausia už turtinius nusikaltimus (1 t., b. l. 10–32). Pažymėtina, kad S. T. už nusikalstamas veikas buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, skiriamos baudos, laisvės atėmimo bausmės, tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai neturėjo teigiamo poveikio S. T. elgesiui ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (1 t., b. l. 35–39). Remiantis įvertinimo rezultatais, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (1 t., b. l. 58). Taigi, visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi.
Atsižvelgiant į asmens byloje esančius duomenis, matyti, kad nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, orientuotas į aktualių bei su nusikalstamumu siejamų poreikių valdymą, susijusių su lėšų tvarkymo ir pajamų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, narkotikų vartojimo, nuostatų bei mąstymo ir elgesio sritimis. Papildomai pažymima, kad 2019 m. spalio 23 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu nuteistasis buvo paskatinamas panaikinant 2018 m. rugsėjo 26 d. paskirtą nuobaudą prieš terminą už nepriekaištingą elgesį būryje ir nepriekaištingą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimų lankymą, 2020 m. sausio 20 d. pataisos namų direktoriaus nutarimu nuteistasis paskatinamas panaikinant 2018 m. gruodžio 12 d. paskirtą nuobaudą prieš terminą už nepriekaištingą elgesį būryje ir nepriekaištingą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimų lankymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos nėra išimtinės ir pakankamos, kurios nulemtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą. Be to, iš 2022 m. spalio 20 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, kadangi net keturiolika kartų pasižymėjo nedisciplinuotu elgesiu, paskutinį kartą – 2021 m. sausio 25 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu S. T. nubaustas skiriant vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, nes atlikus S. T. dalinę kratą, jo apatinėse kelnaitėse buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su viduje esančia SIM kortele „Labas“. Juolab, nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka pirmą kartą praėjus keliems mėnesiams nuo jo bausmės atlikimo pradžios ir tai parodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuotinai priimtų bendro elgesio taisyklių. Dėl tokių sistemingai vykdomų drausmės pažeidimų 2021 m. sausio 25 d. nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, tačiau nuo 2021 m. liepos 26 d. tęsia bausmės atlikimą paprastosios grupės sąlygomis. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nors nuo 2021 m. sausio 26 d. nuteistasis nebuvo baustas ir tai teigiamai jį iš esmės apibūdina, tačiau vien to nepakanka tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad nuteistasis patyrė sunkumų tinkamai identifikuoti ryšį tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasčių. Tai rodo tam tikrą socialinį neatsakingumą, polinkį įsivelti į pavojingas veiklas, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių. Pastaruoju laikotarpiu (nuo 2022 m. pradžios) S. T. nepasižymi pakankama motyvacija bei jos išlaikymu dalyvauti tikslinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių poreikių valdymą, grįsdamas savo poziciją sveikatos sunkumais. Atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (1 t., b. l. 61). Tačiau iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2023 m. balandžio mėnesį (1 t., b. l. 62).
Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, svarstant lygtinio paleidimo galimybes taip pat būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius kriterijus, numatytus BVK 157 straipsnio 1 dalyje, ir į tai, kad nėra nustatytų aplinkybių, nurodytų BVK 158 straipsnyje, kai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, bet ir už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė 29 metų amžiaus, kai jam buvo pareikšti įtarimai dėl vagystės įvykdymo, o būdamas 33 metų amžiaus pirmą kartą buvo nuteistas, kai jau buvo sukūręs šeimą. Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro 15 teistumų, įskaitant ir teistumus įvykdytus užsienyje, jo padaryti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika. S. T. veikose dominuoja turtiniai nusikaltimai, tačiau juos daro siekdamas turėti lėšų narkotinių medžiagų įgijimui ir realizavimui (1 t., b. l. 50, 52).
Nors, gynėjo manymu, nuteistojo turimos sveikatos problemos, jam nustatytas 55 proc. nedarbingumas bei nuteistojo teigiama asmens charakteristika leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamos vertinti, kad nuteistojo pažanga yra tokia, jog jo atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau pabrėžtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, ir įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus S. T. nusikalstamo elgesio rizikos nežymią kaitą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. T. ir jo gynėjo advokato Arūno Kazlausko skundus bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.