Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „Salhaus“ atstovams A. P., advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos ir Vokietijos UAB „S“ ieškinį atsakovui S. O. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento automobilio nuomos sutartį, sudarytą 2016 m. liepos 1 d. tarp atsakovo S. O. ir ieškovės UAB „S“;

- priteisti iš atsakovo 1050 Eur;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovas S. O. yra paėmęs iš bendrovės kasos 1050 Eur, šios sumos negrąžino ir nepateikė ieškovei pateisinamų dokumentų apie pinigų panaudojimą bendrovės reikmėms. 2017-03-07 ieškovė nusiuntė atsakovui raginimą grąžinti pinigus. Atsakovas 2017-03-13 atsakyme į ieškovės prašymą nurodė, kad ieškovė yra skolinga atsakovui už automobilio nuomą už 2016 m. liepos - gruodžio mėnesius ir 2017 metų sausio mėnesį, viso už 7 mėn. 1050 Eur pagal 2016-07-01 automobilio nuomos sutartį.

Bendrovėje yra automobilio nuomos sutartis, kurioje nurodyta sudarymo data 2016-07-01. Sutartyje už ieškovę pasirašė technikos direktorius A. K., o už nuomininką pasirašė S. O.. Pagal šią sutartį S. O. nurodė, kad perduoda naudotis ieškovei automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui.

Sutartis nebuvo realiai vykdoma, nes atsakovas neperdavė ieškovei automobilio. Taip pat nebuvo kas mėnesį atsakovui mokami nuompinigiai, kaip numatyta sutartyje. Šią sutartį technikos direktoriui pasirašyti pateikė S. O. 2016 m. lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Sutartis bendrovėje nebuvo apskaityta. Pati bendrovė automobilio savo veikloje nenaudojo ir tam nebuvo poreikio. Nebuvo rašomi kelionės lapai, nebuvo nurašomas kuras. Sutartis yra sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių nuomos santykių, tačiau siekiant atsakovui išvengti atsiskaitymo su ieškove (CK 1.86 straipsnis). Dėl to sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžianti viešąją tvarką ir prieštaraujanti gerai moralei, nes atsakovas šia sutartimi siekia išvengti atsiskaitymų, šalių tikrosios valios sudaryti automobilio nuomos sutartį nebuvo. Taip pat šios sutarties komercijos direktorius negalėjo pasirašyti, jis tam neturėjo jokių įgalinimų (CK 1.92 straipsnis). Ieškovė šio sandorio nepatvirtino. Šis sandoris prieštarauja juridinio asmens tikslams, juo nesiekta uždirbti pelno, atsakovas buvo aiškiai nesąžiningas (CK 1.82 straipsnis).

Įmonėje vieno pagrindinių akcininkų J. K. nurodymu jokie kelionės lapai nebuvo rašomi nei vienai tuo metu įmonės veikloje naudojamai transporto priemonei, o kur nurašyti kurą, spręsdavo J. K. ir buhalterė Ž. G. Kuras į atsakovui priklausantį automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pilamas bendrovės lėšomis, pagal UAB „S“ sutartį su UAB „Deliuvis“, Panevėžyje esančiose UAB „Deliuvis“ degalinėse.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Uždaroji akcinė bendrovė, kaip viena verslo veiklos organizavimo formų, įstatymo jai garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 2 dalis, LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste - LR ABĮ) 19 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja LR darbo kodeksas, LR civilinis kodeksas LR ABĮ ir kitų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tiek pareigos, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas (LR ABĮ 20, 34, 37 straipsniai), tiek šios veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus (LR ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, CK 2.87 straipsnis). Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą, kartu veikti tokiu būdu, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovei nebūtų padarytą žalos. Tokia jų pareiga kildinama taip pat ir iš CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-05-25 iki 2017-01-02 atsakovas S. O. dirbo Lietuvos ir Vokietijos UAB „S“ direktoriumi pagal 2016-05-24 darbo sutartį Nr. 77 (b.l. 16). Byloje nėra ginčo dėl atsakovo 1050 Eur negrąžintų piniginių lėšų ieškovei fakto ir dydžio. Atsakovas pripažįsta, kad jis nėra grąžinęs ieškovei piniginių lėšų. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės atstovų paaiškinimai, liudytojos ieškovės buhalterės Ž. G. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai: avansinė apyskaita už laikotarpį 2017-02-01-2017-02-28, iš kurios duomenų matyti, kad atsakovo skola įmonei 2017-02-01 sudarė 1121,89 Eur, 2017-02-08 atsakovui sumokėjus ieškovei 71,89 Eur, jo skola bendrovei liko 1050 Eur (b.l. 11, 36), šalių susirašinėjimo duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovei pareikalavus atsakovą grąžinti įmonės lėšas, atsakovas pripažino esąs skolingas bendrovei, tačiau nesutiko lėšų grąžinti, siūlydamas atlikti tarpusavio skolų užskaitą (b.l. 7,8), 2016-10-27 atsakovo rašytas prašymas UAB „Euvista“ dėl ieškovei priklausančių gauti piniginių lėšų pervedimo ne į ieškovės sąskaitą, o į atsakovo asmeninę sąskaitą banke (b.l. 9). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra pilnai atsiskaitęs su ieškove ar, kad 1050 Eur suma buvo panaudota bendrovės tikslais. Nustatytos byloje aplinkybės ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas S. O., būdamas ieškovės administracijos vadovu, disponavo ieškovės lėšomis, atleistas iš pareigų neatsiskaitė su ieškove ir liko skolingas 1050 Eur. Byloje nustatytos būtinos atsakovo S. O. civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai negrąžinus ieškovei jos piniginių lėšų, dėl to kilusi 1050 Eur dydžio žala. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, ieškovei priteistinas iš atsakovo 1050 Eur nuostolių atlyginimas.

Atsakovo prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl ieškovės reikalavimu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 12d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Civilinėse bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais tam, kad sandorį būtų galima pripažinti tariamuoju ir dėl to negaliojančiu dėl jį sudariusių subjektų valios ydingumo, ginčą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti, pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (pvz., LAT nutartis Nr. 3K-3-362/2012).

Dėl 2016 m. liepos 1d. automobilio nuomos sutarties sudarymo nustatytos sekančios aplinkybės. Atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, pateikė ieškovės technikos direktoriui pasirašyti automobilio nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas S. O. išnuomojo ieškovei UAB „S“ savo automobilį Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 150 Eur/ mėn. nuomos mokestį (b.l. 14-15). Sutartyje numatyta, kad automobilis perduodamas naudoti įmonės pagrindinei veiklai. Automobilio nuomos sutartis nebuvo sudaryta 2016 m. liepos 1d., kaip nurodyta joje, sutartis pateikta pasirašyti ieškovės darbuotojui tiksliai nenustatytu laiku - 2016 m. lapkričio - gruodžio mėnesį, sutartis nebuvo perduota vykdyti ieškovės buhalterijai. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės atstovų paaiškinimai, liudytojų Ž. G. parodymai, A. K. rašytiniai paaiškinimai, parodymai bei paties atsakovo paaiškinimai, kad automobilio nuomos sutartis buvo pasirašyta atbuline data 2016 m. lapkričio mėnesį, kad pagal sutartį ieškovė nemokėjo atsakovui automobilio nuomos mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad automobiliu Mitsubishi Pajero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važinėjo kiti, nei atsakovas, bendrovės darbuotojai.

Atsakovo darbo bendrovėje metu 2016-05-25 iki 2017-01-02, bendrovės žinioje buvo naudojami automobiliai VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (perduotas nuomininkei ieškovei pagal 2016-05-18 sutartį Nr. 2016-05-18 su nuomotoja UAB „Hausera“ (b.l. 52,53,74,76)), krovininis automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz Vaneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 55, 75, 79, 81, 83). Ieškovė taip pat turėjo automobilį Citroen Xantia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 70), tačiau iš bylos šalių paaiškinimų, liudytojų A. K., A. M. parodymų automobilis bendrovės veikloje faktiškai nebuvo naudojamas. Bendrovei vadovaujant atsakovui, nebuvo nustatyta tvarka ir faktiškai nebuvo kontroliuojamas bendrovės žinioje esančių automobilių naudojimas bendrovės reikmėms, nebuvo rašomi kelionės lapai, tikrinama ir fiksuojama automobilių rida. Iš buhalterės Ž. G. parodymų matyti, kad bendrovės žinioje esančių automobilių sunaudoto kuro ataskaitos buvo rengiamos pagal kuro pirkimo sąskaitas, išlaidas paskirsčius bendrovės automobiliams buhalterės nuožiūra. Iš atsakovo paaiškinimų, liudytojo A. M. parodymų nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam automobiliui kuras buvo perkamas bendrovės vardu. Kiek atsakovas naudojo automobilį savo reikmėms, o kiek – tiesioginių darbo funkcijų vykdymui, apskaitos nebuvo. Iš ieškovės pateiktų sunaudoto kuro ataskaitų matyti, kad atsakovui pradėjus dirbti ieškovės direktoriumi, sunaudoto kuro sąskaitos padidėjo kelis kartus. Ataskaitų duomenys, liudytojos Ž. G. parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nebuvo pateikęs buhalterijai automobilio nuomos sutarties, atsakovo automobilis, kaip naudojamas bendrovės veikloje, nebuvo apskaitomas.

Byloje atsakovo, liudytojų V. M., A. M., G. M., V. Ž. nurodytos aplinkybės, kad atsakovas kartais naudojo automobilį bendrovės reikmėms – vežė savo automobiliu į objektus statybines medžiagas, kontroliavo darbuotojus, traukė savo automobiliu bendrovėje pagamintas priekabas užsakovams, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė automobilio nuomos teisiniai santykiai. Bendrovės žinioje buvo du važiuojantys automobiliai, o atsakovui pradėjus dirbti direktoriumi, buvo išnuomotas dar vienas automobilis - VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas važinėjo (liudytojų Ž. G., A. M. parodymai), todėl atsakovo argumentai, kad bendrovės veikloje jis būtinai turėjo naudoti savo automobilį, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas naudojo savo automobilį tiek savo poreikiams, tiek darbe, dėl to ieškovės dalyvių sutikimu pirko ieškovės sąskaita kurą savo automobiliui, kurio kiekio niekas nekontroliavo, nes pats atsakovas, būdamas direktoriumi, nenustatė jokios bendrovės automobilių naudojimo, kuro apskaitos kontrolės. Automobilio nuomos sutartis buvo faktiškai pasirašyta po to, kai atsakovas buvo panaudojęs ir negrąžinęs ieškovei jos piniginių lėšų. Visuma byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia pripažinti įrodytu, kad 2016 m. liepos 1 d. automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta dėl akių, pasirašyta atbuline data, atsakovui siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, tačiau nė dėl to, kad šalys būtų siekusios sukurti realius automobilio nuomos santykius. Nurodytais motyvais sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu.

CK 1.92 straipsnis numato, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). LR akcinių bendrovių įstatymas numato, kad bendrovės vardu veikia bendrovės vadovas, kuris turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei (LR ABĮ redakcija 2014-06-05 įst. Nr. XII-912 (nuo 2014-06-17), 37 straipsnio 10 dalis). CK 2.87 straipsnio 6 dalis numato, kad juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, juridinio asmens organams turi būti nurodytas sandorio pobūdis, vertė, o informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą.

Iš ieškovės 2016 m. gruodžio 21d. įstatų (b.l. 20-21) matyti, kad ieškovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas (12 punktas). Įstatai nenumato tvarkos, kokiu būdu bendrovės vadovas gali sudaryti sandorį su bendrove bei nesuteikia teisės akcininkui sudaryti bendrovės vardu sandorius.

Nagrinėjamu atveju atsakovas sudarė ginčijamą automobilio nuomos sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovu buvo, juridinio asmens atstovą nurodydamas technikos direktorių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovės technikos direktorius turėjo įgaliojimus veikti bendrovės vardu ir sudaryti su direktoriumi automobilio nuomos sutartį. Ieškovė atsakovo darbo laiku neturėjo patvirtinusi jos darbuotojų, įskaitant technikos direktorių, pareiginių nuostatų ar kito lokalinio akto, apibrėžiančio darbuotojų funkcijas bei įgaliojimus. Todėl atsakovo argumentai, kad technikos direktorius buvo tinkamas bendrovės atstovas sandoriui sudaryti, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovas sutarties teisėtumą grindė taip pat ir aplinkybe, kad technikos direktorius buvo nurodytas sutartyje kaip bendrovės atstovas ir todėl, kad minėtas asmuo buvo ieškovės akcininkas ir didžiausią akcijų skaičių turinčio asmens J. K. sūnus. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikto akcininkų registravimo sąrašo duomenys (b.l. 19) apie tai, kad A. K. turi 20/100 akcijų. Tačiau nei bendrovės įstatai, nei LR ABĮ nesuteikia teisės juridinio asmens dalyviui - akcininkui veikti bendrovės vardu ir vienasmeniškai sudaryti sandorį su bendrovės valdymo organu, šiuo atveju - direktoriumi. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovės akcininkas A. K. buvo įgaliotas visuotinio akcininkų susirinkimo sudaryti su atsakovu, bendrovės direktoriumi, automobilio nuomos sutartį, kad atsakovas, sudaręs tokią sutartį, informavo apie tai kitus ieškovės dalyvius - akcininkus, visuotinį akcininkų susirinkimą ir sudarytas sandoris buvo patvirtintas. Be to, tokia situacija objektyviai negalėjo susiklostyti, nes, kaip nustatyta įrodymų tyrimo metu, 2016 m. liepos 1d. automobilio nuomos sutartis neegzistavo. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti negaliojančia 2016 m. liepos 1d. automobilio nuomos sutartį ir CK 1.92 straipsnio pagrindu.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 13,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 73 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 3, 27), 250 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 4-6), 300 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 14, 113-114). Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovo priteisiamos visos procese patirtos išlaidos valstybei ir ieškovei (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Lietuvos ir Vokietijos UAB „S“, į.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo S. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 12d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. liepos 1d. automobilio nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo S. O., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „S“, į.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.