Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-914-939/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
1-914-939/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34047-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
A. J.
Baudžiamosios bylos Nr. 1-914-939/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34047-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2019 m. rugpjūčio 27 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, teistas:

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 09 val. 10 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą ranka sudavė smūgį į kaklo sritį savo šeimos nariui – sugyventinei V. A., taip mušdamas nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

A. J., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad V. A. yra jo sugyventinė, jie kartu gyvena apie 12 metų, veda bendrą ūkį. 2019 m. rugpjūčio 10 d. jis, supykęs ant sugyventinės dėl kviečiamos policijos, sudavė šiai ranka į kaklą. Mano, kad dėl suduoto smūgio ji galėjo jausti fizinį skausmą. Dėl savo poelgio gailisi, sugyventinės atsiprašė, jie susitaikė (b. 1. 79-80, 83-84).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. J. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad paskutiniu metu – apie du mėnesius, ji gyvena viena. Su sugyventiniu A. J. gyveno, vedė bendrą ūkį, apie 10 metų. Prieš du mėnesius ji susirgo, gulėjo ligoninėje, todėl, grįžusi iš ligoninės, jam liepė pas ją nesilankyti, nes jai reikia ramybės. Tačiau A. J. vis tiek ateina pas ją, triukšmauja. 2019 m. rugpjūčio 10 d. ji buvo viena namuose, atėjo A., paprašė paskolinti suktuko. Ji įrankio nedavė. A. supyko, ją įžeidinėjo, keikė ir sudavė ranka į kaklo dešinę pusę. Jai skaudėjo, ji jautė fizinį skausmą. Sumušimo vieta paraudo. Ji sėdėjo ant lovos, kai jai sudavė smūgį. Jis išėjo iš buto, ji paskambino policijai. Dėl šių A. veiksmų jai turtinė žala nepadaryta. A. ne pirmą kartą smurtauja jos atžvilgiu. Ji su A. susitaikė, jis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio byloje nereikš, pas medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyks (b. 1. 12, 25-26).

Pareiškime apie padarytą nusikaltimą V. A. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 10 d. apie 9 val. 10 min. namuose (duomenys neskelbtini), jai sėdint ant lovos, buvęs sugyventinis A. J. vieną kartą sudavė į kaklą, ji jautė fizinį skausmą (b. 1. 11-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 12).

Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis A. J. tyčia vieną kartą ranka sudavė smūgį į kaklo sritį savo šeimos nariui – sugyventinei V. A., taip mušdamas nukentėjusiajai V. A. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios V. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (smūgiuota ranka), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį (nukentėjusioji sužalotos kaklo vietos skausmą jautė ir po dviejų dienų nuo sužalojimo), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, suduodamas ranka nukentėjusiajai į kaklą, šį veiksmą atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 86-87). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas, nukentėjusysioji nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis A. J. tris kartus teistas (b. l. 44-53), baustas administracine tvarka (b. l. 54-61), dirba (b. l. 62), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 63). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. J. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamasis prašo, esant galimybei, paskirti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, tačiau šis kaltinamojo prašymas netenkintinas, nes, vadovaujantis 2019 m. birželio 27 d. Nr. XIII-2263 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymu, nuostatos, reglamentuojančios arešto poilsio dienomis sąlygas ir tvarką, nuo 2019 m. liepos 6 d. neteko galios.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84-85).

Į bausmę įskaitytinas A. J. laikino sulaikymo laikas (b.l.69-71) nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.

Į bausmę įskaityti A. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 11 d. (1 para).

Bausmę paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. J. sulaikymo momento.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. J., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Įteikti A. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Lubauskienė