- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-08-01
- Bylos Nr.
- e1-475-1178/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27236-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Kaltinamasis
- V. G.
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės Irinos Paulauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), jo teigimu, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y.:
2022 m. liepos 21 d., apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje, konflikto metu, sugriebęs už rūbų sugyventinę M. Z. pradėjo tampyti po kambarį, po to pargriovė ją ant lovos bei paėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. Z. sukėlė fizinį skausmą.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats V. G., apklaustas įtariamuoju, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis trejus metus gyvena kartu su sugyventine M., bendrų vaikų neturi, susituokę nėra. Kartu gyvena M. nepilnametė dukra N., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų. Ji gyvena atskirame kambaryje. Jie visi čia, t. y. į (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi maždaug prieš mėnesį laiko, turbūt 2022 m. birželio 20 d. 2022 m. liepos 21 d., tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jis ėmė sugyventinei M. sakyti, jog ji lieptų savo dukrai išplauti indus, truputį sutvarkyti kambarius, nes namuose buvo smarvė, netvarka. Jo sugyventinė pradėjo užstoti savo dukrą. Tuomet jis sugyventinei pasakė, kad jeigu joms taip patinka gyventi, tegul jos lieka gyventi tame kambaryje, kur betvarkė, o jis išeina gyventi į jos dukros kambarį. Tada M. susinervino ir paėmusi šiukšlių maišą išpylė visas šiukšles į jo lovą. Pasiėmęs patalynę norėjo išeiti į kitą kambarį, tačiau ji neleido jam išeiti ir pastūmė ant lovos, kur ir jis nugriuvo. Tada jis viena ranka iš priekio paėmė sugyventinei M. už kaklo ir suspaudė. Konflikto metu jie buvo blaivūs. Sugyventinės M. dukra N. to konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. Po to įvykio sugyventinė M. išėjo į kambarį pas dukrą, o jis liko savo kambaryje. Dėl to įvykio gailisi, sugyventinės M. atsiprašys ir su ja susitaikys.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. G. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
Iš 2022 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis butas.
Iš 2022 m. liepos 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad M. Z. sutikimu, dalyvaujant R. B., neapnuoginant apžiūrimas jos kūnas. Nufotografuojamas jos kaklas, rankos, kairės rankos pirštai. Kairėje rankoje ties riešu matyti paraudimas. Kaklo srityje matyti nežymūs paraudimai. Kairės rankos nykštyje matyti paraudimas.
Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2022 m. liepos 22 d., 00.38 val. V. G. nustatytas 0,12 promilės neblaivumas.
Nukentėjusioji M. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. kartu su sugyventiniu V. G., savo dukra N. Z. atvyko į Lietuvą. Jie apsigyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Ji ir V. kartu įsidarbino (duomenys neskelbtini), ten jie abu dirba. 2022 m. liepos 21 d. namuose, apie 19 val. tarp jos ir V. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad jos dukra namuose nesitvarko. Jie pradėjo pyktis vis agresyviau. V. pradėjo sakyti, kad namuose kažkas smirda. V. paėmė iš šiukšlinės krevečių likučius ir metė juos link jos, kurie nukrito į lovą. Tada ji supykusi metė tuos krevečių likučius jam atgal. Tada V. pribėgo prie jos pradėjo paėmęs rankomis už drabužių mane tampyti po kambarį, po to pargriovė ją į lovą, paėmė rankomis jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Tuomet buvo apie 19 val. 40 min. Jis stipriai suėmė jai už kaklo, ji bandė atsistumti nuo jo, tačiau jai nepavyko. Dėl tokių sugyventinio veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Liudytoja R. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. liepos 21 d. apie 20 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) mieste prie savivaldybės pastato sutiko M. Z. su dukra N. Z.. Ji pamatė, kad M. sutrikusi. Paklausė kas nutiko, kur eina. M. pasakė, kad eina į policiją ir jai pasakė, kad prieš ją šiandien smurtavo jos sugyventinis V. G., kuris rankomis ją smaugė.
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę, tai yra, 2022 m. liepos 21 d., apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje, konflikto metu, sugriebęs už rūbų sugyventinę M. Z. pradėjo tampyti po kambarį, po to pargriovė ją ant lovos bei paėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai M. Z. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors prokurorė prašo pripažinti V. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamojoje byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Visų pirma, kaltinamasis, duodamas parodymus, nurodė, kad ir jis, ir jo sugyventinė konflikto metu buvo blaivūs. Iš V. G. parodymų, duotų 2022 m. liepos 22 d., nustatyta, kad kaltinamasis nurodė po įvykio išgėręs šiek tiek alaus. Antra, nukentėjusioji nenurodė, kad kaltinamasis konflikto metu buvo neblaivus. Trečia, nusikalstama veika padaryta 2022 m. liepos 21 d., apie 19 val. 40 min. o 0,12 promilės neblaivumas kaltinamajam nustatytas 2022 m. liepos 22 d., 00.38 val. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nustatyta, kad kaltinamasis V. G. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.
Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę: praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba, V. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti prokurorės siūlomą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Priimdamas tokį sprendimą, teismas kaltinamajam suteikia galimybę įrodyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. G. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas – nuo 2022 m. liepos 22 d. 00 val. 10 min. iki 2022 m. liepos 22 d. 12 val. 22 min., t. y. viena para, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
V. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys nėra pareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti V. G. laikinojo sulaikymo laiką – nuo 2022 m. liepos 22 d. 00 val. 10 min. iki 2022 m. liepos 22 d. 12 val. 22 min., t. y. vieną parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).
V. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.