Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2016-12-20 nutarimu Nr. VSTTAM-VIEVGRDN-80754594-16 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 5113 straipsnio 1 dalį 216 Eur bauda už tai, kad 2016 m. lapkričio 29 d. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog 2016 m. rugsėjo – spalio mėn. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbant žemę suardyta velėna ir užsėta žemės kultūromis 37 metrai pakrantės apsaugos juostos Jūros ichtiologiniame draustinyje Šešuvies upės atkarpoje. Šį sklypą jis valdo ir tvarko žemės savininko R. B. Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro išduotą 2007-07-02 įgaliojimo pagrindu. Taip pat K. B. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2017-01-17 nutarimu Nr.VSTTAM-VIEVGRDANN-83023871-17 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinio nusižengimo kodekso (toliau ANK) 256 straipsnio 1dalį už du administracinius nusižengimus ir paskirta subendrinta 250 Eur bauda, tai yra: 1) už tai, kad 2016-11-21 neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad 2016m. rugsėjo-spalio mėn. žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), dirbant žemę, suardyta velėna ir užsėta žemės ūkio kultūromis 45-40 metrai pakrantės apsaugos juostos Jūros ichtiologiniame draustinyje, Šešuvies upės atkarpoje. Žemės sklypai, priklausantys A. P., pagal panaudos sutartį atiduoti naudotis L. B., kuri pagal įgaliojimą įgaliojo žemę dirbti K. B.. 2) už tai, kad 2016m. rugsėjo-spalio mėn. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dirbant žemę suardyta velėna ir užsėta žemės ūkio kultūromis 47-30 metrų pakrantės apsaugos juostos Jūros ichtiologiniame draustinyje, Šešuvies upės atkarpoje. Šio žemės sklypo savininkė S. G. pagal panaudos sutartį yra išnuomojusi šį žemės sklypą L. B.. Pagal Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro įgaliojimą žemės sklypo nuomininkės L. B. sklypą valdo ir tvarko K. B.. Savo skunduose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad jis nepažeidė minėtų ATPK ir ANK kodeksų straipsnių, taip pat nepažeidė ir specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XXIX skyriaus 126.4 punkto, taip pat ir Žemės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes tą žemę jau ir anksčiau asmenys yra dirbę ir jis šioje žemėje taip pat dirbo. Taip pat jis prašo pripažinti proceso išlaidomis jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jas priteisti iš Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. B. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2016-12-20 nutarimą Nr. VSTTAM-VIEVGRDN-80754594-16 ir 2017-01-17 nutarimą Nr. VSTTAM-VIEVGRDANN-83023871-17. Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-22 nutartimi (t. 1, b. l. 55) pareiškėjo K. B. skundai sujungti į vieną administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-6-439/2017 ir jie išnagrinėti vienoje byloje.Tauragės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundus atmetė. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiojo specialisto S. B. 2016-12-20 nutarimą Nr. VSTTAM-VIEVGRDN-80754594-16 ir vyresniojo specialisto L. Š. 2017-01-17 nutarimą Nr. VSTTAM-VIEVGRDANN-83023871-17 paliko nepakeistus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad asmuo turi vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtintu (2007-02-14 redakcija Nr. D1-98) „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu“ ir jame nurodytomis pakrantės apsaugos juostų nustatytais dydžiais, o ne jų žemės sklypų kadastriniuose duomenyse nurodytais dydžiais, kurie prieštarauja šiuo metu esančioms specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Anot teismo, byloje yra akivaizdžiai įrodyta, kad žemės sklypų pakrantės apsaugos juostos yra pažeistos ir jose buvo atliekami žemės darbai, todėl padarė išvadą, kad K. B. pažeidė administracinio nusižengimo protokoluose ir nutarimuose nurodytas teisės normas. Be to, teismas pažymėjo, kad asmuo turi pats rūpintis tinkamu žemės dirbimu ir nustatytų specialiųjų šiems sklypams sąlygų taikymo reikalavimų laikymusi. Visuose žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašuose yra nurodyta, kad jiems yra taikomos specialiosios žemės sklypų apsaugos sąlygos, todėl K. B., pasak teismo, turėjo imtis priemonių sužinoti kokios yra šios sąlygos. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. B. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiojo specialisto S. B. 2016-12-20 nutarimą Nr. VSTTAM-VIEVGRDN-80754594-16 ir vyresniojo specialisto L. Š. 2017-01-17 nutarimą Nr.VSTTAM-VIEVGRDANN-83023871-17 ir administracinę bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo ir administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei pripažinti proceso išlaidomis turėtas jo bylinėjimosi išlaidas ir jas priteisti iš Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos jo naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Dėl žodinio bylos nagrinėjimo nurodo, kad byla yra sudėtinga, kad bus formuojama teismų praktika, todėl būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, atsakant į esminius prieštaravimus dėl Institucijos atliktų matavimų teisingumo būtina apklausti šalis ir jų atstovus. Apelianto manymu, byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau tekste Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau tekste-Nutarimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtinto (2007-02-14 redakcija Nr. D1-98) „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo“ (toliau tekste Aprašas) teisingo išaiškinimo ir pritaikymo. Vadovaudamasis 1994-04-26 priimto Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo, kuris pakeistas 2004 m. sausio 27 d. (redakcija Nr. IX-1983), kuri įsigaliojo 2004-02-21, 10 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 22 straipsnio 5 dalimi, tvirtina, kad žemės savininkai arba naudotojai privalo laikytis specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, kurios yra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą. Nurodoma, kad R. B. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, įregistruotos nuo 1996-09-27, tačiau specialiosios sąlygos viešojo registro išraše nėra detalizuojamos. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus gautų rašytinių dokumentų (t. 1, b. l. 93-105) matyti, kad valstybinio žemės kadastro duomenų registro projekte įrašyta pakrantės apsaugos juosta – plotas 0,07 ha, juostos plotis (atstumas nuo upės vagos iki kranto, kur taikomos specialiosios sąlygos) nenurodytas. Pagal kartografinę medžiagą Šešuvies upės pakrantės ilgis šiame sklype yra 68 metrai (pakrantės apsaugos juosta rašytiniuose dokumentuose nėra nurodyta, tačiau ji apskaičiuojama tokiu būdu: 0,07 ha (700 m2) : 68 m =10 m., t. y. pakrantės apsaugos juosta sudaro 10 m.A. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, įregistruotos nuo 2003-08-04, tačiau specialiosios sąlygos viešojo registro išraše nėra detalizuojamos. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus gautų rašytinių dokumentų (t. 1, b.1. 93-105) matyti, kad kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenyse įrašyta vandens telkinių apsaugos zona 500 m. Pagal abrisą kranto linijos ilgis 47 metrai (pakrantės apsaugos juosta rašytiniuose dokumentuose nėra nurodyta, tačiau ji apskaičiuojama tokiu būdu: apsaugos zoną 500 m padalijus iš kranto linijos ilgio 47 m., pakrantės apsaugos juostą gauname 10 m.).A. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)viešajame registre specialiosios naudojimo sąlygos- paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, įregistruotos nuo 1998-02-09, tačiau specialiosios sąlygos viešojo registro išraše nėra detalizuojamos. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus gautų rašytinių dokumentų (b. l. 93-105) matyti, kad valstybinio žemės kadastro duomenų registro projekte įrašyta vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, plotas 0,30 ha, kaimo vietovėje žemės ūkio paskirties žemės nominalios kainos skaičiavimo žiniaraštyje taip pat nurodyta vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, juostos plotis nenurodytas. Apskaičiavus iš kartografinės medžiagos, pakrantės (šlaito) linijos ilgis 325 metrai. (Pakrantės apsaugos juosta rašytiniuose dokumentuose nėra nurodyta, tačiau ji apskaičiuojama tokiu būdu: apsaugos juostą 0,30 ha padalijus iš pakrantės linijos 325 m., 0,30 ha (3000 m2): 325 m =9 m., t y. pakrantės apsaugos juosta sudaro 9 m.).S. G. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre specialiosios naudojimo sąlygos – paviršinių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, įregistruotos nuo 1995-04-24, tačiau specialiosios sąlygos viešojo registro išraše nėra detalizuojamos. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus gautų rašytinių dokumentų (b. l. 93-105) matyti, kad valstybės parduodamo (nuomojamo) žemės ūkio paskirties sklypo kainos skaičiavime (Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikos 6 priedas) įrašyta pakrantės apsaugos juosta – 1,58 ha, o pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą suteiktos privačiam žemės ūkiui žemės žiniaraštyje nurodyta, kad pakrantės apsaugos juosta 1,50 ha plote nustatyta 10 metrų, o 0,08 ha plote nustatyta 2 metrai.Teigiama, kad nurodytos aptartos žemės sklypams nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos nėra pakeistos ir nėra papildomai įregistruotos viešajame registre. Todėl mano, kad sprendžiant šioje byloje esantį ginčą, esminis klausimas yra nustatyti kokios specialiosios sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams buvo nustatytos ir ar šių sklypų savininkai ar naudotojai pažeidė šias specialiąsias sąlygas. Apelianto teigimu, jis tokių sąlygų nepažeidė. Institucijos, surašiusios administracinės teisės pažeidimo ir administracinio nusižengimo protokolus ir priėmusios nutarimus, nurodo, kad Šešuvies upės pakrantės juosta yra 50 metrų ir teikia savo paskaičiavimus. Tačiau, anot apelianto, šie specialistai nepateikė teismui duomenų, kokios žemės specialiosios sąlygos yra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, todėl tokie paskaičiavimai ir duoti paaiškinimai iš esmės prieštarauja rašytiniams byloje esantiems įrodymams, kurie patvirtina, kad Šešuvies upės pakrantės apsaugos juosta šioje byloje aptariamuose žemės sklypuose yra nuo 2 m iki 10 m. Be to, liudytojas R. A., ilgą laiką dirbantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėju ir turintis specialių žinių šiais klausimais, kategoriškai patvirtino, kad Šešuvies upės pakrantės apsaugos juosta yra ne 50 m., kaip teigia institucijos specialistai, o tokia, kokia nurodyta rašytiniuose dokumentuose. Teigia, kad neteisingai aiškinamos ir Aprašo nuostatos, reglamentuojančios apsaugos juostos nustatymą. Mano, kad Institucijos atstovai šlaito polinkio kampą sutapatina su pakrantės žemės paviršiaus polinkio kampu, nors tai yra visiškai skirtingi dalykai. Pasak apelianto, nei viename žemės sklype nebuvo matuotas pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas, kuris, jo įsitikinimu, nesiekia 5°, o tai reiškia, kad pakrantės apsaugos juosta yra 5 m. Pagal Aprašą, žemės sklypų apsauginės juostos, esančios draustinyje, dvigubinasi, todėl šios juostos yra 10 m. Institucijos specialistai neteisingai skaičiuoja nuolydžio/polinkio kampą, todėl neteisingai nurodo, kad pakrantės apsaugos juosta aukščiau nurodytuose žemės sklypuose yra 50 metrų. Institucijos atlikti šlaitų kampų matavimai ir apskaičiavimai yra matuoti paviršinio vandens apsaugos juostų šlaitų kampai, o išvadoje nurodyta, kad tai yra žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas (esantis daugiau nei 10°). Be to, nurodo, kad matuota su prietaisu, kuriam neatlikta metrologinė patikra. Pažymi, jog jeigu paaiškėtų, kad pakrantės apsaugos juosta yra didesnė negu 10 m., tai turėtų būti spendžiamas klausimas dėl papildomų specialiųjų sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, nes nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą (Žemės įstatymo 22 str. 12 d.). Tiek Institucijos atstovai, surašę protokolus ir priėmę nutarimus, tiek pirmosios instancijos teismas nevykdė Įstatymo 22 straipsnio 12 dalies nuostatos ir iš viešojo registro neišreikalavo kokios konkrečiai specialiosios sąlygos yra nustatytos ir įregistruotos viešajame registre žemės sklypams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kurių privalo laikytis.Nesutinka, kad šiuo atveju galima vadovautis Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt esančiais duomenimis. Nurodo, kad šie duomenys yra tik pagalbinio, rekomendacinio pobūdžio ir neturi teisinės galios, kol jos nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, todėl tiek teismas, tiek Institucija nepagrįstai jais vadovavosi. Apelianto teigimu, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pakrantės apsaugos juosta nebuvo pažeista. R. B. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre specialiosios naudojimo sąlygos – vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, įregistruotos nuo 1996-09-27, tačiau specialiosios sąlygos viešojo registro išraše nėra detalizuojamos, o iš gautų rašytinių duomenų matyti, kad pakrantės apsaugos juosta sudaro 10 m. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus gautų rašytinių dokumentų matyti, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakrantės apsaugos juosta yra 10 m., žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)pakrantės apsaugos juosta 9 m., o S. G. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakrantės apsaugos juosta 1,50 ha plote nustatyta 10 metrų, o 0,08 ha plote nustatyta 2 metrai.Institucija, atlikusi patikrinimus, nenustatė kokiu atstumu yra išardyta velėna, konkrečiame žemės sklype, kokiu atstumu, kad būtų visiškai aišku kur ir koks pažeidimas galimai padarytas. Abstraktus parašymas, kad suarta 45-40 m. ar kitame sklype 47-30 m. atstumu pakrantė, yra atliktas nedetalus paskaičiavimas ir visiškai neaišku kokia apsaugos juosta konkrečioje vietoje buvo numatyta. Be to, Institucijos surašytuose 2016-11-21, 2016-11- 29 ir 2016-12-07 patikrinimų aktuose nėra nurodyta kokiu matavimo prietaisu buvo atliekamas matavimas, kaip apskaičiuojamas pakrantės apsaugos plotis. Pažymi, kad 2016-11-21, 2016-11- 29 ir 2016-12-07 patikrinimų metu šiam matavimo prietaisui metrologinė patikra nebuvo atlikta. Metrologinė patikra šiam matavimo prietaisui buvo atlikta tik 2017-01-02 (t. 1, b. l. 107). Vadinasi, Institucijos paskaičiavimai ir matavimai, galbūt neatitinka faktinių duomenų.Apeliantas teigia, kad byloje nebuvo nustatyta ir jo tyčia pažeisti vieną ar kitą teisės normą. Teigia, kad Institucija nenurodė kokiu poįstatyminiu aktu ir kokio pločio (metrais) yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta kiekviename žemės sklype. Protokoluose ir nutarimuose nenurodyta kokio pločio toje vietoje yra pakrantės apsaugos juosta, tik parašė, kad ją pažeidžiau tam tikrų metrų atstumu. Mano, kad Institucija privalėjo nurodyti konkrečiai kokioje vietoje kokio pločio yra pakrantės apsaugos juosta ir ar ji įrašyta registre. Nėra nurodyti ir teisės aktai, kurie buvo pažeisti. Nesutinka su teismu, jog pats turėjo žinoti kokias blanketines teisės normas pažeidžia. Jis turi teisę žinoti kuo yra kaltinamas, kokias blanketines teisės normas jis pažeidė ir pan. Tokį pažeidimą apeliantas laiko esminiu ir mano, kad nutarimas negali būti laikomas teisėtu.Apeliantas tvirtina, jog jo veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Formuojant žemės sklypus, privalėjo būti nustatyti konkretūs pakrantės apsaugos juostų pločiai, o tokių nenustačius, negali būti reikalaujama, jų laikytis. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atitinkami plotai yra paskaičiuoti ir įregistruoti viešajame registre (t. 1, b. l. 93-105). Institucija, norėdama pakeisti žemės savininkams nustatytą pakrantės apsaugos juostos plotą (dydį) ir nustatyti didesnę pakrantės apsaugos juostos plotį, nei buvo įregistruota registre, privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinį padalinį, kuris organizuoja specialiąją miško ir žemės naudojimo sąlygų nustatymo procedūrą atsižvelgdamas į savininkų nuomonę ir sprendžia su tokių sąlygų nustatymu žemės savininkams atsiradusių nuotolių kompensavimo klausimą. Atkreipia dėmesį, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (veikdama per VĮ „Valstybės žemės fondas“) pageidavo pakeisti ichtiologiniame draustinyje specialiąsias miško ir žemės naudojimo sąlygas šiuo metu S. G. priklausančiame žemės sklype, tačiau nesutikus tuo metu buvusiam žemės savininkui šios sąlygos nebuvo pakeistos.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt esančiais duomenimis, kurie yra tik informacinio ar rekomendacinio pobūdžio, ir nepagrįstai nesivadovavo Įstatymo 22 straipsnio 12 dalimi, nurodančia, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra tokios kokios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau Direkcija) prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliantu, kad jis tik 1995-1996 metais numatytuose apsaugos juostos plotuose negali dirbti žemės. Nurodo, kad žemės sklypų savininkai privalo laikytis galiojančių teisės aktų ir jų pakeitimų, o ne vadovautis archyviniais žemės sklypų dokumentais, kuriuose nustatytos nebegaliojančios pakrančių apsaugos juostų apimtys. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sklypų dokumentuose nenustato pakrančių apsaugos juostų apimčių ir jos nėra įrašomos į Nekilnojamojo turto registrą. Nustatant pažeidimą buvo vadovautasi galiojančio „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 2 punkto reikalavimais. Vadovaujantis šiuo Aprašu pakrantės apsaugos juosta minimuose žemės sklypuose yra 50 metrų. Liudytojo R. A. išsakyta pozicija dėl šio Aprašo taikymo yra nesuprantama ir prieštaraujanti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų bei Žemės įstatymo nuostatų taikymo paskirčiai.Nesutinka su apeliantu, jog keičiant sąlygas būtina vadovautis Žemės įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi. Nurodo, kad šis straipsnis nereglamentuoja specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų keitimo. Šis įstatymas reglamentuoja tik papildomų sąlygų, t. y. naujo specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų skyriaus įrašymą ar esamų panaikinimą Nekilnojamojo turo registre, todėl teiginys, kad pakeičiant apsaugos juostos pločius buvo pakeistos specialiosios žemės ir miško sąlygos yra visiškai klaidingas. Anot Direkcijos, vadovaujantis Nekilnojamo turto registre esančiais įrašais, žemės sklypams buvo nustatytos pakrantės apsaugos juostos: sklype Nr. (duomenys neskelbtini)1,50 ha -10 metru, 0.08 ha - 2 metrai (kanalo grioviui), Nr. (duomenys neskelbtini) - 0.30 ha. perskaičiavus i metrus - 9 m., sklype Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,07 ha - 10 metru, sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juostos plotis/išvis nenurodytas. Direkcija pažymi, kad ir pagal 1982 m. gruodžio 6 d. LTSR ministrų tarybos nutarimą Nr. 335, kuriuo tuo metu buvo nustatomi vandens telkiniu apsaugos juostu/pločiai, sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apsaugos juosta pažeista 45-40 metrais, sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 metrais, sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 metrais. Sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepažeista. Direkcija pažymi, kad sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9 metrais skaičiuojamo apsaugos juostos pločio negali būti, nes minimuose Nuostatuose juostų plotis nurodomas 5, 10, 25 metrais.Dėl www.geoportal.lt Direkcija iš dalies sutinka su apeliantu, jog Lietuvos erdvinės informacijos portale esantys duomenys yra pagalbinio pobūdžio, tačiau pažymi, kad šiame portale skelbiami oficialūs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniai, todėl direkcijos specialistai vadovaudamiesi šio portalo duomenimis atrinko tikrintinus žemės ūkio sklypus. Nurodo, kad patikrinimai buvo vykdomi nuvykus į kiekvieną sklypą individualiai ir įsitikinta, kad www. geoportal.lt pateikti duomenys yra teisingi. Be to, siekiant įrodyti, kad duomenys teisingi, buvo atlikti tikslūs matavimai. Atsižvelgusi į krantų polinkio kampų išmatavimus bei vizualiai matomą vaizdą natūroje, Direkcija tvirtina, kad visų minimų sklypų įrašai Nekilnojamo turto registre, kuriuose Įrašyti nustatyti vandens apsaugos juostos pločiai, yra visiškai klaidingi, neatitinkantys tikrovės bei prieštarauja ne tik aukščiau minėtu Nuostatų reikalavimams, kuriais nustatyta apsaugos juosta šiems sklypams ir 1995-1996 m. įrašyta i Nekilnojamo turto registrą, bet taip pat prieštarauja galiojančiam Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašui, patvirtinam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d, įsakymu Nr. 540 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. Dl-98 redakcija).Dėl nutarimuose nurodytų pažeidimų apimties bei atliktų matavimų nesutinka su apeliantu, jog nėra aišku kiek buvo pažeista apsaugos juosta ir, kad matavimai atlikti su netinkamu prietaisu. Nurodo, kad patikrinimo aktuose ir administracinių teisės pažeidimų protokoluose aiškiai nurodyta, kiek buvo pažeistos pakrantės apsaugos juostos. Taip pat teigia, kad matavimai atlikti su 50 m. ištisine metaline matavimo juosta, kuriai 2017-01-02 buvo atlikta patikra. Tai, kad patikra atlikta netrukus po matavimų, rodo, kad prietaisas buvo tinkamas. Be to, matuojant ištisine matuokle negali būti dešimties metrų paklaida. Tvirtina, kad apeliantas pažeidimus padarė dirbdamas žemę beveik visoje apsaugos juostoje. Pažymi, kad apeliantas nereagavo į kvietimus dalyvauti atliekant matavimą, kurių metu galėjo reikšti pretenzijas. Nurodo ir tai, kad 2016 m. gegužės mėnesį K. B., kuris dirbo J. B. priklausančią žemę, buvo išaiškinta pažeidimo padarymo esmė, nurodyta, kad Jūros ichtiologinio draustinio į kurį patenka Šešuvies upė pakrantės apsaugos juosta didžiojoje dalyje vietovių yra 50 metrų pločio. 2016 m. rugsėjo mėnesį, atlikus pakartotinį patikrinimą tame pačiame žemės sklype, pažeidimo nenustatyta. Taigi apeliantas nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2016 m. rugsėjo–spalio mėnesių turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti kokios yra specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, pakrančių apsaugos juostų ribos jo valdomuose žemės sklypuose, tačiau to nepadarė.Atsakydamas į apelianto argumentą, jog Institucija privalėjo nurodyti konkrečiai kokioje vietoje kokio pločio (metrais) yra pakrantės apsaugos juosta ir išsiaiškinti, ar ji įrašyta registre nurodo, kad apeliantas pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus 126.4 punktą, patvirtintą LRV 1992 gegužės 12 d. Nutarimu Nr. 343, o ne Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą. Pažymi, kad aprašo taikymo sritis yra privaloma asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę. Nurodo, kad turėjo pakankamai laiko (nuo 2016 gegužės mėn. iki 2016 m. rugsėjo-spalio mėn.) išsiaiškinti jau nuo 2000 m. pasikeitusią pakrančių apsaugos juostų ir zonų ribų nustatymo tvarką, tačiau tuo klausimu nesikreipė nei į Direkciją, nei į Nacionalinę Žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos. Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų keitimo nurodo, kad Direkcija neturi įstatyminių galių keisti žemės savininkams nustatytą pakrantės apsaugos juostos plotą (dydį) ir jo nekeitė. Direkcija vykdo valstybinę kontrolę vadovaudamasi galiojančiu Aprašu. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.