Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2013-02-01 · Byla Nr. A2.6.-75-806/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
A2.6.-75-806/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
A. J.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Modestas Sriubas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-75-806/2013Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04060-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui Modestui Sriubui, nukentėjusiajam A. S., išnagrinėjusi A. J. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2012-06-28 apie 12.46 val. Fabijoniškių g. 4 garažų bendrijos teritorijoje vairuodamas automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas keliu nuokalne, buvo neatidus, užvažiavo ant dviračio bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.).

Apklaustas teisme A. J. paaiškino, kad iš esmės viskas buvo taip kaip nurodyta paaiškinime, streso būsenoje nesugebėjo visko tinkamai išdėstyti. Pasak A. J., jis eismo įvykio nepastebėjo, kai susitiko A. S., jis jam, A. J. įrodinėjo, kad būtent jis sugadino jo transporto priemonę. A. S. sakė, kad yra liudytojai, vėliau jie dingo. Pasak A. J., vaizdo medžiagoje matosi automobilis, tačiau nesimato, nei automobilio markės, nei spalvos. Medžiagoje matosi, kad dviratis pravažiuoja pro automobilio priekį, tačiau nesimato kontakto. Jis, A. J. policijai sakė, kad yra video medžiaga, bet jam atsakė, kad ta medžiaga neišsaugota. Anot A. J., jam keista, kad A. S., kuris reikalavo iš jo pinigų, neišsaugojo video medžiagos.

Teismo posėdyje buvo pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato Modesto Sriubo prašymas nutraukti A. J. atžvilgiu pradėtą administracinę bylą Nr. A2.6.-75- 806/2013 dėl ATPK 127 str. 2 d., šiais nurodytais argumentais:

1.1. ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už KET pažeidimą, nulėmusi kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą). Tačiau bylą tirianti ar nagrinėjanti institucija turi pareigą savalaikiai surinkti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą dėl neteisėtos veikos aplinkybių konstatavimo ar nekonstatavimo. Administracinio teisės pažeidimo įvykio aplinkybės ir sudėtis lemia reikalingų įrodymų surinkimo apimtis.

1.2. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje bylą tiriančios institucijos nėra pilnai ir išsamiai surinkti duomenys apie įvykio aplinkybes:

1.2.1. nėra nubraižyta įvykio vietos schema, aprašyta dėl apšvietimo ir vaizdo kameros įrengimo įvykio vietoje, nepadarytos įvykio vietos nuotraukos.

1.2.2. nėra paimtas vaizdo įrašas, kuris susijęs su įvykiu, ar atsakingų už vaizdo įrašo išsaugojimą asmenų paaiškinimas dėl jo išsaugojimo ((duomenys neskelbtini) garažų bendrijos pirmininkės, sargo), nepaimti iš šių asmenų paaiškinimai dėl asmenų kreipimosi dėl vaizdo įrašo peržiūrėjimo.

1.3. Taip pat protokole nurodyta pažeidimo esmė neatitinka byloje esančių įrodymų:

1.3.1. nurodyta, kad nepasirinko saugaus greičio, tačiau byloje nėra duomenų, kad A. J. vairuojamas automobilis viršijo 5 km/val., nes automobilio greitis nėra fiksuotas metrologinę patikrą praėjusiomis techninėmis priemonėmis, liudytojų parodymai - tėra šališkas ir subjektyvus greičio vertinimas, be to, vaizdo įrašo nėra, pats įrašas nefiksavo paties įvykio, t.y. nefiksavo iki įvykio ir įvykio aplinkybių, o fiksavo tik nuvažiuojantį automobilį.

1.3.2. nurodyta, kad nespėjo pastebėti ant kelio palikto dviračio, tačiau byloje nėra duomenų, kad dviratis buvo paliktas. Pagal Lietuvių kalbos žodyną, žodis likti reiškia būti laisvam, nereikalingam, neužimtam, nereikalingam. Tačiau A. S. pareiškime nurodyta, kad ...prie serviso nulipau nuo dviračio ir perėjau į kitą pusę. Tuo metu iš viršutinių aukštų dideliu greičiu leidosi žemyn Volvo XC90 tamsios spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galiniu dešinės pusės ratu užkabino mano dviračio ratą, dviratį išplėšė man iš rankų ir pervažiavo išilgai...

1.3.3. nurodyta, kad ant jo [dviračio] užvažiavo ir apgadino, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo sugadinta kam nors priklausanti transporto priemonė (turtas). Protokole nėra įvardintas nukentėjęs asmuo, jam priklausanti transporto priemonė, nėra pateikti įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, kad visoje byloje nėra duomenų apie jokios transporto priemonės, kuri būtų apgadinta, apžiūrą. Byloje pateikta UAB Dvirida 2012 m. rugpjūčio 3 d. raštas (žalos vertinimas) nėra niekaip siejamas su šia byla, nes jame neįvardija jokių su byla susijusių aplinkybių ir nepateikta su žalos vertinimu (dydžiu) patvirtinančių įrodymų.

Teismas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pastarųjų aplinkybių neįmanoma pašalinti dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, kadangi pareiškėjas dėl 2012 m. birželio 28 d. galimo eismo įvykio į policijos komisariatą kreipėsi tik 2012 m. liepos 18 d., t.y. po 20 dienų, o ne tuo jau pat, kai pats pareiškėjas teigia, kad viskas įvyko pareiškėjo akivaizdoje (Kokių aktyvių veiksmų ėmėsi pats „nukentėjęs" asmuo? Ar turi vairuotojo pažymėjimą?). Be to, nuo galimo įvykio praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams ir dėl transporto priemonės rūšies, akivaizdu, kad byloje negalima bus pateikti objektyvius įrodymus, kurie patvirtintų šio teisės pažeidimo sudėties privalomą elementą, taip pat transporto priemonės sugadinimo mastą.

1.4. Šioje byloje nėra tiesioginių ir pirminių įrodymų, kurie patvirtintų A. J. neteisėtos veikos padarymą, užtraukiančios ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinę atsakomybę, nėra patvirtintas kam nors priklausančios transporto priemonės sugadinimas ir jos mastas (dydis).

Šalies argumentai

A. J. atstovas prašo nutraukti A. J. atžvilgiu pradėtą administracinę bylą Nr. A2.6.-75- 806/2013 dėl ATPK 130 str. 1 d., šiais nurodytais argumentais:

2.1. ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, jei pažeidė Kelių eismo taisykles.

2.2. Byloje nėra duomenų, kad A. J. 2012 m. birželio 28 d. apie 12.46 val. Fabijoniškių g. 4 garažų bendrijos teritorijoje vairuodamas automobilį Volvo XC90, valst. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET reikalavimus, todėl nėra pagrindo kilti administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 str. 1 d.

Apklaustas teisme nukentėjusiuoju A. S. parodė, kad jis 2012 metų birželio mėn., per pietus važiavo iki darbo. Jis, A. S. važiavo Fabijoniškių g. garažo koridoriuje su dviračiu į darbą. Pasak A. S., jis važiavo kaire puse, o automobilis „VOLVO XC90“ nusileidinėjo iš viršaus, automobilio priekis kliudė jo dviračio galą. Jis, A. S. nulipinėjo nuo dviračio ir nuo smūgio palindo jo dviračio priekis po automobiliu. Automobilis iš įvykio vietos išvažiavo. Anot A. S., vairuotojas buvo tas, kuris sėdi salėje, t.y. A. J.. Jis, A. S. apie įvykį pasakė kolegai ir taip sužinojo jo viršininkas. Dviračiui buvo sugadinti ratai, rankenėlės ir visas dviratis buvo subraižytas. Pasak A. S., jis pakėlė dviratį nuo kelio, bet policijos nekvietė, galvojo susiras tą žmogų ir susitars, bet asmuo nenorėjo tartis ir tada parašė pareiškimą policijai maždaug po trijų savaičių. Jis, A. S. policiją pakvietė žalos įvertinimui. Pasak A. S., jis su A. J. susitikęs nebuvo, jam skambino tik A. J. tėvas ir prašė susitarti gražiuoju, kad nerašytų pareiškimo. Tačiau jie norėjo tik ratus paremontuoti, o jis, A. S. nesutiko, nes norėjo, kad „atpirktų“ dviratį. Pasak A. S., vaido įrašas buvo, bet negali pasakyti, kur jis dabar yra, jam atrodo, kad įrašo neliko, nes įrašas išsisaugo tik mėnesį. Jis, A. S. vairuotojo pažymėjimo neturi. Anot A. S. į policiją kreipėsi tik po 20 dienų, nes nebuvo laiko išeiti iš darbo, manė, kad normaliai susitars, be policijos. Įvykio vietoje kitų liudytojų nebuvo. Pasak A. S., jis pažeidėjo veido nematė, matė tik, kad buvo su akinukais. A. S. paaiškino, kad automobilis dešinės pusės priekiniu bamperiu kliudė jo dviračio galinį ratą, tada nuo smūgio palindo jo dviratis po automobilio galiniais ratais. Pasak A. S., paaiškinime ne tikslūs duomenys, nes jam rašė, kadangi jam prastai su lietuvių kalbos rašyba. Jis, A. S. patikslino, kad automobilis galiniu ratu pervažiavo jo dviračio priekinį ratą. Pasak A. S., automobilis važiavo ne 5km/h greičiu, o nusileidinėjo normaliai. Jis, A. S. nekirto važiavimo trajektorijos, buvo prie sienos, nulipinėjo nuo dviračio. Anot A. S., jis pateikė žalos vertinimui dviratį „Krossbike-Z“ parduotuvės specialistams, kuri taiso dviračius, dviračio fotonuotraukos nebuvo daromos.

Apklaustas teisme liudytoju A. P. parodė, kad jis pačio įvykio nematė, matė tik vaizdo įrašą. Pasak A. P., atėjo tiekėjas ir pasakė, kad jų darbuotojui automobilis pervažiavo per dviratį ir nuvažiavo. Jis, A. P. pasiūlė pasižiūrėti įrašą, peržiūrėjo ir pusvalandį iki to įvykio įrašą, nes skiriasi kameros faktinis laikas, kadangi vaizdo kameros laikas nėra persukamas pagal žiemos –vasaros laiką. Kameros matymo zonoje matosi kaip atvažiuoja dviratininkas, o po 10 sekundžių atvažiavo automobilis „VOLVO XC90“. Pasak A. P., numeryje nesimatė raidžių, matėsi skaičiai, dabar neatsimena, bet kažkas su 5. Nuėjo pas garažų bendrijos pirmininkę ir pagal kameras, esančias kitose garažų bendrijos vietose, atsekė iš kurio garažo išvažiavo tas automobilis. Anot A. P., tada buvo susitikę matyt su A. J. tėvu, bet kiek suprato dėl žalos atlyginimo susitarti nepavyko. A. P. paaiškino, kad pačio kontakto nesimatė, bet tai vyko po kelių sekundžių, automobilis važiavo labai dideliu greičiu. Arba tai buvo po įvykio greitėjimas, arba apskritai važiavo greitai. A. P. yra nukentėjusiojo darbdavys, jų giminystės ryšiai nesieja.

Apklausta teisme liudytoja B. D. parodė, jog į ją, B. D. kreipėsi A. S., kurį pažįsta iš matymo, žino, kad A. S. dirba įmonėje, esančioje garažų bendrijos teritorijoje. A. S. paklausė ar garažų bendrijoje yra džipas „VOLVO XC90“. Suprato, kad tai J. automobilis. Pasak B. D., video kameros toje vietoje, kur įvyko įvykis nėra, bet kitame įraše matyti, kad džipas „VOLVO XC90“ stovi prie garažo, matyti kaip džipas nusileidžia, važiuoja dviratininkas. A. S. pasakė, kad valstybinis numeris buvo su penketukais ir sargas pasakė, kad tai J. automobilis. Vaizdo įraše matyti, kaip įvažiuoja dviratininkas ir po 5-4 sekundžių išvažiuoja džipas. Pasak B. D., ji vėliau paskambino ponui J. ir pasakė apie situaciją. Vaizdo įrašas buvo tuo laikotarpiu kai vyko įvykis. Anot B. D., A. S., jei neklysta, kreipėsi sekančią dieną po įvykio. B. D. paaiškino, kad įrašas padarytas bendrijos patalpose, kur yra išvažiavimas, taip pat vaizdas fiksuojamas ir kituose garažų bendrijos aukštuose. B. D. nurodė, jog peržiūrint vaizdo įrašą pakankamai ilgą laiko tarpą kitų automobilių įraše nebuvo. Vaizdo įrašą žiūrėjo pakankamai ilgą laiko tarpą, nes iš karto nežinojo kieno tas automobilis ir tik po peržiūros suprato, jog tai gali būti J. automobilis. Kameros įrašo nespalvotai. Vaizdo įrašas laikomas tik 7 dienas. Įrašo padaryti dabar neįmanoma. B. D. parodė, jog įvykis įvyko prie išvažiavimo, kur yra ženklas „STOP“, t.y. vairuotojas turi išvažiuodamas į kelią sustoti.

Apklausta teisme liudytoja S. K. parodė, jog jie įvykio vietoje nebuvo, jie tik gauna medžiagą ir pagal ją dirba, rašo protokolą. Pasak S. K., nematė būtinumo vykti į įvykio vietą ir braižyti schemos, nes transporto priemonių ten nebuvo. Kadangi transporto priemonės jau buvo patrauktos, ji, S. K. negalėtų atkurti įvykių, abu dalyviai, kiek pamena, braižė savo schemas ir pagal, tai jie surašė protokolą. Pasak S. K., tyrimo metu dviratis buvo suremontuotas ir buvo pateiktos išvados. Buvo pateikta žala ir jie vadovavosi tuo įvertinimu. Jai, S. K. tuo metu nekilo abejonių dėl žalos dydžio vertinimo. Anot S. K., kiek ji pamena, dėl vaizdo įrašo gavimo iš bendrijos buvo bendrauta telefonu. S. K. paaiškino, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinime nurodoma, jog jis nepajuto, kad buvo kontaktas su dviračiu, tačiau neneigia, kad važiavo ir kad ten buvo dviratis.

Šalies argumentai

A. S. savo 2012-07-16 paaiškinime nurodė, jog 2012-06-28 apie 12.46 val., Fabijoniškių g. 4 garažų bendrijoje, prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, daugiaaukštyje garaže, Vilniuje, jis atvažiavo su dviračiu „Krossbike-Z“ į darbą. Servisas įsikūręs pirmame aukšte. Jis, A. S. prie serviso nulipo nuo dviračio ir perėjo į kitą pusę. Tuo metu iš viršutinių aukštų dideliu greičiu leidosi žemyn automobilis „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos ir galiniu dešinės pusės ratu užkabino jo, A. S. dviračio ratą, dviratį išplėšė jam iš rankų ir per jį pervažiavo išilgai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Automobilis priklauso V. J., automobilį vairavo V. J. sūnus. (duomenys neskelbtini) taisyklėse, patvirtintose Bendrijos įgaliotinių susirinkime, 4 punkte nurodyta, jog neviršyti 5 km/h greitį. Su šiomis taisyklėmis yra susipažinę ir pasirašę. Jis, A. S. apie įvykį pasakė direktoriui A. P., nes buvo išsigandęs, sulaužė dviratį. A. P. su sargu peržiūrėjo video įrašą ir matėsi, kaip jis, A. S. įvažiavo į garažą, apsisuko ir po kurio laiko, t.y. sekundžių pasirodė automobilis „VOLVO XC90“. Su J. tėvu ir sūnumi kalbėjo pirmininkė B. D., įrašą matė jos vyras ir sargas. ( b.l. 5-6 )

A. P. savo 2012-07-30 paaiškinime nurodė, jog 2012-06-28 jo vadovaujamos įmonės darbuotojas A. S. informavo jį, kad jam grįžus iš pietų garažų bendrijos teritorijoje (kur įsikūrusi jų įmonė) jį partrenkė ir pervažiavo per jo dviratį automobilis „VOLVO XC90“. Peržiūrėjus videoįrašą, jis A. P. matė, kaip iš priekio atvažiuoja dviratininkas, pavažiuoja po kamera (jo nematyti apie 3 m), po maždaug 56 sekundžių pasirodo šviesa ir dar po 3-4 sekundžių pravažiuoja automobilis „VOLVO XC90“, valstybinių numerių raidės neįskaitomos, Nr. (duomenys neskelbtini), lekia dideliu greičiu apie 30 km/h (bendrijos teritorijoje greitis ribojamas 5 km/h). Dviratis ir dabar stovi įmonės sandėlyje, deformuotas rėmas, ratai, apgadinti greičio perjungimo mechanizmai. Vaizdo įrašo dėl techninių galimybių išsaugoti nepavyko. ( b.l. 14)

A. J. savo 2012-08-21 paaiškinime nurodė, jog 2012-06-28 apie 12.50 val. vairavo automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos džipą. Automobilis priklauso V. J.. Jis, A. J. važiavo garaže, kuris yra Fabijoniškių g. 4. Garaže yra apšvietimas, tačiau yra vietų, kur yra tamsu, važiuojamosios dalies danga betoninė. Jis, A. J. leidosi žemyn, serpentinu, automobilio greičio jis nematė, bet greitai važiuoti tenai yra neįmanoma, degė automobilio artimosios šviesos. Pats A. J. įvykio tikrai nepastebėjo, nes mano būtų pajautęs kontaktą. Jis, A. J. matė video medžiagą, kurioje matosi, kaip dviratininkas kerta važiuojamąją dalį prieš pat automobilio priekį, tačiau tarp jų susidūrimo nesimato. Ant automobilio nėra jokių susidūrimo žymių. Dviratininkas važiavo kairiąja puse. A. J. papildomai paaiškino, kad dviratininko nepastebėjo, net jeigu jį ir kliudė, nes tikrai būtų pajutęs kažkokį kontaktą ir būtų sustojęs. A. J. po poros dienų susitiko su dviratininku, kuris teigė, kad jį užkabino, sakė turi video medžiagą. A. S. reikalavo iš A. J. 1500 Lt, nes neva tiek kainuoja jo dviratis. Jis, A. J. sutiko sutvarkyti dviratį, jeigu video medžiagoje matosi eismo įvykis. ( b.l. 16)

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog ant automobilio „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vizualių apgadinimų ant galinės dešinės pusės nenustatyta. ( b.l. 21 )

Fotolentelėse užfiksuotas automobilio „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis dešinės pusės ratas. ( b.l. 22)

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 p., numatantį, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Šio fakto pakanka, kad būtų konstatuota ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėtis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-3623/2011). A. J. paaiškino, kad jis eismo įvykio nepastebėjo, vaizdo įrašo medžiagoje matosi, kad dviratis pravažiuoja pro automobilio priekį, tačiau nesimato kontakto. Nukentėjusysis A. S. parodė, automobilis dešinės pusės priekiniu bamperiu kliudė jo dviračio galinį ratą, tada nuo smūgio palindo jo dviratis po automobilio galiniais ratais. Automobilis galiniu ratu pervažiavo jo dviračio priekinį ratą. Automobilis iš įvykio vietos išvažiavo. Liudytojas A. P. parodė, kad jis pačio įvykio nematė, matė tik vaizdo įrašą. A. P. paaiškino, kad kameros matymo zonoje matosi kaip atvažiuoja dviratininkas, o po 10 sekundžių atvažiavo automobilis „VOLVO XC90“. Pačio kontakto nesimatė, bet tai vyko po kelių sekundžių, automobilis važiavo labai dideliu greičiu, arba tai po įvykio greitėjimas arba apskritai važiavo greitai. Liudytoja B. D. parodė, jog vaizdo įraše matyti, kaip įvažiuoja dviratininkas ir po 5-4 sekundžių išvažiuoja džipas „VOLVO XC90“. Kreiptinas dėmesys į tai, kad pats A. J. neneigia buvęs įvykio vietoje ir vairavęs automobilį „VOLVO XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nepajuto, kad buvo kontaktas su dviračiu. Nors A. J. teigia nesuvokęs, jog sukėlė eismo įvykį, tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės, kadangi A. J. parodymai paneigti byloje ištirtų įrodymų visuma: nukentėjusiojo A. S., liudytojo A. P., liudytojos B. D. parodymais. Nukentėjusysis A. S. parodė, jog automobilis dešinės pusės priekiniu bamperiu kliudė jo dviračio galinį ratą ir nuo smūgio palindo jo dviračio priekis po automobiliu, todėl A. J. turėjo matyti ir jausti kontaktą kontaktuojant A. J. transporto priemonei priekine dalimi ir juo labiau toliau pervažiuojant dviratį. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimu ir parodymais duotais teisme, byloje nėra jokių duomenų, kad A. S. norėtų pakenkti A. J.. Kreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. iškarto po įvykio apie tai papasakojo bendradarbiui, kuris apie įvykį pranešė viršininkui A. P., kuris nurodė matęs kaip atrodė dviratis po įvykio. Liudytojai A. P. ir B. D. išsamiai paaiškino kokią situaciją jie matė vaizdo įraše. Todėl, ištyrus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą konstatuojama, kad A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 232 p., įpareigojantį jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Byloje nenustatytas A. J. pažeidimo padarymo metu vairuojamo automobilio greitis bei tai, kad dviratis buvo paliktas ant kelio, todėl šios aplinkybės iš nustatytų pažeidimo aplinkybių šalintinos.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Motyvuojamoji dalis

Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidimą padariusiam asmeniui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į pažeidimų pobūdį, į tai, kad nėra nustatyta pažeidėjo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į A. J. asmenybę - dirba, yra jauno amžiaus, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka, turi 7 metų vairavimo stažą, todėl A. J. skirtina nuobaudos rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas sankcijos minimumas su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

A. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 100 Lt dydžio baudą.

A. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. paskirti 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir A. J. skirti 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė