Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1000-827/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-26
Bylos Nr.
1-1000-827/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11737-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Nukentėjusysis
M. P., R. S.
Kaltinamasis
Č. L.
Advokatai
Žana Timaškova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1000-827/2022Proceso Nr. 1-01-1-11737-2019-4Procesinio sprendimo kategorija:1.2.4.6.1, 1.2.4.4.2.8. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,vertėjaujant vertėjams Vandai Žitkauskaitei, Anai Rastenienei,dalyvaujant prokurorams Pauliui Paukščiui, Alai Petrenko,nukentėjusiesiems M. P., R. S.,kaltinamajam Č. L., jo gynėjai advokatei Irinai Beleškienei,teismo medicinos specialistui Dmitrij Fomin,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. L. (Č. L.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, vidurinio techninio išsilavinimo, dirbantis UAB „T“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas šioje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. L. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis 2021-07-11, apie 20 val. 10 min., daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sugriebė nukentėjusiajam, M. P., už kairės rankos ir ją užsuko, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam kairės rankos žastikaulio užpakalinį išnirimą, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais Č. L. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, Č. L. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

Jis 2021-07-11, apie 20 val. 10 min., daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kai nukentėjusysis jį (Č. L.) atitraukė nuo nukentėjusiojo M. P., kurį jis (Č. L.) laikė prie sienos užsukęs ranką, R. S. atitraukus jį nuo nukentėjusiojo M. P., jis (Č. L.) sugriebė nukentėjusiojo, R. S., dešinės rankos alkūnę ir stipriai ją spaudė, tokiu būdu padarydamas dešinės rankos alkūnės sąnario alkūnės srities patinimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais Č. L. padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis Č. L. teismo posėdyje kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies, paaiškino, kad su žmona automobiliu grįžo namo, nešė daiktus. Pamatė, kad kaimynai, kuriuos žinojo iš matymo, išsikrausto iš buto, deda daiktus prie elektros skydinės. Dar palaikė laiptinės ir lifto duris ir nuėjo, susinešė visus daiktus. Rūkė kieme. Kadangi bute vyko remontas, kai kuriuos daiktus buvo pasidėjęs į džiovyklą. Pamatė, kad kažkas užėjo į džiovyklą ir išsineša dviratį. Pagalvojo, kad tai kaimynų dviratis. Asmeniui, kuris nešė dviratį, neleido išeiti, prasidėjo stumdymasis. Klausė, iš kur dviratis. Jis keikėsi. Priėjo P., klausė, ko kaltinamasis lenda? Pradėjo muštis. P. juos skyrė. Galvojo, kad puola. Jie buvo dviese. P. griuvo ant daiktų. Sakė, kad, neva, kaltinamasis jam petį išsuko. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija.

Į klausimus paaiškino, kad grįžo namo apie 19.30 val. Kol krovė savo daiktus, kaimynai dviese nešiojo savo daiktus. Pasisveikino, nes žinojo juos iš matymo, 7-me aukšte nuomojosi butą. Džiovykla yra tarp 1 ir 2 aukštų. Džiovykla naudojosi pirmo aukšto gyventojai, kaltinamasis ir kaimynai. Džiovykla būdavo užrakinta. Džiovykloje buvo sudėti daiktai, kurie tuo metu nenaudojami. Mušėsi jis su jaunesniu vyru. Jis pradėjo kaltinamąjį stumdyti, kad praleistų. Kaltinamasis klausė, ko jis lindo į džiovyklą. Atsakė, kad tai jo dviratis, pradėjo muštis. Vyras stūmė jį, kaltinamasis savo ruožtu jį stūmė atgal. Pastūmė dviratį, jis stūmė dviratį į kaltinamąjį. Vaikinas pastatė dviratį, pradėjo muštis. Mosikavo, bet kaltinamasis jam nesudavė. Jis taip pat mosikavo, kaltinamasis traukėsi atgal. Griebė jam už riešo, jis sukosi. Vaikinas stovėjo priekiu į kaltinamąjį, norėjo ištrūkti. Kaltinamasis sakė jam, ko lindo į džiovyklą. P. klausė, ko kaltinamasis lenda prie vaiko. Tuo metu kaltinamasis stovėjo už jaunesnio vaikino nugaros, nenorėjo jo išleisti, nes galvojo, kad pavogė kaimyno dviratį. Laikė ranką už nugaros. Vaikinui iš priekio buvo dviratis priešais buto duris. Iki durų buvo atstumas 20-30 cm. Už kurios rankos laikė, neprisimena. Vyresnis vyras ėjo iš lauko. Kaltinamasis galvoju, kad puls. Kai artėjo link jo, stūmė jį. Vyras griuvo ant daiktų prie elektros skydinės. Kai prasidėjo konfliktas, nežinojo, kieno dviratis. Po muštynių pasakė, kad tai jo dviratis. Iš pradžių barėsi negarsiai. Vaikinas sakė „koks tavo reikalas“. Kaltinamasis klausė, kodėl ten pastatė dviratį, bet vaikinas nieko neatsakė. Po to pasakė „ne tavo reikalas“, keikėsi. Su P. nesimušė, tik pastūmė. Mušėsi su tuo vaiku, kaip jį pavadino P. P. už rankos negriebė, tik stūmė. Jaunesnio gal negriebė už alkūnės, negalėj griebti ir už riešo, ir už alkūnės. Negalėjo užsukti alkūnės, neturi tiek jėgos. To neprisimena. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu apklausoje sakė, kad griebė už alkūnės. Kai sugriebė už rankos, vaikinas nesakė, kad skauda, gynėsi. Dėl civilinio ieškinio kaltinamasis nurodė, kad nemato, už ką mokėti 5000 eurų, nes tik pastūmė P. Ligonių kasai sumokės 114,30 eurų (t. 1, b. l. 38-39, 39a).

Apklaustas kaip nukentėjusysis M. P. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta R., kaltinamąjį matė tik konflikto metu, iki tol jo nėra matęs, neįsidėmėjo. Krausi iš nuomojamo buto. Automobili padariau kelis reisus. Nešė paskutinius daiktus. Jis išnešė daiktus, sudėjo į mašiną, kuri stovėjo už kampo. R. tuo metu nesimatė. Grįžęs pamatė, kad jį prispaudęs kaltinamasis, neleidžia praeiti. Galvojo, kad jie pažįstami. Nunešė daiktus, padėjo prie mašinos. Grįžau pas R., pamatė, kad tas vyras krato jį, prispaudęs dviračiu. R. akiniai buvo sutrypti. Nukentėjęs yra invalidas, nelabai galėjo padėti, todėl sakė: „paleisk vaiką“. Kaltinamojo nelietė. Jis griebė M. P. už rankos, nustūmė, trenkė į sieną. Atrodo, kad M. P. sušuko ir bėgo žemyn. Kaltinamasis vėl R. trenkė į duris. Pasakė, kad skambins į policiją. Bijojo prieiti, kad nuplėš ranką, nes jis griebė už rankos, užsuko, nukentėjęs atsitrenkė į sieną.

Į klausimus M. P. paaiškino, kad matė, jog kaltinamasis buvo R. už nugaros, trynė jį į sieną. R. bandė atsiplėšti nuo jo. Skausmą M. P. pajuto, kai paleido, kairėje petyje. Nubėgo į apačią. Matė, kad R. laikė kaltinamąjį per liemenį, o jis visaip bandė ištrūkti. Nukentėjęs pasakė, kad kvies policiją. Jie pasitraukė link durų, trankėsi į staktą, į mūrą. Kaltinamasis paleido R. gal išsigandęs, kai atėjo nukentėjusiojo žmona su dukra. Nežino, kodėl kaltinamasis pradėjo konfliktuoti, gal nepatinka dviratininkai. Automobilyje nieko nebuvo. R. kažkur pastatė dviratį. Daiktus sunešė į pirmą aukštą. Nežino, kodėl R. pastatė ten dviratį. Pradžioje M. P. nesikišo į konfliktą. Nunešė daiktus, grįžo, pamatė, kad tas vyras spaudė R. ir kratė. R. prašė paleisti jį. Vaikas buvo išsigandęs. M. P. teigė, kad jis niekur nekrito, paleido ir pabėgo. Jo viena ranka neveiksni, ką jis galėjo padėti. Kai atėjo, R. akinius kaltinamasis trynė ant žemės. M. P. pakėlė juos ir padėjo. Kaltinamasis gal neužmynė ant akinių, nes buvo tik įtrūkę. M. P. teigė, kad jis neturiu sveikatos, negalėjo padėti, tik stovėdamas viršuje ant laiptų sakė, kad gana. Kaltinamasis yra stambesnis. Galvojo, kad pasakys ir paleis R. Nemanė, kad griebs ir jį. Žmona nusileido liftu. Ji tik pamatė, kad M. P. yra nuskriaustas, o gal dar stumdėsi.

Civilinį ieškinį gali mažinti. Po įvykio porą mėnesių negalėjo apsiversti. Dešinėje rankoje išimti kaulai, serga (duomenys neskelbtini). Ta ranka negali nieko dirbti, gali telefoną palaikyti. Išimti krūtinės kaulai, bijojo, kad visai subyrėsiu. Nori, kad kaltinamasis daugiau nepuldinėtų žmonių, nebūtų agresyvus. Po šio įvykio negalėjo tris mėnesius dirbti, negalėjo dalyvauti mugėje. Buvo sudėtinga atsikelti, neatsirėmus rankomis. Petys gijo porą mėnesių, buvo kažkoks kitoks išnirimas. Mėnesį nešiojo įtvarą. Reabilitacijos nebuvo. Buvo vasara, karšta, ranka buvo subintuota, jautė nepatogumus. Civilinį ieškinį palaiko. Negalėjo vairuoti. Dukra nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, laukė iki ryto, tada važiavo į policiją. Negalėj neužstoti R., bet negalėjo ir padėti (t. 2, b. l. 39-39a).

Apklaustas kaip nukentėjusysis R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad kaltinamasis matytas, gyveno toje pačioje laiptinėje. Jie kraustėsi iš buto. Pastatė dviratį balkone, galvojo vėliau paimti. Nunešė daiktus į apačią. Nešdamas dviratį, sutiko kaltinamąjį. Jis paklausė, ką jis daro? Paaiškino, kad pastatė dviratį balkone, kad nepavogtų, kad neturi laiko ir norėjo eiti. Kaltinamasis jį pastūmė, o kai nukentėjęs atsisuko, pamatė, kad yra M. paėmęs už rankos, tranko į skydinę. Griebė R. S. už dešinės rankos, už pirštų. Matė, kad M. stovėjo viršuje pabalęs. Susidūrimas įvyko 1 aukšte laiptinės aikštelėje prie durų, liftas prie aikštelės. Laiptinėje 4 butai. Jis kaltinamajam paaiškino ir norėjo eiti, bet jis neleido, pradėjo kratyti, pastūmė, o tada užpuolė M. prie elektros skydinės. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Tikriausiai nepatiko, kad ten pastatė dviratį. Paaiškino, kodėl ten paliko dviratį. Kitų daiktų ten nepastebėjo. Nežino, ar balkonai rakinami. Kiek prisimena tokie balkonai yra visuose aukštuose. Jų naudojimo tvarkos nežino. Ten gyveno maždaug 5 mėnesius. Tais balkonais nesinaudojo.

Teigė, kad jis kaltinamojo nestūmė. Su dviračiu bandė išeiti. Jis pastūmė R. S. į nugarą, nukrito akiniai. Iš pradžių net nesuprato, kad nukrito akiniai. Jo regėjimas -2,5 į tolį. Medikai jį apžiūrėjo. Nieko blogo nenustatė. Pajuto skausmą, kai laikė ranką. Kai ištraukė ranką, griebė už pirštų. Į medikus kreipėsi vėliau, nes skaudėjo ranką. Buvo nubrozdinimas, mėlynė. Nuėjo pas gydytoją, nes skaudėjo ranką, trukdė dirbti. Dirba sandėlyje. Gavo nedarbingumo pažymėjimą. Prašo priteisti 150 eurų už akinius, 3 dienas nedirbo, šiandien nedirba, nes reikėjo važiuoti į teismą. Turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Iš Sodros gal kažkiek gavo. Negautą atlyginimą skaičiavo už 3 dienas, nežiūrėjo, kiek Sodra sumokėjo, gal 50 procentų. Už akinių pataisymą 22 eurai, 7 eurus kainavo lęšiai. R. S. ūgis 174 cm. Akiniai tikriausiai nukrito ir sulūžo (t. 2, b. l. 39a-40).

Apklausta kaip liudytoja R. T. teismo posėdyje paaiškino, kad kiek prisimena, gatvėje juos pasitiko nukentėjusysis. Pasakė, kad įvyko konfliktas. Matėsi, kad žmogus sužalotas, buvo nukarusi petys. Jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie tik įtarė, kad išnarinta petys. Tikslią diagnozę nustato traumatologas. Matėsi, kad žmogui labai skaudėjo, aimanavo iš skausmo. Dėl veido sužalojimo neprisimena. Turi būti kvietimo kortelė, kurioje nurodyti sužalojimai. Dar buvo jaunas vaikinas, gal dar kažkas iš giminių. Kol teikė pagalbą, paaiškėjo, kad atvažiavo padėti perkraustyti daiktus, kažką nunešė į bendro naudojimo patalpas, užpuolė kaimynas, pradėjo tąsytis. Kaltininko nematė, jau buvo policija. Kažkas tikrai keikėsi. Buvo senyvo amžiaus moteris. Jauną vaikiną jie apžiūrėjo. Neprisimena, ar buvo sužalojimų. Atrodo, kad nekonstatavo jokių sužalojimų. Moteris buvo tamsaus gymio, vidutinio amžiaus, apkūni. Kad išsuko petį, sakė nukentėjusysis, jautėsi čiuopiant, skaudėjo. Tikslią diagnozę nustato gydytojas (t. 2, b. l. 50-51).

Apklaustas kaip liudytojas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad kai atvyko į įvykio vietą, gal jau buvo greitoji medicinos pagalba. Paaiškėjo, kad konflikte dalyvavo trys asmenys. Vienam buvo išnarinta petys, kitam sudaužyti akiniai, bet jis pretenzijų neturėjo. Tą asmenį, kuriam išnarinta petys, išvežė medikai. Vietoje pareiškimo gal niekas nerašė. Išsiaiškino, kad šie asmenys kažko nepasidalino laiptinėje, kažkas kažką paliko balkone. Neprisimena, ar kalbėjau su kaltininku.

Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 101-102) A. B. parodė, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos. Kiek suprato, muštynės vyko bendro naudojimo balkone.

Apklaustas kaip liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2021-07-11 dirbo kartu su vyriausiąją patrule I. M. Patruliuojant iš anksto nustatytame maršrute, kažkur apie 20 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta muštynės ir vienam iš vyrų išsukta ranka. Kai atvyko į įvykio vietą pastebėjo, kad yra jau atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Priėjus prie greitosios medicinos pagalbos automobilio pastebėjo, kaip jame sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo nukentėjusysis M. P. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai paaiškino, kad M. P. yra galimai išniręs petys ir jie skubiai veš jį į (duomenys neskelbtini) ligoninę. M. P. paaiškino, kad tarp jo žento R. S. ir visiškai nepažįstamo vyro, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiose bendrojo naudojimo patalpose, laiptinėje, įvyko konfliktas. M. P. nurodė, kad nepažįstamas asmuo pradėjo konfliktuoti su R. S. ir jis norėjo tą nepažįstamą asmenį nuraminti. Tačiau nepažįstamas asmuo ji sugriebė už kairės rankos ir ją užsuko. Nori pastebėti, kad ant M. P. kūno akivaizdžių sužalojimų matyti nebuvo. R. S. jam paaiškino, kad iš pirmame aukšte esančio bendrojo naudojimo balkono jis paėmė savo dviratį, kurį ten buvo palikęs, kai iš buto nešiojo daiktus. Ir jam paimant dviratį ir nešant į lauką prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris pradėjo su juo konfliktuoti ir sakė, kodėl šis lenda į jam nepriklausantį balkoną. R. S. paaiškino, kad jis nepažįstamam vyrui nurodė, jog šiuo metu kraustosi iš buto ir buvo trumpam palikęs dviratį bendrojo naudojimo balkone, kad jo niekas nepavogtu. Tačiau nepažįstamas vyras juo nepatikėjo ir jam bandant išeiti į lauką pradėjo jį mušti, o būtent, kad griebė jį už rankos ir vos nesulaužė piršto. Taip pat R. S. nurodė, kad muštynių metu buvo sulaužyti jam priklausantys akiniai. Tačiau pretenzijų dėl sulaužytų akinių neturėjo. Nori pastebėti, kad ant R. S. kūno akivaizdžių sužalojimų matyti nebuvo. Kaip vėliau paaiškėjo, vyras, kuris galimai naudojo smurtinius veiksmus R. S. ir M. P. atžvilgių, yra Č. L. Jam atvykus Č. L. agresyvus nebuvo, taip pat buvo akivaizdžiai blaivus. Jis paaiškino, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte esantis bendrojo naudojimo balkonas pagal susitarimą priklauso pirmojo aukšto gyventojams. Todėl jis pamatęs, kaip jam nepažįstamas asmuo iš balkono ima dviratį pamanė, kad tai galimai vagis ir bandė jį sulaikyti dėl ko ir įvyko konfliktas. Nori pastebėti, kad ant Č. L. kūno jokių sužalojimų matyti nebuvo (t. 1, b. l. 101-102).

Apklaustas kaip specialistas Dmitrij Fomin teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra įtrauktas į ekspertų sąrašą ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Yra davęs dvi išvadas, kurias palaiko ir tvirtina. Buvo atvykęs nukentėjusysis, turėjo medicininius dokumentus. Vėliau gavo papildom užduotį. Antros išvados pagrindas papildoma užduotis, atsakė į pateiktus klausimus ir pateikė išvadą. Nukentėjusiajam M. P. nustatytas kairio žastikaulio užpakalinis išnirimas, t. y. žastikaulio galva išniro iš sąnario. Nukentėjusysis atvyko kai jau buvo suteikta medicininė pagalba. Atliktas tyrimas ir konstatuotas minėtas sužalojimas. Jeigu suteikta medicininė pagalba, sugipsuota ar subintuota, jie jau negali lįsti. Konstatavo, kad padarytas būtent toks sužalojimas. Tokio sužalojimo mechanizmų yra begalė-griūnant ant atverstos rankos, sukant ranką. Užlaužiant ranką, taip pat gali išnirti. Kai ranką užlaužia policijos pareigūnas, nebūna žastikaulio išnirimo, nes jis dozuoja jėgas. Žmogui su metais džiūsta sąnariai, atsiranda osteochondrozė, atsiranda raumenų silpnumas, greičiau gali išnirti žastikaulis. Neturėjo duomenų apie nukentėjusiojo sveikatą. Nevertino, kad išimti kaulai. Jeigu sąnarys nepilnas, atlikta chirurginė intervencija, be abejo, trauma galima greičiau.

Į nukentėjusiojo pastabą, kad kaulai išimti kitoje pusėje. Kairė ranka jo yra darbinė, specialistas Dmitrij Fomin parodė, kad dešinio sąnario liga nesusijusi su kairės pusės sąnariu, gal tik jeigu būtų artritas. Jeigu sąnarys nepažeistas, nieko neišimta, neturi įtakos kitos pusės sąnariui. Galimai kita ranka labiau dirba, bet negalima teigti, kad tai turėjo įtakos kitai rankai. Jeigu kitoje pusėje išimti du šonkauliai, nėra pagrindo tirti, ar tai galėjo turėti įtakos šio sužalojimo padarymui. Šiuo aspektu tyrimas nebuvo atliekamas (t. 2, b. l. 51-52).

Iš 2021-07-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrima laiptinė yra daugiabučio pastato pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. Ties minėta laiptine yra automobiliu stovėjimo aikštelė, kurioje stovi įvairūs automobiliai. Laiptinės durys apžiūros metu yra atidarytos, virš jų ant sienos yra užrašas "(duomenys neskelbtini)". Tiesiai yra betoniniai laiptai į pirmą aukštą. Pakilus minėtais laiptais patenkam į betoninė aikštelę, kurioje iš šonų yra matomi butų durys. Iš kairės buto durų pažymėtais Nr. (duomenys neskelbtini) yra lifto durys. Kairiau yra taip pat betoniniai laiptai į antrą aukštą. Pakilus minėtais laiptais tiesiai yra baltos spalvos plastikinio profilio balkono durys. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų, bei vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 13-21).

2021-07-12 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu M. P. pateikė ikiteisminiam tyrimui išrašą iš medicininių dokumentų (t. 1, b. l. 27-30).

Iš 2021-07-16 specialisto išvados Nr. G 1759/2021 (01) matyti, kad joje nurodoma, jog M. P. nustatytas kario žastikaulio užpakalinis išnirimas. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2021-07-11). Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl žastikaulio išnirimo sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, neatmetam galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Žastikaulio išnirimas gali būti padarytas smūgiuojant, kritimo ar griuvimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus (t. 1, b. l. 36-38).

Į bylą buvo pateikta Ligos istorijos išrašas Nr. A20-49465, Radiologinio tyrimo vertinimas, Siuntimas į neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 55-57).

Iš 2021-09-27 papildomos specialisto išvados Nr. pG 2440/2021 (01) matyti, jog joje konstatuojama, kad neatmetama galimybė, jog M. P., nustatytas kairiojo žastikaulio išnirimas galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytomis ir pavaizduotomis (foto lentelės nuotraukos Nr. 6, 7, 8, 9) įvykio aplinkybėmis. Šios nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės buvo užfiksuotos M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolą (t. 1, b. l. 61-62, t. 1, b. l. 43-51).

Ikiteisminiam tyrimui pateiktas R. S. ambulatorinio apsilankymo aprašymas Nr. E025 2021-07-12.

Iš 2021-08-24 specialisto išvados matyti, kad joje konstatuojama, jog R. S. nustatyta dešinės rankos alkūnės sąnario alkūnės srities patinimas, kuris galėjo būti trauminės kilmės, padarytas paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimas padaryta ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu iki keleto dienų laikotarpyje prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant kietu buku daiktu per alkūnę, suspaudžiant ją, tiek alkūne (sąmoningai ar nesąmoningai) atsimušant į kokį daiktą (t. 1, b. l. 86-87).

2021m. rugpjūčio mėnesio raštu ikiteisminiam tyrimui pateikta skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas (t. 1, b. l. 123-124), kuris buvo apžiūrėtas, surašant apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad 2021-07-11 20:05 val. į BPC skambina moteris, kuri praneša, jog (duomenys neskelbtini), vyksta incidentas. Žentas su dukra kraustosiiš buto r pastatė dviratį laikinai pirmo aukšto džiovykloje, tai kaimynas puolė mušti žentą, o pranešėjs vyras puolė ginti žentą, jos vyrui išsuko ranką, sulaužė akinius, tai kokie tai nesveiki žmonės. Nurodo, kad jos vyrui (duomenys neskelbtini), negali vairuoti, jam reikia įstatyti ranką į vietą, ji išnirus iš peties, nurodo, kad reikalinga greitoji pagalba, pranešėja nurodo savo pavardę – P. (t. 1, b. l. 125-127).

Iš 2021-09-20 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai (t. 1, b. l. 131-135).

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį pasitvirtino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimą nesunkiai sužalojus M. P. patvirtina iš dalies paties kaltinamojo dalinis prisipažinimas ir parodymai, kaip pat nukentėjusiųjų M. P. ir R. S. parodymai, liudytojų policijos pareigūnų R. T. ir A. B. parodymai, specialisto išvados ir specialisto D. Fomin paaiškinimai bei kita teisminio bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje ištirta medžiaga. Kaltinamasis teismo posėdyje pripažino, jog tarp jo ir nukentėjusiųjų 2021-07-11 apie 20:11 val. kilo konfliktas dėl naudojimo pirmame aukšte buvusios džiovyklos patalpomis. Kaltinamasis teigė, jog jis matė, kaip R. S. nuėjo į džiovyklą ir iš ten paėmė dviratį. Teigė, jog jam pasirodė, kad tai kaimynų dviratis, todėl neleido jam išeiti, prasidėjo stumdymasis. Priėjo M. P., kurs juos pradėjo skirti. M. P. griuvo ant daiktų, vėliau pasakė, kad jis jam neva petį išsuko. Su M. P. jis nesimušė, tik pastūmė jį. Mušėsi tik su jaunesniu. M. P. už rankos negriebė, tik pastūmė. Negalėjo užsukti alkūnės, nes neturi tiek jėgos.

M. P. teisme duodamas parodymus nurodė, kad kraustėsi iš buto, nešiojo daiktus. Nunešė daiktus prie ,mašinos, kai grįžo, pamatė, kad kaltinamasis krato R., prispaudęs dviračiu, jo akiniai buvo nukritę. M. P. yra neįgalus, todėl negalėjo padėti, sakė tik, kad paleistų vaiką. Kaltinamojo nelietė. Vyras griebė M. P. už rankos, nustūmė, trenkė į sieną. Teigė, kad jis niekur nekrito, kai vyras jį paleido, jis pabėgo. Tada ir pajautė skausmą kairėje petyje. Teigė, kad jo viena ranka yra neveiksni, nes jis serga (duomenys neskelbtini). Dėl to jo dešinėje rankoje, petyje išimti kaulai. Iš krūtinės toje pusėje taip pat išimti kaulai. Dešine ranka jis negali nieko dirbti, tik telefoną laikyti. Kai grįžęs pamatė, kad vyras trina R. S., jis negalėjo padėti, tik stovėdamas viršuje ant laiptų sakė, kad gana. Galvojo, kad pasakys ir paleis R., nemanė, kad griebs ir jį.

R. S. parodė, kad kraustėsi iš buto, pastatė dviratį pirmame aukšte, nes norėjo į vėliau paimti. Nešdamas dviratį sutiko kaltinamąjį, kuris klausė, ką jis daro? Kaltinamajam atsakė, kad pastatė dviratį pirmame aukšte, kad nepavogtų ir norėjo eiti. Kaltinamasis neleido, pradėjo kratyti jį pastūmė, o kai nukentėjęs atsisuko, pamatė, kad kaltinamasis yra paėmęs M. už rankos, tranko į skydinę. Tada kaltinamasis griebė R. S. už rankos, už pirštų, matė, kad M. P. stovi viršuje pabalęs.

Apklaustas policijos pareigūnas A. B. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, kurias sužinojo įvykio vietoje iš įvykio dalyvių. M. P. A. B. nurodė, kad kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su R. S. ir jis norėjo tą nepažįstamą asmenį nuraminti. Tačiau nepažįstamas asmuo ji sugriebė už kairės rankos ir ją užsuko. R. S. liudytojui paaiškino, kad iš pirmame aukšte esančio bendrojo naudojimo balkono jis paėmė savo dviratį, kurį ten buvo palikęs, kai iš buto nešiojo daiktus. Ir jam paimant dviratį ir nešant į lauką prie jo priėjo kaltinamasis, kuris pradėjo su juo konfliktuoti ir sakė, kodėl šis lenda į jam nepriklausantį balkoną. R. S. paaiškino, kad jis kaltinamajam nurodė, jog šiuo metu kraustosi iš buto ir buvo trumpam palikęs dviratį bendrojo naudojimo balkone, kad jo niekas nepavogtu. Tačiau kaltinamasis juo nepatikėjo ir jam bandant išeiti į lauką pradėjo jį mušti, griebė jį už rankos ir vos nesulaužė piršto. Kaltinamasis įvykio vietoje agresyvus nebuvo, buvo blaivus. Jis paaiškino, kad pamatęs, kaip jam nepažįstamas asmuo iš balkono ima dviratį pamanė, kad tai galimai vagis ir bandė jį sulaikyti. Dėl ko ir įvyko konfliktas.

Iš specialisto išvados matyti, kad M. P. nustatytas kario žastikaulio užpakalinis išnirimas. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2021-07-11). Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl žastikaulio išnirimo sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, neatmetam galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Žastikaulio išnirimas gali būti padarytas smūgiuojant, kritimo ar griuvimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Apklaustas teismo posėdyje apklaustas Dmitrij Fomin patvirtino, kad toks sužalojimas gali būti padaromas užsukant ranką už nugaros. Be to, specialistas paaiškino, kad nukentėjusiojo dešinio sąnario liga nėra susijusi su kairės pusės sąnariu. Galėtų būti susijusi tik tuo atveju, jeigu būtų artritas.

Taigi ištirtų įrodymų visuma konstatuotina, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Abu nuketėjusieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad M. P. kairio peties išnirimas padarytas tada, kai C. L. užsuko kairę ranką už nugaros. Nei vienas iš kaltinamųjų nepatvirtino, kad M. P. konflikto metu butų nugriuvęs. Tai neprieštarauja galimam sužalojimo padarymo mechanizmui, kurį patvirtina specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad Č. L. 2021-07-11, apie 20 val. 10 min., daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, sugriebė nukentėjusiajam, M. P., už kairės rankos ir ją užsuko, taip padarydamas nukentėjusiajam kairės rankos žastikaulio užpakalinį išnirimą, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokie Č. L. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Taip pat pasitvirtino ir kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo R. S.. Šiš kaltinimą patvirtina iš dalies kaltinamojo prisipažinimas ir jo parodymai, taip pat nukentėjusiųjų M. P., R. S., liudytojo A. B. parodymai, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Č. L. kaip minėta pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų įvykio dieną namo laiptinėje kilo konfliktas dėl iš pirmojo aukšto esančios džiovyklos išnešamo dviračio. Kaltinamasis pripažino, kad konflikto metu jie stumdėsi su R. S., jis buvo suėmęs kentėjusiajam už riešo. Vaikinas stovėjo priekiu prieš kaltinamąjį, norėjo ištrūkti. Teigė, kad jaunesniojo gal negriebė už alkūnės, negalėjo griebti ir už riešo ir už alkūnės. M. P. patvirtino, kad kaltinamasis įvykio vietoje kratė R. S., prispaudęs dviračiu. R. S. taip pat patvirtino, jog kaltinamasis laiptinėje neleido jam praeiti, pradėjo kratyti, pastūmė. Pajuto skausmą, kai kaltinamasis laikė ranką, kai ištraukė ranką, kaltinamasis griebė už pirštų. Į medikus kreipėsi vėliau, nes skaudėjo ranką, trukdė dirbti sandėlyje, buvo nubrozdinimas ir mėlynė. Taigi, kaltinamasis iš esmės neneigė konflikto tarp jo ir R. S., kad jo metu stumdėsi, jis buvo jį sugriebęs už rankos, tačiau neigė, kad buvo sugriebęs už alkūnės. Tą pat, kad kaltinamasis ir R. S. konfliktavo fiziškai, patvirtino ir M. P. Specialisto išvada patvirtina, kad R. S. nustatyta dešinės rankos alkūnės sąnario alkūnės srities patinimas, kuris galėjo būti trauminės kilmės, padarytas paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą. Sužalojimas padaryta ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu iki keleto dienų laikotarpyje prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek suduodant kietu buku daiktu per alkūnę, suspaudžiant ją, tiek alkūne (sąmoningai ar nesąmoningai) atsimušant į kokį daiktą. Taigi iš esmės sužalojimo mechanizmas neprieštarauja, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo nurodytoms konflikto aplinkybėms. Nukentėjęs į gydymo įstaigą kreipėsi ne tą pačią įvykio dieną, bet kitą dieną. Įvykis buvo vakare. Nukentėjęs nurodė, kad dirba sandėlyje, skausmas jam trukdė dirbti, todėl kreipsi į gydymo įstaiga, taigi, tai, kad jis nesikreipė tą patį vakarą, nėra pagrindas vertinti, kad sužalojimas atsirado ne byloje nagrinėjamo įvykio metu. Tokiu būdu byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Č. L. 2021-07-11, apie 20 val. 10 min., daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kai nukentėjusysis jį (Č. L.) atitraukė nuo nukentėjusiojo M. P., kurį jis (Č. L.) laikė prie sienos užsukęs ranką, R. S. atitraukus jį nuo nukentėjusiojo M. P., jis (Č. L.) sugriebė nukentėjusiojo, R. S., dešinės rankos alkūnę ir stipriai ją spaudė, tokiu būdu padarydamas dešinės rankos alkūnės sąnario alkūnės srities patinimą, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2021-07-11 21:30 val. iki 2021-07-12 15:35 val. (t. 1, b. l. 158, 175), jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 175-176).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra neteistas, todėl jam skiriant bausmę taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, įpareigojančios teismą asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirti su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skiriant arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

Č. L. padarė du tyčinius nusikaltimus, kurie sudaro realiąją nusikaltimų sutaptį. Abu nusikaltimai nesunkūs. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, tačiau nubaudimai jau išnykę, dirbantis, vedęs, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 208), duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka arba buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, 55 straipsniu, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, sankcijoje numatytas bausmių rūšis, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškiniai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikę ieškinį, prašydama priteisti 114,30 eurų žalos atlyginimą, kuris yra susijęs su gydymo paslaugų teikimu M. P. (t. 1, b. l. 108-112). Kaltinamasis 2022-06-02 mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui Teritorinėms ligonių kasoms 114,30 eurų turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 45). Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2022 m. birželio raštu pateikė pareiškimą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, nurodė, kad ieškovui yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos civilinio ieškinio atsikasymo teisinės pasekmės.

Kadangi Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys buvo atlygintas, ieškovas atsisakė ieškinio šioje byloje, nurodė, kad jam žinomos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl turi būti priimtas, o byla šioje dalyje nutraukta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

M. P. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltojo asmens 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindė tuo, kad mėnesį negalėjo dirbti prieš ruošiantis Jūros šventei. Bilietas ir vietos kainavo 300 eurų. Buvo sukrėstas ir sujudintas jo organizmas, dėl to gali būti pasikeitus jo sveikatos būklė, kadangi jis yra neįgalus, serga onkologine liga, (duomenys neskelbtini). Dėl to patyrė psichologinę traumą, į jūros šventą turėjo samdyti vairuotoją, nes negalėjo vairuoti automobilio (t. 1, b. l. 39-40). Prie ieškinio pateikė Jūros šventės rinkliavos sumokėjimą patvirtinantį bilietą, kurio kaina 294,29 euro. Teismo posėdyje palaikė ieškinį, nurodė, kad po įvykio porą mėnesių negalėjo apsiversti. Dešinėje rankoje išimti kaulai, serga (duomenys neskelbtini). Ta ranka negali nieko dirbti, gali telefoną palaikyti. Išimti krūtinės kaulai, bijojo, kad visai subyrėsiu. Nori, kad kaltinamasis daugiau nepuldinėtų žmonių, nebūtų agresyvus. Po šio įvykio negalėjo tris mėnesius dirbti. Buvo sudėtinga atsikelti, neatsirėmus rankomis. Petys gijo porą mėnesių, buvo kažkoks kitoks išnirimas. Mėnesį nešiojo įtvarą. Reabilitacijos nebuvo. Buvo vasara, karšta, ranka buvo subintuota, jautė nepatogumus. Negalėjo vairuoti. Dukra nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, laukė iki ryto, tada važiavo į policiją. Negalėj neužstoti R., bet negalėjo ir padėti jam.

2022-08-23 mokėjimo nurodymais kaltinamasis sumokėjo 500,00 eurų nukentėjusiajam M. P. kaip turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. 300 eurų sumokėjo turtinei žalai atlyginti, o 200 eurų neturtinei žalai atlyginti. Taip pat sumokėjo 75 eurus R. S. kaip patirtos žalos atlyginimą. Kitoje dalyje Č. L. civilinių ieškinių nepripažino.

Pažymėtina, kad kaltinamasis M. P. prašo priteisti jam tik neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų M. P. patyrė neturtinę žalą. Jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl to, kad reikėjo ilgą laiką gydytis, sunku buvo gydymosi laikotarpiu ne tik dėl sužaloto peties, bet papildomai dar ir dėl to, kad dešinė ranka dėl ligos yra silpnesnė. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam dėl traumos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, baimės jausmą, pažeminimą, nesaugumo jausmą. Tai matyti iš nukentėjusiojo pasisakymų, kuriuose nurodė, jog konflikto metu norėjo padėti savo svainiui, tačiau negalėjo, nes dėl ligos turi tik vieną darbingą ranką ir ta ranka buvo sužalota konflikto metu. Kadangi serga (duomenys neskelbtini), šiuo metu nerimauja, ar konfliktas, sužalojimas nepakenkė jo organizmui. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam dėl traumos buvo reikalingas ilgas gydymas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis yra jau senyvo amžiaus, todėl tokios traumos jo sveikatai sukelia sunkesnes pasekmes. Įvertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją, kuris teisme su pareikštu ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies ir atlygino tą dalį ieškinio, kurios neginčijo, taip pat įvertinus ir kaltinamojo turtinę padėtį, teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi atlyginta 500 eurų, iš kaltinamojo priteistina 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

R. S. pateikė civilinį ieškinį byloje, kuriuo prašė priteisti iš kaltojo asmens 150 eurų turtinę žalą. Ją sudaro tai, kad buvo sugadinti jo akiniai ir dėl to patyrė 22 eurų turtinę žalą, be to, tris dienas buvo nedarbingas ir patyrė 95 eurų neturtinę žalą, bei 33 eurų neturtinę žalą, nes turėjo kreiptis į ligoninę, gaišti savo laiką. Bendra ieškinio suma 150 eurų (117 eurų turtinė žala ir 33 eurai neturtinė žala). Prie ieškinio pateikė kvitą, jog buvo sumokėta 2021-07-1315 eurų už kontaktiniu lęšius, ir už remontą sumokėta 2021-06-13 7,05 euro (t. 1, b. l. 73-79).

Vertintina, kad kaltinamasis dėl nusikaltimo patyrė neturinę žalą. Tai skausmas, nepatogumai patirti dėl gydymosi, buvo tris dienas nedarbingas. Prašoma priteisti neturtinė žalą labai nedidelė, tik 33 eurai, todėl reikalavimas šioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu. Turinę žalą sudaro negautos pajamos dėl nedarbingumo (95 eurai) ir 22 eurai už akinių remontą bei tuo metu kai negalėjo nešioti akinių, pirktus regos korekcijai kontaktinius lęšius. Išlaidas akinių remontui ir lęšiams patvirtina į bylą pateikti dokumentai. Be to, kaltinamasis sumokėjo 75 eurus žalos atlyginimo, taigi iš esmės dalį ieškinio pripažino. Atsižvelgiant į tai R. S. ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu, kadangi kaltinamasis dalį ieškinio atlygino, iš jo priteistina 75 eurai turtinės žalos atlyginimas.

Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė priteisti iš Č. L. 105,00 euro teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamąją bylos nagrinėjimo metu gynė jo samdyta advokatė. Teismas kaltinamajam gynėją skyrė rengdamasis bylos nagrinėjimui tuo pagrindu, kad kaltinamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas (BPK 52 straipsnio 1dalies 3 punktas) ir tai yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Todėl kaltinamajam buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, Tarnyba) parinktas advokatas Žana Timaškova. VGTPT pateikė pažymas apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir prašo išspręsti klausimą dėl šių išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Šioje byloje gynėjo dalyvavimą būtinu teismas pripažino dėl to, kad jis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas, ne dėl to, kad šito pageidavo kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant ir į nuteistojo turtinę padėtį – kaltinamasis dirbantis, tai, kad gynėjas buvo tik paskirtas, susipažino su bylos medžiaga ir iš esmės jokių kitų veiksmų neatliko, nes kaltinamasis samdė savo gynėja, teismas vertina, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų nuteistosios padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 94, 64, 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

Č. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Č. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi bausme subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 7 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir tęsti darbą arba registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-07-11 21:30 val. iki 2021-07-12 15:35 val., t. y. vieną dieną, kas atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas b papunktis).

Kaltinamajam Č. L. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

M. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Č. L. 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo M. P. naudai.

R. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo Č. L. 75 eurus turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo R. S. naudai.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 105,00 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Č. L..

2 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos kaip dokumentą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė