- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-662-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-01195-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-662-290/2015
Teisėjas Rimantas Sipavičius Proceso Nr. 1-22-1-01195-2014-9
2015 m. rugsėjo 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Valdo Vitunsko ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Kamantauskienei, nuteistajam R. P. ir jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžio, kuriuo:
R. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 302 str. 1 d., ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 2 d., ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2015-01-22 nuosprendžiu, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš R. P. išlaidos už gynybą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nepriteistos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
kad R. P. pagal BK 302 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo svetimą dokumentą, juo disponavo, jį laikė ir suklastojo: laikotarpiu nuo 2014-11-14 iki 2014-11-23, tiksliau nenustatytu laiku, iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena jo motina L. Š. ir jos vyras R. Š., pagrobė R. Š. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, R. P. pagal BK 300 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014-11-14 iki 2014-12-01, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, siekdamas suklastoti tikrą dokumentą (R. Š. pasą), pateikė jį nenustatytam asmeniui kartu su savo fotonuotrauka, kitą dieną iš šio asmens, paties kaltinamojo įvardijamu „A.“, gavo suklastotą R. Š. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame buvo suklastotas duomenų lapas, spalvotos elektrografijos būdu atspausdinant jo, R. P., fotonuotrauką; tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, suklastotą pasą laikė iki 2014-12-01, 14 val., kol UAB „E.“ darbuotojų buvo sulaikytas prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendį ir prašo sušvelninti jam paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos labai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, o nustatytos tik lengvinančios atsakomybę aplinkybės. Apeliaciniame skunde dar nurodo, jog nesutinka su paskirta bausme – galutine subendrinta bausme.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes padarė išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas, nes yra nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. R. P. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. P. bausmę už jo padarytus nusikaltimus, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jo pavojingumą. Buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad R. P. anksčiau teistas ne vieną kartą, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir įvertinus BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad nuteistajam skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat teismas tinkamai įvertino ir tai, kad R. P. suklastotu dokumentu nepasinaudojo. Taigi teismas įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, 61 straipsnio nuostatomis, R. P. paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, nuteistajam už dviejų apysunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 302 str. 1 d ir 300 str. 2 d., padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis nei šių straipsnių sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti R. P., bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taip pat visiškai pagrįstai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti paskirtos bausmės nėra pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
Skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tinkamai subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-01-22 nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė, laisvės atėmimas vieneriems metams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes, būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, ar neteisingai subendrinęs bausmes. Kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, skirdamas bausmę, ar kurios ypatingai lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, R. P. nenurodė, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.