Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. nuteistas pagal LR BK 287 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str., prie Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, ir galutinė bausmė E. D. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nuteistas už tai, kad jis, 2010 m. rugsėjo 14d. apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. Č., (duomenys neskelbtini) km., Onuškio sen, Trakų r, policijos tarnybiniame automobilyje Mitsubishi L200 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) panaudodamas psichinę prievartą tuo metu tarnybos pareigas ėjusio valstybės tarnautojo- Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VTS PP tyrėjo E. V. K. atžvilgiu, t.y. E. Č. grasinant, jog sudegins E. V. K. namus, kad jam ir jo šeimai bus ,,šakės“, E. D. grasino, jog atsiveš ,,chebrą“ iš Lentvario ir nukentėjusįjį ,,subalados“, kad jis (duomenys neskelbtini) negyvens, reikalavo iš E. V. K. susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, t.y. nebausti E. Č. administracine tvarka už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d. (automobilio vairavimą esant neblaiviam).

Be to, apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad už tuos pačius veiksmus jis jau buvo nubaustas Trakų rajono apylinkės teismo 2010-09-30 d. nutarimu pagal LR ATPK 187 str. 2 d. 350 litų bauda, todėl teismas pažeidė teisingumo, protingumo principus bei neužtikrino priešingų interesų pusiausvyros.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. E. D. skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme bei jos kvalifikacijos, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę atidedant bausmės vykdymą. Nors nuteistasis E. D. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra aiškiai per griežta.

Apelianto skundo argumentai, kad skiriant bausmę teismas pažeidė BK 41 str., 54 str. nuostatas, nes paskirtos bausmės skyrimo motyvai yra formalūs bei fragmentiški, neatspindi tokių esminių bausmės individualizavimui turinčių reikšmės numatytų aplinkybių, kaip kaltininko asmenybė, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, bendrininko dalyvavimo darant nusikaltimą forma, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai., yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam E. D. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau 4 kartus teistas, baustas administracine tvarka, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ankstesnės bausmės teigiamų rezultatų nedavė. Akivaizdu, kad nuteistasis E. D. pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti.

Be to, nors apelianto padarytas nusikaltimas pagal LR BK 11 str. priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, tačiau padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl ,vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas. LR BK 56 str. 1d. nustato, kad teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausią bausmės rūšį. Todėl kolegija laiko, kad nuteistajam paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę, todėl švelninti jam paskirtą bausmę, nėra jokio pagrindo.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kadangi dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais skundo argumentais, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamasis E. D. savo kaltę iš esmės pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Tačiau skiriant bausmę dėl E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nepasisakė, motyvuojant tuo, kad E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminiame tyrime apklausiant įtariamuoju E. D. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo (1 t., b.l. 35). Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, jog kaltinamasis E. D. savo kaltę pripažino pilnai, nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, teisiamajame posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis E. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai galisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Todėl pirmosios instancijos teismas, sutinkamai su LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 p., šias aplinkybes nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje skiriant bausmę turėjo pripažinti kaip E. D. atsakomybę lengvinančia. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltininkas E. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p).

LR BK 61 straipsnis (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi įstatymas nustato, kad skiriant bausmę vienodą reikšmę turi visos 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o ne tik atsakomybę lengvinančios ar atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kiekvienos aplinkybės reikšmė teismo turi būti įvertinta ir motyvuotai parinkta švelnesnės ar griežtesnės bausmės rūšis ir bausmės dydis.

Nors apeliacinės instancijos teismas pripažįsta E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau bausmė už padarytą nusikaltimą nemažintina. Kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą pakankamai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnyje numatytas reikšmingas aplinkybes. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad E. D. anksčiau 4 kartus teistas, baustas administracine tvarka, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Be to, kolegija pažymi, kad įvertinęs jog byloje yra nustatyta viena E. D. atsakomybę lengvinanti, ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, laisvės atėmimo bausmės trukmė už nusikaltimą, numatytą BK 287 str. 1 d., apeliantui yra nustatyta artima šios bausmės vidurkiui. Todėl visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad paskirtos baudos dydis nėra aiškiai per didelis ir jo mažinti nėra pagrindo.

Apelianto prašymas jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir nuosprendžio vykdymą atidėti, atmestinas. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas ypatingą dėmesį turi atkreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Nors BK 75 straipsnio 1 dalies norma ir nedraudžia anksčiau teistam asmeniui atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formą, savanaudiškas veikos paskatas, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju ši įstatymo nuostata apelianto atžvilgiu netaikytina. Skiriant nuteistajam E. D. realią laisvės atėmimo bausmę, įvertintina tai, kad buvo padarytas nors nesunkus nusikaltimas, tačiau šį nusikaltimą E. D. padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, taip pat į jo atsakomybę vieną lengvinančios ir dviejų sunkinančių aplinkybių buvimą – nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Be to, pažymėtina ir tai, kad E. D. kelis kartus bausmės vykdymas jau buvo atidėtas, tačiau ankstesniu 2009-03-26 nuosprendžiu bausmės vykdymas E. D. atidėtas 3 metams. Tai rodo, kad E. D. bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos yra žinomos, tačiau nepaisant to, E. D. padarė naują nusikalstamą veiką. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltės formą, kaltininkų asmenybes charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmė vykdymo.

Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad vedęs, gyvena kartu su sutuoktine ir dviem mažamečiais vaikais, jo motina yra ligota, nedarbinga, gauna tik simbolinę netekto darbingumo pensiją, tėvas bedarbis, registruotas darbo biržoje, pašalpos negauna, žmona nedirba, gauna motinystės pašalpą. Apelianto teigimu, jis vienintelis išlaiko 6 asmenų šeimą. Suprasdamas savo pareigą rūpintis šeima, vaikais bei senyvais tėvais, ėmėsi verslo ir planavo dirbti, nusipirko reikalingų medžiagų ir pradėjo gaminti ir pardavinėti betono gaminius. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nešalina E. D. baudžiamosios atsakomybės ir šiuo atveju nelengvina jo teisinės padėties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas iki nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo. Iš pateiktų verslo liudijimų, panaudos sutarties, pinigų priėmimo kvito, važtaraščio, PVM sąskaitos faktūros matyti, jog apeliantas pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą tik po nusikaltimo padarymo supratęs, kad jam gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl ši aplinkybė rodo, jog tokiu būdu apeliantas bando palengvinti savo padėtį.

Apelianto skundo argumentai, jog teismui paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, jis neteks pradėto verslo ir pajamų, praras investicijas į verslą, negalės sudaryti savo nepilnamečiams vaikams tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų bei negalės pasirūpinti senyvų tėvų sveikata, yra atmestini. Visų pirma, duomenų apie tai, kad apelianto tėvams reikalinga priežiūra, byloje nėra. Be to, duomenų apie tai, kad iki nusikaltimų padarymo ir nusikaltimų padarymo metu E. D. būtų teikęs priežiūrą savo tėvams ir išlaikė 6 asmenų šeimą, byloje taip pat nepateikta. Priešingai, apelianto veiksmai rodo, kad apeliantas nesirūpina vaikais ir nedalyvauja jų auklėjime, o jo veiksmai nukreipti į alkoholio vartojimą ir linksmą gyvenimo būdą, todėl apelianto teiginys apie norą sudaryti savo nepilnamečiams vaikams tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, yra neįtikinamas ir deklaratyvus.

Apelianto skundo argumentai, kad incidento su policijos pareigūnais, jis kardinaliai pakeitė savo požiūrį į gyvenimą ir jo tikslus, nutraukė santykius su netinkamos reputacijos turinčiais draugais, nori pasitaisyti, yra deklaratyvūs ir neįtikinami. Tokie apelianto argumentai nesudaro jokio pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Kaip minėta, apeliantas anksčiau teistas 4 kartus už tyčinius nusikaltimus, tačiau iš ankstesnių teistumų teigiamų poveikių nepadarė, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Be to, pažymėtina, kad už ankstesnį nusikaltimą jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, tačiau E. D. nepateisino teismo skirto pasitikėjimo ir vėl nusikalto, padarydamas nusikaltimą.

Apelianto teiginiai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad už tuos pačius veiksmus jis jau buvo nubaustas Trakų rajono apylinkės teismo 2010-09-30 d. nutarimu pagal LR ATPK 187 str. 2 d. 350 litų bauda, yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. D. panaudodamas psichinę prievartą policijos pareigūno E. V. K. atžvilgiu, grasinant, jog atsiveš ,,chebrą“ iš Lentvario ir nukentėjusįjį ,,subalados“, kad jis (duomenys neskelbtini) km. negyvens, reikalavo iš E. V. K. susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo. Šie nuteistojo E. D. nustatyti veiksmas – psichinės prievartas panaudojimas ir reikalavimas iš E. V. K. susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo – pagal savo pobūdį užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes jie visiškai atitinka BK 287 straipsnio 1 dalies dispoziciją. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos E. D., būdamas neblaivus, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, taip pat savo kūno gestais bei įžeidžiančiu elgesiu (necenzūrinių žodžių vartojimu) įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą. Tokie E. D. veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę, t.y. tokiais savo veiksmais E. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje. Taigi teigti, kad už tuos pačius veiksmus E. D. buvo nubaustas du kartus, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis E. D. neginčijo teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Todėl šiuo atveju visi E. D. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti tiek pagal BK 287 str. 1 d., tiek pagal ATPK 187 str. 2 d.

Įvertinant išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p., 2 p.), o paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė paliekamos tos pačios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Nuteistojo E. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu nuteistojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad E. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.