- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-799-460/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Eugenija Morkūnienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Eugenijos Morkūnienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-10119-794/2008 ir įpareigoti pareiškėjus pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje būtų nurodytas santuokoje įgytas turtas, turimi bendri ir asmeniniai kreditoriai, turto padalijimo ir įsipareigojimų kreditoriui vykdymo tvarka, taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo S. G. visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-01-20 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutartimi procesas, gali būti atnaujintas įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str.). Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Jeigu teismas priima sprendimą dėl neįtraukto į bylą kreditoriaus teisių, jis gali jas ginti per proceso atnaujinimo institutą. Šiuo atveju kreditoriaus interesai nėra pažeisti. Procesas bylose gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Tačiau 2008-09-18 sprendimu buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis tokia, kokią pateikė pareiškėjai, todėl teismas teisės taikymo klaidos nepadarė. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Kadangi pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį abu sutuoktiniai žinojo, kad teismui nepateikė jokių duomenų apie turimą turtą bei kreditorių, tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėja nuo 2008-09-18 žinojo apie aplinkybes, kuriomis grindžia proceso atnaujinimą. Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką. Pareiškėja po ištuokos 2010-07-07 įregistravo kitą santuoką.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos paaiškinimus dėl proceso atnaujinimo, kadangi nutraukiant santuoką nebuvo padalytas santuokoje įgytas turtas ir aptarta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Klaipėdos miesto apylinkės teismo patvirtinta nutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidė ne tik pareiškėjos, bet ir kreditoriaus Danske Bank A/S interesus, bet ir santuokos nutraukimo metu galiojusias teisės normas. Pareiškėja nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sudarius kitą santuoką negalimas proceso atnaujinimas. Pasak pareiškėjos, jos prašymas atnaujinti procesą yra pareikštas tik dėl santuokoje įgyto turto nepadalijimo, o ne dėl santuokos nutraukimo. Apeliantė nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ji praleido trijų mėnesių terminą paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Pasak pareiškėjos, ji apie proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo 2010 m. spalio mėnesį, kai kreipėsi į buvusį sutuoktinį S. G., o pareiškimą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2010 spalio mėn.
Pareiškėjas S. G. su apeliantės atskirojo skundo motyvais sutiko iš dalies ir nurodė, kad civilinis procesas turėtų būti atnaujintas dėl aiškiai padarytos teisės taikymo klaidos. Pasak pareiškėjo, šis institutas turi būti taikomas tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus ginti kitais būdais. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių ir neįsitikino, ar šalys neturi santuokoje įgyto turto, neįpareigojo šalių pateikti įrodymų apie turimą turtą. Dėl to šis teismo sprendimas buvo priimtas iš esmės pažeidžiant materialines teisės normas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą priėmė jį nesigilinant į CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2011-01-20 nutartimi, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos paaiškinimus dėl proceso atnaujinimo, kadangi nutraukiant santuoką nebuvo padalytas santuokoje įgytas turtas ir aptarta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Dėl to buvo netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su nurodytu apeliantės argumentu, kadangi procesas CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu gali būti atnaujintas tik tada, kai padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Sprendžiant klausimą, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, turi būti nustatyta, kad konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos nebuvo taikytos arba netinkamai taikytos. Iš CK 3.53 str., reglamentuojančio santuokos nutraukimo tvarką, matyti, kad ši teisės norma kelia teismui atitinkamai pareigą įsitikinti, jog santuoka faktiškai iširo. Konstatavus santuokos iširimo pagrindą teismui kyla pareiga patvirtinti sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties turinį reglamentuojančios teisės normos yra skirtos ne teismui, o šalims. Joms kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kyla pareiga išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, sudarytoje sutartyje. Teismo pareiga tik išspęsti klausimus, numatytus CK 3.59 str., pagal pateiktą šalių sutartį. Jeigu šalys nurodo, kad jos bendro dalytino turto neturi, taip pat nurodo, jog nėra kreditorių, teismas neprivalo aiškintis, ar šalių pateikta informacija atitinka tikrovę, kadangi pačios šalys prisiima iš to kylančias teisines pasekmes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2008-09-18 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis tokia, kokią pateikė pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nutraukdamas pareiškėjų santuoką ir patvirtindamas jų pateiktą sutartį pažeidė materialiąsias teisės normas. Taip pat nėra pagrindo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad į procesą buvo neįtraukti kreditoriai. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoti turi teisę tik į procesą neįtraukti asmenys, o ne kiti proceso dalyviai (CPK 365 str. 1 d.).
Kolegija taip pat konstatuoja, jog paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame, pareiškėjos nuomone, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-09-18 sprendimo matyti, kad šalys dalyvavo teismo posėdyje, todėl proceso atnaujinimo pagrindas šalims tapo žinomas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog dėl proceso atnaujinimo pagrindo sužinojo, kai kreipėsi į buvusį sutuoktinį S. G. Apeliacinio skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad sudarius kitą santuoką negalimas proceso atnaujinimas, šiuo nagrinėjamu atveju šis atskirojo skundo argumentas yra teisiškai nereikšmingas, kadangi neturi įtakos proceso atnaujinimui, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.