Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-25 · Byla Nr. ATP-909-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-25
Bylos Nr.
ATP-909-628/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-909-628/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-08031-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 39.2.; 50.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimo, kuriuo A. V. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., bei nubausta 400 (keturių šimtų) litų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. M. pripažinta kalta už tai, kad ji 2013 m. liepos 3 d., 19-15 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, adresu Šeškinės 30, Vilnius, įžeidinėjo policijos pareigūnę (tyrėją) K. Č. necenzūriniais žodžiais, kaltino kyšininkavimu, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūno S. K. atžvilgiu, tuo įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. V. M. prašo peržiūrėti jos atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą administracinio teisės pažeidimo bylą, sumažinti jai paskirtą administracinę nuobaudą.

Apeliantės teigimu, ji 2014 m. liepos 3 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-ąjį policijos komisariatą dėl netinkamo kaimynų elgesio, tačiau šio komisariato pareigūnai pastarąją perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymi, kad šiuo metu ji nedirba, yra išsiskyrusi, turi neįgalų sūnų, jam paskirta nuolatinė globa.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Proceso metu buvo nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei apeliantės kaltė, bausmė jos atžvilgiu paskirta teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. V. M. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d., jos veiksmų juridinis vertinimas teisingas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais A. V. M. kaltę padarius jai inkriminuojamą pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš 2014 m. gegužės 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto A. V. M. atžvilgiu, 2013 m. liepos 3 d., 19-15 val., ji, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio patalpose, adresu Šeškinės 30, Vilnius, įžeidinėjo policijos pareigūnę (tyrėją) K. Č. necenzūriniais žodžiais, kaltino kyšininkavimu, į policijos pareigūno (specialisto) S. K. pastabą nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo. Tokiais savo veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą LR ATPK 187 str. 2 d.

LR ATPK 187 str. 2 d., inter alia, įtvirtinta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Nors A. V. M. kalta neprisipažino, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos kaltė įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta policijos pareigūnė K. Č. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato tyrėja. 2013 m. liepos 3 d. įvykį prisimena. Dirbo Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato budėtojų dalyje. Buvo atsakingas pareigūnas, surašinėjo protokolus. Darbo metu į policijos komisariatą atvyko A. V. M., norėjo parašyti skundą dėl kaimynų. Kai ji rašė pareiškimą, liudytoja norėjo nustatyti jos tapatybę ir paprašė jos asmens dokumento. A. V. M. kažko susinervino, pradėjo liudytoją įžeidinėti, keikti. Paaiškino, kad taip elgtis negalima, kad už pareigūno įžeidimą gali būt surašytas protokolas. Tačiau A. V. M. rašė pareiškimą ir toliau pareigūnę pašalinių asmenų akivaizdoje keikė, aiškino, kad ji nemoka dirbti. Kai K. Č. kitą pareiškėją nuvedė į kitą kabinetą ir grįžo, A. V. M. pareiškė, kad ji paėmė kyšį. Surašius protokolą dėl pareigūno įžeidimo. A. V. M. atsisakė pasirašyti protokolą.

Tokiai įvykių sekai neprieštarauja ir liudytojo policijos pareigūno S. K. parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato specialistu. A. V. M. į policijos komisariatą atvyko 2013 m. liepos 3 d. vakare, kada tiksliai, neprisimena. Ji kreipėsi į policijos pareigūnę ir pareikalavo lapo, kad parašytų pareiškimą. Paklausė jos, kas atsitiko, ji nieko neatsakė, grubiai pareikalavo lapo, atsisėdo už stalo ir ėmė rašyti. Komisariate tuo metu budėjo K. Č.. Paprašė jos pasiaiškinti su interesante, kas atsitiko. Jis girdėjo, kad pareiškėja, kaip dabar žino - A. V. M., keikiasi, kalba pakeltu balsu, įžeidžiančiai kalba apie tyrėjos išvaizdą, nekompetenciją. Liudytojas įsikišo ir paaiškino A. V. M., kad įžeidinėja pareigūną, kad jei neapsiramins, bus surašytas protokolas. Ji vėl pasisvaidė įžeidžiančiais žodžiais ant tyrėjos. Už tai jai buvo surašytas protokolas.

Nors A. V. M. nesutiko su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, kartu ir su K. Č. ir S. K. parodymais, tačiau savo įvykių versijos nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniame skunde neišdėstė, lakoniškai nurodydama, jog su jai inkriminuojamu teisės pažeidimu ji nesutinka. Tuo tarpu vertinant aptartų liudytojų parodymus, netikėti jais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Tiek K. Č., tiek S. K. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodė, jog A. V. M. įžeidinėjo policijos pareigūnę K. Č. necenzūriniais žodžiais, be jokio pagrindo kaltino ją kyšininkavimu, kas visiškai atitinka LR ATPK 187 str. 2 d. įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

Aptariant apeliantės argumentą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas jos atžvilgiu buvo priimtas jai nedalyvaujant, pažymėtina, kad pirmasis teismo posėdis dėl A. V. M. pareikšto kaltinimo pagal LR ATPK 187 str. 2 d. vyko 2014 m. birželio 10 d. (b. l. 116). Po šio teismo posėdžio apeliantė pasirašytinai buvo informuota apie kitą teismo posėdį, įvyksiantį 2014 m. birželio 26 d., ką patvirtina byloje esantis pranešimas (b. l. 117). Tačiau minėtą dieną A. V. M. teismo posėdyje nepasirodė, nepranešė pirmosios instancijos teismui savo neatvykimo priežasties. Nors apeliaciniame skunde ji teigia, kad posėdyje nedalyvavo dėl ligos, tačiau tai patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė. Tuo tarpu apeliantės pateiktas 2014 m. gegužės 28 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų išrašas iš medicininių dokumentų niekaip nepatvirtina to fakto, jog A. V. M. 2014 m. birželio 26 d. buvo nedarbinga ar lankėsi ligoninėje dėl savo sveikatos būklės.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina, kad apeliantė nesutinka ir su jai paskirta 400 (keturių šimtų) litų bauda, nurodydama, kad ji niekur nedirba, yra išsiskyrusi, turi neįgalų sūnų, kuriam paskirta nuolatinė globa, todėl jos materialinė padėtis neleidžia jai sumokėti tokio dydžio baudos.

Kaip matyti iš LR ATPK 187 str. 2 d. sankcijos, joje už šio straipsnio pažeidimą numatyta bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Pagal LR ATPK 30² str. nuostatas, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo nutarimą, jame aptartus bausmės skyrimo motyvus matyti, kad apylinkės teismas A. V. M. skirdamas vidutinio dydžio baudą atsižvelgė į apeliantės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę – bausta administracine tvarka, duomenų apie jos teistumą, darbovietę bei gaunamas pajamas nėra. Šių duomenų pagrindu spręstina, kad skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo įvertinos visos administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, teismas, nepažeisdamas LR ATPK įtvirtintų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, pagrįstai apeliantei skyrė vidutinio dydžio LR ATPK 187 str. 2 d. sankcijoje įtvirtintą piniginę baudą. Švelninti paskirtą administracinę nuobaudą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Konstatuojant šią aplinkybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliantė nurodo, jog ji šiuo metu nedirba, turi neįgalų sūnų, kuriam paskirta nuolatinė globa, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nepateikė ir informacijos apie savo pajamas, todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, procesiniai pažeidimai nebuvo nustatyti. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė