- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- R-438-10-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai
- Trečiasis asmuo
- Krikščionių
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Krikščionių partija, dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. Sp-138 dalies ir 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. Sp-141 dalies pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir VRK) 2011 m. vasario 6 d. sprendimu „Dėl kandidatų, kurie likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį ir kandidatų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, įregistravimo panaikinimo“ Nr. Sp-138 (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-138) panaikino registravimą į savivaldybių tarybas tų kandidatų, kurie pažeidė įstatymo reikalavimą nurodyti anketoje, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos arba likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigę atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį ir pripažino kandidatų pažymėjimus, išduotus 1 punkte nurodytiems asmenims, netekusiais galios. VRK 2011 m. vasario 7 d. sprendimu „Dėl partijų kandidatų sąrašų bei koalicijos „Kitokia Lietuva“ registravimo savivaldybių tarybų rinkimuose panaikinimo“ Nr. Sp-141 (toliau – ir Sprendimas Nr. Sp-141) panaikino Krikščionių partijos kandidatų sąrašą Mažeikių rajono savivaldybėje Nr. 26 ir kitų atitinkamų partijų kandidatų sąrašų registravimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas pripažinti VRK Sprendimą Nr. Sp-138 ir VRK Sprendimą Nr. Sp-141 Krikščionių partijos kandidato A. S. atžvilgiu negaliojančiais bei priteisti Krikščionių partijai iš VRK turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad pildydamas Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą 9 punkte „Ar turite ką nurodyti pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Rinkimų įstatymas) 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus, jei taip, įrašykite čia:“ parašė „Ne“, kadangi perskaitęs Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalį suprato, jog pažymėti „Taip“ reikia tik tuo atveju, jei jis būtų pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Neginčija, kad 2005 – 2006 m. buvo pripažintas kaltu dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Atkreipia dėmesį, kad paskirtą bausmę atliko, todėl mano, kad pagrįstai nenurodė buvusio teistumo fakto. Nurodo, kad neturėjo tikslo nuslėpti buvusios nusikalstamos veikos, tačiau buvo visiškai įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu ir anketos pildymo teisingumu. Pažymi, kad jo veika padaryta seniai, t. y. daugiau nei prieš 5 metus ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio reikalavimais, teistumas jau seniai yra išnykęs. Atkreipia dėmesį, kad jo veiksmai padarė įtaką visai Krikščionių partijai, kadangi VRK Sprendimu Nr. Sp-141 iš kandidatų į savivaldybės tarybas sąrašų buvo išbrauktas visas Krikščionių partijos sąrašas, o tai vienareikšmiškai negali būti pateisinta. Pabrėžia, kad VRK sprendimai yra nepagrįsti, todėl naikintini. Nurodo, kad dėl proporcingumo vertinant asmenų buvusį teistumą nebuvimo, Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalis iš esmės prieštarauja ne tik protingumo, teisingumo kriterijams, tačiau ir pačiai Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), todėl ši byla stabdytina, kol Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kreipusis šis klausimas bus išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (toliau – ir Konstitucinis Teismas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo skundą VRK prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, reikalaujanti kandidatui anketoje nurodyti apie nuteisimo faktą po 1990 m. kovo 11 d., yra pakankamai aiški, todėl neteisingas įstatymo supratimas nėra ir negali būti laikoma pateisinamu argumentu VRK Sprendimo Nr. Sp-138 panaikinimui. Pažymi, kad Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies nuostata neužkerta kelio asmenims būti kandidatais, tačiau užtikrina sąžiningus, skaidrius rinkimus. Argumentuoja, kad Krikščionių partijos kandidatų sąrašo Nr. 26 registravimas Mažeikių rajono savivaldybėje teisėtai panaikintas VRK Sprendimu Nr. Sp-141, vadovaujantis Rinkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Pareiškėjas buvo įregistruotas kandidatu į savivaldybės tarybos narius Mažeikių rajono savivaldybėje Nr. 26. Vyriausioji rinkimų komisija Sprendimu Nr. Sp-138 (eilės numeris 103) nusprendė panaikinti pareiškėjo registravimą Mažeikių rajono savivaldybėje Nr. 26, pripažinusi, kad pareiškėjas anketoje nenurodė, jog jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei“. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad atitinkami duomenys turi būti nurodomi neatsižvelgiant į tai, jog teistumas išnykęs, ar panaikintas, ar nusikalstama veika vėliau buvo dekriminalizuota.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje atsakydamas į 9 klausimą „Ar turite ką nurodyti pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymu 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus?“ atitinkamoje grafoje nurodė „NE“.
Lietuvos teismų informacinės sistemos bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenys apie fizinį asmenį patvirtina, kad pareiškėjas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taigi byloje nustatyta, kad A. S. nenurodė, jog po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad teistumas jau yra seniai išnykęs, nagrinėjamu atveju nėra juridiškai reikšminga.
Nepranešimo apie tai, kad kandidatas teismo nuosprendžiu (sprendimu) yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, apie kurią pagal Įstatymo 89 straipsnio 1 dalį turi būti viešai paskelbta, pasekmės numatytos įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje: „Jeigu kandidatas neįvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą“. Todėl VRK sprendimas Nr. Sp-138, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo registravimas kandidatu į savivaldybių tarybų narius, yra pagrįstas ir teisėtas, o tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
Netenkintas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai, nes Rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nėra įvirtinta nuostatų, kurios a priori ribotų asmens teisę būti renkamu, šiuo atveju iš asmens tik yra reikalaujama pateikti atitinkamus duomenis apie save, kurie gali būti svarbūs rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo ir pan.. Visa tai, kolegijos nuomone neduoda pagrindo abejoti minėtos teisės normos konstitucingumu (ABTĮ 4 str.).
Pareiškėjo skundas dalyje dėl VRK Sprendimo Nr. Sp-141 pripažinimo negaliojančiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliekamas nenagrinėtu kaip paduotas neįgalioto asmens, kadangi A. S. nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, jog A. S. yra įgaliotas atstovauti Krikščionių partijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 121 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundo dalį dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2011 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. Sp-141 pripažinimo negaliojančiu, palikti nenagrinėtu.
Likusioje dalyje pareiškėjo A. S. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.