Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

UAB „PALINK“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai, priteisiant iš T. B. ir A. B. solidariai 212,41 Eur sumą jų bendrais nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai dėl keturių butelių alkoholinių gėrimų vagystės atlyginti ir iš A. B. juridinio asmens naudai dar priteisiant 49,99 Eur sumą jo pagrobto 0,7 l talpos butelio viskio „Balvenie Doublewood 12 YO“ vertei atlyginti.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir T. B., jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir T. B. nuteisti už tai, kad kartu pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2015 m. gruodžio 8 d., tarpe 14.28-14.29 val., dienos metu, T. B. ir A. B., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėję į UAB „PALINK“ priklausantį prekybos centrą „IKI-440“, esantį adresu Vilniaus g. 62, Ukmergės m., iš alkoholinių gėrimų skyriaus paėmė keturis butelius alkoholinių gėrimų: du po 0,7 l talpos butelius viskio „Glenfiddich 15YO“, kurių bendra vertė yra 105,42 Eur (vieno butelio vertė yra 52,71 Eur), vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Marteli VSOP“, kurio vertė yra 55 Eur, ir vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Cognac Courvoisier VSOP“, kurio vertė yra 51,99 Eur (viso paėmė alkoholinių gėrimų bendrai 212,41 Eur sumai), ir nesusimokėję praėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobdami šiuos alkoholinius gėrimus, ko pasekoje UAB „PALINK“ buvo padaryta 212,41 Eur turtinė žala, po ko A. B., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, po kelių minučių, t. y. tarpe 14.32-14.34 val., dienos metu, vienas pats vėl sugrįžęs į prekybos centrą, iš alkoholinių gėrimų skyriaus dar paėmė vieną 0,7 l talpos butelį viskio „Balvenie Doublewood 12 YO“, kurio vertė yra 49,99 Eur, ir nesusimokėjęs vėl praėjo pro kasas, tokiu būdu pagrobdamas šį butelį viskio, ko pasekoje UAB „PALINK“ dar buvo padaryta 49,99 Eur turtinė žala.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu ir prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kadangi jis nebuvo susitaręs su T. B. įvykdyti vagystę.

Bendrininkavimas pagal BK 24 str. 1 d. yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-163-648/2015).

Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad abu nuteistieji, pasirinkę saugų įėjimą per vaistinę, vienu metu atėjo į prekybos centro „IKI“ alkoholio skyrių. A. B. iš viršutinės lentynos dešinės pusės paėmė du butelius viskio „Glenfiddich 15YO“, o T. B. iš tos pačios lentynos vidurio paėmė du butelius konjako „Cognac“. Išeidami iš alkoholio skyriaus jie gėrimus užsikišo už striukių, sustoję kalbėjosi ir po to kartu praėjo pro kasas nesusimokėję (b. l. 18-21, 71, 78-81, 155, 159, 161-165, 224-225). Iš aptartų nuteistųjų veiksmų matyti, kad jie, ateidami į parduotuvę, turėjo vieningą tikslą pavogti alkoholinius gėrimus. Vagystės veiksmus atliko tuo pačiu metu ir kartu pasišalino iš įvykio vietos. Abu nuteistieji matė vienas kito veiksmus ir suvokė, kad vykdo vagystę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. ir T. B. vagystę įvykdė veikdami bendrininkų grupėje ir tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad pagal BK 61 str. 2 d. prasmę šio baudžiamojo įstatymo nuostatos imperatyviai nereikalauja, kad, nustačius vieną ar kelias atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltininkui būtų paskirta didesnė už sankcijos vidurkį bausmė, nes bausmės dydį lemia ne tik sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas, bet ir kitos BK 54 str. 2 d. nurodytos aplinkybės.

BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas ne tik laisvės atėmimas iki trejų metų, bet ir kitų rūšių bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. iš savanaudiškų paskatų padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, ankščiau daugybę kartų baustas administracine tvarka už smulkias svetimo turto vagystes, aštuonis kartus teistas, tame tarpe ir už svetimo turto vagystes, nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Ankstesniais teismų sprendimais jam buvo skiriamos švelnesnės bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl padarė nusikalstamas veikas nuosavybei. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, kriminalinių polinkių neatsisako. Be to, A. B. neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad ne kartą buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ATPK 44 str. 2 d.). Aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui parinko tinkamą laisvės atėmimo bausmę ir nustatė jos dydį, kadangi kitos rūšies bausmės tikslų nepasiekė. Ši bausmės rūšis ir jos trukmė yra adekvati apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, ji neprieštarauja teisingumo principui, todėl nelaikytina per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016-05-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.