Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, užsiimtas individualia veikla, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 50 MGL (2500 Eur) bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus, taip pat skiriant turto konfiskavimą – išieškotino turto vertę atitinkančią sumą – 1620 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2025 m. vasario 25 d., apie 15.00 val., iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), iš įrankių skyriaus pasiėmė vieną smūginį akumuliatorinį gręžtuvą „DHP489Z 18V“, kurio kaina 199 Eur, ir praėjo pro kasas už nurodytą prekę nesusimokėjęs, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, t. y. pasikėsino pagrobti prekę už 199 Eur. Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. G. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2025 m. vasario 25 d., apie 14.30 val., užėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, (duomenys neskelbtini). Ten jis nuėjo į įrankių skyrių, nuo stendo paėmė „MAKITA“ smūginį akumuliatorinį gręžtuvą „DHP489Z 18V“, 199 Eur vertės, po ko, nuėjo į sodo skyrių ir ten prie darbinių drabužių paslėpė po striuke minėtą gręžtuvą. Po ko nuėjo link pagrindinės zonos kasų ir kasoje Nr. 5 nusipirko energetinį gėrimą „REDBULL“ už 1,99 Eur, o už minėtą gręžtuvą nesumokėjo. Praėjo pro kasas ir suspėjo praeiti apie 2 m link išėjimo, tada jį sustabdė apsaugos darbuotojas. Pasakė, kad reikia praeiti į tarnybinę patalpą tikslu patikrinti, ar jis už viską sumokėjo. Ten jis pats iš po savo striukės ištraukė minėtą pavogtą gręžtuvą. Apsaugos darbuotojas iškvietė policiją ir jį sulaikė. Gręžtuvą pavogė, nes jis jam buvo reikalingas. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. 1 t., b. l. 139-145).

Be M. G. prisipažinimo (el. 1 t., b. l. 139-145), jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. B. parodymais (el. 1 t., b. l. 42-43), (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 25 d. pareiškimu (el. 1 t., b. l. 1-4), 2025 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el. 1 t., b. l. 186-188, 189-192) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025 m. vasario 25 d., apie 15.00 val., iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), iš įrankių skyriaus pasiėmė vieną smūginį akumuliatorinį gręžtuvą „DHP489Z 18V“, kurio kaina 199 Eur ir praėjo pro kasas už nurodytą prekę nesusimokėjęs, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, t. y. pasikėsino pagrobti prekę už 199 Eur, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas padaryti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Paskelbus M. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jo dydžiu sutinka (el. 1 t., b. l. 154-157).

Skiriant bausmę M. G. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį – pasikėsinta padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. G. – teistas (el. 1 t., b. l. 72-75), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog vengia atsakomybės už savo neteisėtą elgesį (el. 1 t., b. l. 79-93), vykdantis individualią veiklą (el. 1 t., b. l. 76-78). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, įpareigojant visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. vasario 25 d. 16.00 val., iki 2025 m. vasario 26 d. 10.23 val. (1 para) (el. 1 t., b. l. 33-36), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. vasario 25 d. 16.00 val., iki 2025 m. vasario 26 d. 10.23 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.