- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- I-1114-168/2014
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Lit-Invest“
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio ir Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovui G. S., atsakovės atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Lit-Invest“ skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Lit-Invest“ kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 36–42), prašydama panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – VTM) 2013-07-22 sprendimą Nr. 5MA-34-1183, kuriuo VTM nusprendė areštuoti pareiškėjai priklausančio turto dalį atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti, įformindama Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu ir nusprendė įregistruoti Turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre.
Pareiškėja nesutinka su VTM sprendimu ir teigia, kad jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. VTM, areštuodama pareiškėjai priklausantį turtą, tik deklaratyviai išvardijo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatas, nenurodė turto arešto būtinybę patvirtinančių įrodymų ir argumentų. Taip pažeidė ne tik mokesčių mokėtojo interesus, nepagrįstai trikdė pareiškėjos veiklą, bet ir pažeidė imperatyvias mokesčių teisės normas.
Pabrėžė, kad VTM nenustatė visų būtinų MAĮ 101 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms egzistuojant turtas gali būti areštuotas, t. y. VTM sprendime neįvardijo jokių tariamų mokesčių įstatymų pažeidimų, argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių nuomonę, kad tariami mokesčių apskaičiavimo pažeidimai buvo nustatyti. Be to, nenurodė, kurių mokesčių ir kokio dydžio sumas ketinama apskaičiuoti, kuo remiantis grindžiamos padarytos išvados bei kodėl areštas yra pritaikytas 7.480.000 Lt sumai.
Ginčijamame sprendime nėra nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų, kad pareiškėja ketina turtą slėpti ar parduoti, ar kad mokesčių nebus įmanoma išieškoti. Pareiškėja teigė, kad jos turimas turtas kelis kartus viršija mokėtinas sumas bei įsipareigojimus, dirba pelningai, sąžiningai moka visus privalomus mokėjimus valstybei ir įsiskolinimų valstybės biudžetui neturi, todėl nėra jokios grėsmės, kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką.
Pasak pareiškėjos, turto arešto taikymas nepagrįstai, neteisėtai ir neproporcingai suvaržo jos teises ir pažeidžia konstitucinius teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Skundą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A7-77/2005.
Šalies argumentai
Be to, pareiškėja skunde nurodė, kad VTM pažeidė ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus individualų administracinį teisės aktą pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Atsakovė ginčijamame sprendime nenurodė: kad pareiškėja padarė mokesčių įstatymų pažeidimus ir kada juos padarė; įrodymų kaip buvo apskaičiuota mokestinė prievolė; kuo remdamasi nustatė, kad yra pagrįsta rizika, jog pareiškėja jai priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba net neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Kadangi ginčijamas sprendimas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl toks nemotyvuotas sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir turi būti panaikintas.
Pareiškėja teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 96–99), kuriuose, be skunde išdėstytų aplinkybių, nurodė, kad VTM nepateikė duomenų, jog pareiškėja pažeidė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo bei Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių nuostatas. Teigė, kad labai ilgai užsitęsė patikrinimas. Pabrėžė, kad prekių išgabenimo faktui įrodyti teisiškai reikšminga yra aplinkybė, jog pareiškėjos tiektas dyzelinas yra akcizinė prekė, kurios judėjimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, jos išgabenimas patvirtintas elektroniniais e-ROR bei Akcizų informacinės sistemos E-ADD dokumentais. Pareiškėjos nuomone, atsakovė ignoruoja šiuos įrodymus, kurie turėjo būti vertintini kaip patikimi prekių išgabenimo į kitą valstybę narę pagrindžiantys dokumentai. Akcentavo, kad atsakovė nepagrindė turto arešto taikymo sąlygų.
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde ir paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Teigė, kad areštas įmonei daro didelę žalą, nes iš turimų 80 automobilių, areštuoti 8, todėl ji jais negali disponuoti, neįmanoma atnaujinti automobilių parko, jie praranda vertę, nusidėvi. Be to, areštuoto nekilnojamojo turto negali išnuomoti, dėl to patiria nuostolius.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 62–65).
Atsakovė paaiškino, kad VTM atliekamo patikrinimo metu nustatė pažeidimus, todėl pareiškėjai atsiranda didelė importo PVM nepriemoka ir su tuo susijusios taikytinos mokestinės sankcijos. Pabrėžė, kad patikrinimo eiga ir nustatyti pažeidimai pareiškėjai yra žinomi, nes patikrinimas yra atliekamas tikrinamajam asmeniui bendradarbiaujant su mokesčių administratoriumi. Pareiškėjai preliminarios patikrinimo išvados yra paaiškintos, todėl ji nepagrįstai teigia, jog jai nėra žinomi muitinės nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai, lėmę minėto dydžio nepriemokos apskaičiavimą.
Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad turto areštas, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, mokesčių mokėtojui taikytinas tik muitinės institucijai užfiksavus mokesčių teisės aktų pažeidimus, pagrįstus nenuginčijamais įrodymais.
Pabrėžė, kad areštuodama turtą, nepažeidė MAĮ 101 straipsnio 4 dalies nuostatų. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl MAĮ 101 str. 4 dalies išaiškinimo, t. y. kad šioje normoje iš esmės yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti šioje teisės normoje nustatytą poveikio priemonę: kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojo veiksmų gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pirmoji sąlyga gali būti patenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus (2011-02-07 nutartis a/b Nr. A438-249/2011).
Dėl antrosios MAĮ 101 str. 4 dalies taikymo sąlygos, t. y. dėl realaus pavojaus, kad mokesčių mokėtojas gali netekti turto, LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011 yra pažymėjęs, kad ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl sprendžiant turto arešto klausimą pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.
VTM akcentavo, kad šioje byloje nurodytas rizikos faktorius – priskaičiuotos didelės mokesčio bei su juo susijusios sumos. Pažymėjo, kad UAB „Lit-Invest“ areštuoto turto vertė (3 053 801 Lt) yra ženkliai mažesnė už preliminariai apskaičiuotą numatomą įregistruoti mokestinę prievolę (7 480 000 Lt) ir tikėtina, jog atliekant tikrinimą, pareiškėjai registruotina nepriemoka gali ženkliai padidėti. Esant tokio mąsto nepriemokai ir nesant garantijos, kad mokestinė prievolė bus įvykdyta, visada yra pavojus, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių mokestinę prievolę bus sunku ar visiškai neįmanoma išieškoti. Šioje situacijoje mokesčių administratorius yra suinteresuotas užtikrinti, kad baigus mokestinį patikrinimą mokesčių mokėtojas laiku padengtų įsiskolinimą valstybės biudžetui.
VTM nuomone, priimdama 2013-07-22 sprendimą Nr. 5MA-34-1183 areštuoti UAB „Lit-Invest“ turtą, atsižvelgė į įmonės komercinės veiklos pobūdį, skolos dydį bei atliekamo patikrinimo metu nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, kurios ir lėmė turto arešto tikslingumą. Pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjai apribota tik teisė disponuoti minėtu turtu, o teisės valdyti ir naudotis šiuo turtu nėra apribotos, todėl įprastinei įmonės ūkinei- komercinei veiklai netrukdoma. Pasak VTM, ginčijamas sprendimas ir 2013-07-23 Turto arešto aktas Nr. 2MA-49 yra priimti, išnagrinėjus ir įvertinus patikrinimo metu gautus dokumentinius įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl VTM 2013-07-22 sprendimo Nr. 5MA-34-1183 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad VTM viršininko pavaduotojas, l. e. einantis viršininko pareigas, 2012-05-31 pavedime atlikti patikrinimą Nr. 2VM00052 pavedė patikrinti pareiškėjos ūkinę komercinę veiklą pagal šią užduotį: atlikti kompleksinį įmonės ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-04-20, patikrinimą pradėti 2012-05-31, baigti 2012-07-04 (b. l. 75). Patikrinimo terminas pratęstas: nuo 2012-07-04 iki 2012-09-26 (b. l. 76), nuo 2012-09-26 iki 2012-12-20 (b. l. 77), nuo 2012-12-20 iki 2013-02-05 (b. l. 78), nuo 2013-02-05 iki 2013-02-27 (b. l. 79), nuo 2013-02-27 iki 2013-04-25 (b. l. 80), nuo 2013-04-25 iki 2013-05-15 (b. l. 81), nuo 2013-05-15 iki 2013-07-03 (b. l. 82), 2013-07-03 iki 2013-09-18 (b. l. 83), nuo 2013-09-18 iki 2013-11-05 (b. l. 84).
VTM Ūkio subjektų patikrinimų skyrius 2013-03 pažymoje Nr. (11.10/06)-3ŪS-344 „Dėl turto arešto“ nurodė, jog dėl to, kad pareiškėjai gali atsirasti dideli mokesčiai (priskaičiuotų mokesčių suma 6 800 000 + 10% bauda) 7 480 000 Lt be delspinigių, manė, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitaip prarasti, yra pagrindas manyti, kad gali būti sunku ar neįmanoma jo ateityje išieškoti. Konstatavo, kad siekiant užtikrinti mokestinės prievolės muitinei įvykdymą, reikalinga UAB „Lit-Invest“ taikyti turto areštą (b. l. 73–74).
VTM 2013-07-22 sprendimu Nr. 5MA-34-1183/10000247213 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – Muitinės įstatymas) 9 straipsnio 2 dalimi, MAĮ 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu ir 101 straipsnio 4 dalimi, nusprendė areštuoti pareiškėjai priklausančios turto dalies atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti, įformindama Turto arešto aktą su turto disponavimo teisės apribojimu bei nusprendė įregistruoti Turto arešto aktą Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Sprendime nurodyta, kad VTM atlieka pareiškėjos teminį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su importuotomis prekėmis laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2013-03-31. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, dėl kurių, preliminariais skaičiavimais, gali atsirasti skola muitinei – 6 800 000,00 Lt PVM bei skirta bauda ir priskaičiuoti delspinigiai. VTM nurodė, kad pagal jai suteiktus įgaliojimus ieškojo informacijos įvairių institucijų sukauptai informacijai gauti, atliko UAB „Lit-Invest“ turto paiešką ir nustatė, jog bendrovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės. UAB „Lit-Invest“ areštuotino turto vidutinė rinkos vertė (3 053 801,00 Lt) nustatyta remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, o transporto priemonių – internetinėje svetainėje www.emprekis.lt nurodytomis vidutinėmis automobilių kainomis Lietuvoje. VTM, atsižvelgusi į tai, kad UAB „Lit-Invest“ numatoma įregistruoti didesnę nei 6 800 000,00 Lt mokestinę prievolę, dalies atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti, areštavo UAB „Lit-Invest“ turtą su disponavimo teisės apribojimu (b. l. 66–67).
VTM 2013-07-23 turto arešto akte Nr. 2MA-49 aprašė, įkainojo ir areštavo pareiškėjai priklausančio turto dalį atsirasiančios 7 480 000,00 Lt mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti (turtas areštuotas VTM 2013-07-22 sprendimu Nr. 5MA-34-1183), su disponavimo teisės apribojimu. Areštavo šį turtą: pastatą – degalinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 11 600 Lt; kiemo statinius (stoginę, 7 benzino kolonėles, asfalto dangą ir lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 196 000 Lt; geležinkelio privažiuojamąjį kelią, ilgis – 367,00 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 149 091 Lt; vandentiekio vamzdyną, kurio ilgis 242,40 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 14 968 Lt; žemos įtampos (0,4 kv) elektros kabelių liniją, ilgis – 680,00 m ((duomenys neskelbtini)), 13 204 Lt; priešgaisrinius rezervuarus (vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 73 100 Lt; nuotekų valymo įrenginius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 24 100 Lt; mazuto rezervuarus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 83 700 Lt; pastatą–šilumos mazgą, siurblinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 233 024 Lt; kiemo statinius (tvorą, asfalto dangą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 7 171 Lt; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 293 303 Lt; negyvenamąją patalpą–parkingą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/30, suma – 552 000; žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1/53, bendra suma – 617 000 Lt; butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 516 000 Lt; ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt; butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 586 000 Lt; butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 298 000 Lt; lietaus kanalizacijos vamzdyną, ilgis 105,00 m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 12 899 Lt; keleivinį automobilį VW CARAVELLE, pagamintą 1994 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 6 000 Lt; keleivinį automobilį OPEL VIVARO, pagamintą 2005 m., kaina 12 000 Lt; keleivinį automobilį AUDI A6, pagamintą 2001 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 8 500 Lt; keleivį automobilį VW PASSAT, pagamintą 1997 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 5 300 Lt; keleivinį automobilį TOYOTA YARIS, pagamintą 1999 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 5 000 Lt; krovininį automobilį VOLVO FH12, pagamintą 2001 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 34 000 Lt; keleivinį automobilį BMV X5, pagaminą 2002 m., valstybinis (duomenys neskelbtini), kaina 24 300 Lt; keleivinį automobilį SUBARU LEGACY, pagamintą 2010 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 43 500 Lt; keleivinį automobilį VW MULTIVAN, pagamintą 2003 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 23 000 Lt; krovininį automobilį ISUZU NQR70, pagamintą 2003 m., valstybinis Nr. ((duomenys neskelbtini) kaina 14 600 Lt; krovininį automobilį CITROEN JUMPER, pagamintą 2001 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 7 800 Lt; autobusą FORD TRANSIT FT 350, pagamintą 2003, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 15 300 Lt; krovininį automobilį MITSUBISHI L200, pagamintą 2005 m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaina 12 300 Lt. Akte aprašytas turtas įvertintas 3 053 801 Lt. (b. l. 68–72).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (pvz. 2013-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-985-13).
Atsižvelgus į tai, dėl pirmosios sąlygos taikymo, darytina išvada, kad mokesčių administratorius turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma tik preliminari išvada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Mokestinio patikrinimo pradžia pagal MAĮ 120 straipsnio 1 dalį yra VTM surašytas pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 75–76). Sprendimas areštuoti pareiškėjai priklausantį turtą priimtas įvertinus numatomos priskaičiuoti mokestinės nepriemokos dydį (7 480 000 Lt) bei nustatytus pažeidimus, atitinka vieną iš minėtų turto arešto akto surašymo atvejų, įvardintų MAĮ 101 straipsnyje. Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad mokestinis patikrinimas dar nėra baigtas, tačiau mokestinė prievolė didės. Šiuo atveju tai, kad dar nėra baigtas pareiškėjos patikrinimas ir neaišku, koks bus priimtas sprendimas bei kokio konkretaus dydžio mokestinė nepriemoka bus nustatyta, nepaneigia atsakovės teisės areštuoti pareiškėjos turto, nes, kaip minėta, MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma leidžia mokesčių administratoriui, esant atitinkamoms sąlygoms, areštuoti mokesčių mokėtojo turtą būtent vykdomo patikrinimo metu, o ne jį baigus ir surašius patikrinimo aktą ar priėmus sprendimą dėl šio akto tvirtinimo. Tai mokesčių administratoriaus diskrecija. Nevertintini pareiškėjos argumentai dėl, pareiškėjos nuomone, netinkamai vertinamų akcizinių prekių gabenimą patvirtinančių dokumentų ar kitų, pasak pareiškėjos, neteisėtų tyrimo metu atliekamų veiksmų, nes tai nėra šios bylos dalykas. Šiuo atveju atsakovė padarė preliminarią išvadą apie galimus pareiškėjos mokesčių įstatymų pažeidimus, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimus. MAĮ nenustato, kad iki patikrinimo akto surašymo mokesčių mokėtojui turi būti pateikiama informacija apie nustatytus pažeidimus. Baigus mokestinį patikrinimą, pareiškėja turės teisę ginčyti priimtus sprendimus, kuriuose bus galimai nustatyti konkretūs mokesčių įstatymų pažeidimai.
Antroji MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga turto areštui taikyti, yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką.
Aptariamu atveju pareiškėjai galimai gali būti priskaičiuotos didelės mokesčio bei su juo susijusios sumos, todėl mokesčių administratoriui būtina užtikrinti, kad jeigu bus pradėtos realios mokestinės prievolės išieškojimo procedūros, ji turės pakankamai turto. Nors pareiškėja teismui pateikė įmonės finansinę padėtį apibūdinančius dokumentus (b. l. 16–29), tačiau atsižvelgus į numatomos atsirasti mokestinės prievolės dydį, tai nepaneigia atsakovės įvertintos pareiškėjos turto praradimo rizikos. Šiuo atveju esminis aspektas yra mokestinės prievolės dydis, kuris ginčijamame sprendime nurodytas 6 800 000 Lt, atsakovės atsiliepime pateikta informacija, kad nustatyta 7 480 000 Lt PVM nepriemoka, kuri dėl nustatomų naujų pažeidimų galimai didės. Taigi, net ir pareiškėjai dirbant pelningai, įvertinus nepriemokos dydį, kuri galimai didės, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad turto praradimo rizikos nėra. Pareiškėjos areštuoto turto vertė 3 053 801 Lt, o numatoma įregistruoti 7 480 000 Lt mokestinę prievolę. Taigi areštuoto turto vertė yra ženkliai mažesnė. Areštuoto turto mąstas nepažeidžia MAĮ 101 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų. Be to, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas yra areštuotas apribojant tik disponavimo teisę, tačiau teisė valdyti ir naudotis šiuo turtu neapribota. Pareiškėja teismui nepagrindė, kaip neigiamai jos ūkinei-komercinei veiklai atsiliepia disponavimo teisės apribojimas naudojantis areštuotu turtu.
Pareiškėja teigia, kad areštuoti 8 automobiliai nuvertėja, jų įmonė negali parduoti. Pati pareiškėja paaiškino, kad turi apie 80 automobilių. Ji nepagrindė teiginio, kad būtent areštuotus automobilius būtina parduoti. Jokių kreipimųsi į VTM, kad būtų leista pakeisti areštuotus automobilius kitu turtu, proporcingai atitinkančiu areštuotų automobilių kainą, nepateikė, taigi, būtinybės juos parduoti nepagrindė. Kita vertus, tai rodo, kad yra rizika, jog pareiškėja turimą turtą gali parduoti.
Taip pat pareiškėja teigė, kad negali išnuomoti areštuoto turto ir taip ji patiria žalą, tačiau šiems savo teiginiams pagrįsti jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji ketino šį turtą išnuomoti, kad kreipėsi į VTM su prašymu leisti pakeisti areštuotą turtą kitu turtu ar pan., nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina tik kaip neigiamą nuostatą dėl jai apribotos teisės disponuoti areštuotu turtu, tačiau pažymi, kad pareiškėja nepagrindė, kaip areštas neigiamai atsiliepė jos ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. Be to, svarbu pažymėti, kad areštu siekiama būtent užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, kuri šiuo atveju yra labai didelė (7 480 000 Lt). Rizika, kad pareiškėjos turtas gali būti parduotas ir bus neįmanoma ar sunku išieškoti mokestinę nepriemoką, yra.
Pareiškėjos teismui pateikti papildomi dokumentai, t. y. pareiškimas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir prašymas Vilniaus teritorinei muitinei, teismo nevertinami, nes jie neturi esminės įtakos vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir negali paneigti atsakovės nustatytų aplinkybių.
Nustatytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, jog ginčijamu sprendimu mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti iš mokestinių santykių kylančių prievolių vykdymą, teisėtai ir pagrįstai pritaikė pareiškėjai turto areštą ir jis atitinka MAĮ 101 straipsnio reikalavimus. Pareiškėja teismui teigė, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes sprendimas yra neargumentuotas ir nemotyvuotas, jame tik perrašytos MAĮ nuostatos, jis nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, jame ne tik nurodytos MAĮ nuostatos, kaip teigia pareiškėja, tačiau nurodyta: koks mokestinis patikrinimas už kokį laikotarpį ir dėl kokio mokesčio atliekamas, pagrįsta, kaip apskaičiuota areštuoto turto vertė, nurodytas numatomos įregistruoti mokestinės prievolės, atsirasiančios mokestinės prievolės įvykdymui užtikrinti, dydis. Taigi, tokios informacijos pateikimas ginčijamame sprendime, atsižvelgus į MAĮ 101 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo galimybę, laikytinas pakankamai motyvuotu ir argumentuotu. Konstatuotina, kad pareiškėja, kurios atžvilgiu atliekamas mokestinis patikrinimas, turėjo suprasti šio sprendimo esmę ir VTM padarytą išvadą dėl būtinybės taikyti turto areštą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti, remiantis pareiškėjos nurodytais argumentais.
Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas atitinka MAĮ 101 straipsnio, VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, priimtas subjekto, turinčio įgaliojimus tokį sprendimą priimti, todėl negali būti pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teismas
nusprendžia:
UAB „Lit-Invest“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.