Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietos ligoninės teikimą dėl nuteistojo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimo nuo bausmės dėl ligos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., nuteistas 2010-08-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d., 1 p. jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis V. J. nuo 2011-02-10 gydosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Specialiosios gydytojų komisijos akte apie nuteistojo medicininį patikrinimą nustatytas pagrindinis susirgimas: kairės kojos odos piktybinė melanoma. Nuteistojo V. J. sveikata atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąrašo“ kriterijams. Atsižvelgiant į tai laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas prašo tenkinti teikimą.

Prokurorė teikimui neprieštarauja.

Teikimas tenkintinas.

Pagal LR BK 76 str. 2 d. nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką.

Remdamasis laisvės atėmimo vietų ligoninės teikimu bei nuteistojo asmens byla Nr. 9562, teismas nustatė, kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. Kadangi nuteistojo V. J. sveikata pagal Specialiosios gydytojų komisijos aktą Nr. 09, atitinka „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo“, nes serga: kairės kojos odos piktybinė melanoma, teismo vertinimu tolimesnis nuteistojo bausmės atlikimas dėl jo ligos pobūdžio yra negalimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas, ar sunkia liga sergančio nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimas nepažeidžia Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., pabrėžė, kad asmuo neturėtų būti verčiamas patirti didesnes už patiriamas kalint kančias. Nors Konvencijoje ir nenustatytas įpareigojimas paleisti kalinius, sergančius sunkia liga, bet valstybės privalo „saugoti fizinę įkalintų asmenų sveikatą“ (Muoisel v. Prancūziją, 2002-11-14). Iš teismui pateikto VšĮ Vilkpėdės ligoninės rašto matyti, kad nuteistasis V. J., grįžęs iš įkalinimo įstaigos gali būti hospitalizuotas į VšĮ Vilkpėdės ligoninę tolimesniam gydymui bei slaugai. Todėl atsižvelgiant į nuteistojo V. J. ligos pobūdį, į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą visuomenei teismo vertinimu yra pagrindas nuteistąjį atleisti nuo bausmės dėl ligos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 76 str., Lietuvos Respublikos BPK 359 str., Lietuvos Respublikos BVK 176 str. 1 d. 7 p., 177 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo bausmės paskirtos 2010-08-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, dėl ligos.

Nutartis per 5 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.