Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2025 m. kovo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5282-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5282-2025 T. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 950 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 22 mėnesiams ir transporto priemonės – automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės T. K. paskirtos už tai, kad jis 2025 m. vasario 4 d. 15.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

9. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

10. Pirmiausia, pažymėtina, kad turi būti keičiamos administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės. Skundžiamo nutarimo grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodoma, kad T. K. nėra įgijęs teisės vairuoti, vis tik iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad jis tokią teisę yra įgijęs, bet vairavo, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 9 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. e1-2883-1033/2022 T. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam, be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 17 d., taip pat specialiosios teisės atėmimas nuo 2024 m. rugpjūčio 6 d. iki 2026 m. balandžio 5 d. jam yra taikomas administracine tvarka ((ROIK) 24246788327). Apie tokį aplinkybių keitimą T. K. buvo informuotas teismo posėdžio metu, su teismo nustatytomis aplinkybėmis jis sutiko, tai šiuo atveju jokios įtakos administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi.

11. ANK 424 straipsnio 5 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad T. K. padarė nutarties 1 punkte nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai.

12. ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Šioje administracinio nusižengimo byloje laikomasi pozicijos, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl būtinojo reikalingumo, nes T. K. sugyventinės dukros sveikatai ar ne gyvybei grėsė pavojus ir jo nebuvo įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, o padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Pirmiausia, pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad administracinio nusižengimo padarymo metu I. V. dukrai buvo epilepsijos priepuolis, t. y. kad jos sveikatai ar gyvybei grėsė realus ir akivaizdus pavojus. T. K. teismo posėdžio metu patikslino, kad tokio priepuolio nebuvo, sugyventinės dukra tiesiog jautė, kad jis bus, todėl paskambino T. K.. Antra, I. V. dukra tuo metu buvo ugdymo įstaigoje, taigi tiek ten dirbantys darbuotojai, tiek ir pats T. K. turėjo realią galimybę šį pavojų pašalinti kreipiantis į Greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Tai, kad jos darbuotojai dėl didelio užimtumo galėjo nespėti atvykti į ugdymo įstaigą, yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, nes kreiptis profesionalios pagalbos net nebuvo bandoma, be to, iš namų į mokyklą galėjo nespėti atvykti ir pats T. K., jau nekalbat apie tai, kad, kaip nurodoma skunde, jis pats ketino gabenti epilepsijos ištiktą asmenį į ligoninę. Taip pat teismas negali pripažinti, kad žala, kuri kilo asmeniui vairuojant transporto priemonę neturint teisės to daryti, yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti – epilepsijos priepuolio nagrinėjamu atveju nebuvo. Taigi šiuo atveju nėra ANK 16 straipsnyje numatytų sąlygų konstatuoti, jog T. K. veikė dėl būtinojo reikalingumo, todėl administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta.

13. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. ANK 34 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teisingai taikė įstatyme numatytas normas ir T. K. pagrįstai skyrė administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą 1 metams 10 mėnesių, t. y. nustatė šiek tiek ilgesnę negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmę.

14. Nagrinėjamu atveju T. K. padaryto administracinio nusižengimo nėra pagrindo laikyti mažareikšmiu ar mažiau pavojingu. Asmuo elgėsi itin neatsakingai, jis vairavo transporto priemonę, puikiai žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta ir jis negali to daryti. Skunde nurodoma, kad Skundžiamame nutarime nėra motyvuota, kodėl jam yra taikomas ne minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Vis tik, nepaisant to, kad tokių motyvų iš tiesų nėra, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų apie T. K. registruotus administracinius nusižengimus per pastaruosius 5 metus matyti, kad vairavimas, kai teisė vairuoti yra atimta, yra tapęs sistemingu pareiškėjo elgesiu, todėl taikyti administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui nėra jokio pagrindo. Kaip jau minėta, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus (nuo 2022 m. spalio 17 d.) T. K. buvo paskirtas, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir jam buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, 2023 m. spalio 16 d. jis vairavo automobilį, buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas 7 mėnesiams. Nepaisydamas ir to, 2024 m. birželio 26 d. jis pakartotinai vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jam buvo atimta, buvo nubaustas už analogiško nagrinėjamam atvejui administracinio nusižengimo padarymą ir jam vėl buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas 20 mėnesių. Šįkart jis vėl pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam yra atimta. Toks pareiškėjo elgesys parodo, kad jis visiškai negerbia įstatymo reikalavimų ir elgiasi taip tarsi jokie apribojimai jam nebūtų taikomi. Svarbu pažymėti ir tai, kad nei viena už automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta, T. K. paskirta bauda nėra sumokėta. Sutiktina, kad T. K. turi nepilnametį sūnų, taip pat mažąją bendriją, dirba statybų sektoriuje ir jam yra reikalinga teisė vairuoti, vis tik, pažymėtina, kad sūnus su T. K. negyvena ir jis juo jau nuo 2022 m. spalio 17 d. rūpinasi, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat akivaizdu, kad pareiškėjas iki šiol sėkmingai atlieka savo darbines funkcijas. Kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, tai yra daroma alternatyviais būdais – naudojantis pavežėjų paslaugomis, padedant sugyventinei I. V. ar kitiems teisę vairuoti turintiems asmenims (sūnėnui, kolegai). Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones T. K. yra svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis pasirūpinti šeimos nariais ar efektyviai atlikti darbines pareigas egzistavo jau nusižengimo padarymo metu, tačiau, eilinį kartą nesilaikydamas KET reikalavimų, T. K. šių poreikių tinkamai neįvertino. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šiuo atveju nėra pagrindo charakterizuoti teigiamai, kaip pavyzdingai besilaikančio įstatymų reikalavimų, kas galėtų būti vienu iš pagrindų skirti administracinio poveikio priemonę trumpesniam terminui.

15. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog transporto priemonė Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria T. K. padarė administracinį nusižengimą, atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl įstatymų leidėjui palikus diskrecijos teisę pasirinkti, ar už analizuojamo nusižengimo padarymą reikalinga skirti turto konfiskavimą, svarbu įvertinti visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes. Kaip jau minėta nutarties 14 punkte, T. K. jau trečią kartą tą patį automobilį vairuoja neturėdamas tam teisės (kai teisė vairuoti yra atimta), kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų ir teismo posėdžio metu T. K. duotų parodymų, tuo pačiu automobiliu buvo padarytas ir dar vienas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje (pareiškėjo teigimu, jį padarė ne jis, nes buvo paskolinęs automobilį, vis tik, bylos duomenimis, nubaustas pareiškėjas). Taip pat tuo pačiu automobiliu praeityje yra padaryta ir nusikalstama veika. Taigi T. K. iš esmės analogiškus administracinius nusižengimus daro sistemingai, todėl laikytina, kad toks jo elgesys jau yra susiformavęs, ankstesniais sprendimais paskirtos švelnesnės teisinės priemonės (neskiriant turto konfiskavimo) teigiamos įtakos pastarojo elgesiui nepadarė, paskirtų baudų jis nemoka, todėl transporto priemonės konfiskavimo taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl darbinės veiklos vykdymo ar rūpinimosi sūnumi egzistavo ne tik aptariamo administracinio nusižengimo padarymo metu, bet ir ankščiau, o galimos kilti teisinės pasekmės T. K. buvo žinomos, tačiau nei jų žinojimas, nei švelnesnių teisinių priemonių skyrimas nesulaikė jo nuo dar vieno naujo administracinio nusižengimo padarymo. Neskyrus turto konfiskavimo šiuo atveju ne tik būtų sukuriamas nebaudžiamumo jausmas, bet ir paliekama galimybė T. K. toliau daryti analogiškus teisės pažeidimus, kuriuos jis linkęs kartoti. Paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų teisės pažeidimų.

16. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. To paties straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad, be kita ko, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

17. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. K. sugyventinei I. V., o T. K. yra šios transporto priemonės valdytojas, ja besinaudojęs tol, kol turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad netekęs teisės vairuoti jis ir toliau naudojasi šiuo automobiliu, kaip pats nurodė, darbo tikslais. T. K. teigimu, jis kiekvieną kartą, kai paimdavo šią transporto priemonę, apie tai informuodavo jos savininkę I. V., su ja tai suderindavo. Vis tik, pačios I. V. teigimu, automobilio naudojimas šeimoje buvo bendras – tai ji važinėdavo, tai T. K., tarp jų buvo susitarimas, kad jis gali šią transporto priemonę valdyti, ji jam tai leisdavo. Nors T. K. teigė, kad jam paėmus šį automobilį jį vairuodavo ne jis pats, o kiti asmenys, iš bylos duomenų matyti priešingai – kaip jau buvo minėta, pareiškėjas jau trečią kartą baudžiamas už šio automobilio vairavimą, kai teisė vairuoti jam yra atimta, apie vieną iš tokių administracinių nusižengimų žinojo ir jo sugyventinė – šio automobilio savininkė, taip pat jis yra nubaustas ir už šio automobilio pastatymą draudžiamoje vietoje. Nors skunde nurodoma, kad I. V. nežinojo apie tai, kad T. K. neturi teisės vairuoti, teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek konfiskuotino turto savininkė pripažino, kad jai buvo žinoma, jog jis buvo sustabdytas jos automobilį vairuojantis neblaivus, po ko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, kad jis tokios teisės dar neturėjo analizuojamo pažeidimo padarymo dieną, ji taip pat žinojo. Taigi I. V., žinodama apie savo sugyventinio T. K. tuo pačiu automobiliu daromus pažeidimus bei tai, kad jam už juos atimta teisė vairuoti transporto priemones, nesiėmė jokių priemonių, kad sugyventinis negalėtų šiuo automobiliu pasinaudoti – T. K. nurodė, kad automobilis stovėjo kieme, jis žinojo, kur yra laikomi jo rakteliai, juos pasiėmė ir važiavo. Šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad I. V. tikėjosi, jog jai priklausantis automobilis nebus naudojamas neteisėtiems veiksmams atlikti, nes tokie veiksmai jau buvo atlikti ne vieną kartą. Visų aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad nors teisės pažeidimo padarymo metu automobilis priklausė I. V., faktiškai juo kaip savu naudojosi ir jos sugyventinis T. K., kuris, be kita ko, yra ir šios transporto priemonės valdytojas.

18. ANK 29 straipsnio 4 dalies nuostatos, numatančios sąlygas, kuomet gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu atidžiai įvertinti padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-23-2012, Nr. 2AT-3-697/2016). Šioje byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad transporto priemonės savininkė I. V. su jai priklausančių daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys, šiuo atveju jos sugyventinis T. K., negalėtų juo pasinaudoti priešingai visuomenės interesams – administracinių nusižengimų darymui. Taigi I. V. šiuo atveju taip pat yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymui, kas patvirtina esant ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą. Šiuo atveju daikto, t. y. transporto priemonės, konfiskavimas yra būtinas tam, kad būtų užkirstas kelias sistemingų analogiškų administracinių nusižengimų pasikartojimui ateityje, todėl ši administracinio poveikio priemonė pritaikyta pagrįstai. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, administracinio nusižengimo padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 480 Eur, todėl proporcingumo principo reikalavimai nėra pažeidžiami.

19. ANK 577 straipsnio, apibrėžiančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąvoką ir nustatančio šio asmens teises ir pareigas, 5 dalyje nustatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis šio kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Taigi, nepaisant to, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu konfiskuotino turto savininkas tiesiogiai nepaminėtas tarp ANK 575 straipsnyje nurodytų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų, administracinio nusižengimo bylose, kuriose taikomas turto konfiskavimas, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo teises ar teisėtus interesus.

20. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė I. V. apie tai, kad jos sugyventinis T. K. su jai priklausančiu automobiliu padarė administracinį nusižengimą, sužinojo dar tą pačią dieną (2025 m. vasario 4 d.) – pareiškėją sustabdžius, jis jai apie tai pranešė telefonu. I. V. kitą dieną, t. y. 2025 m. vasario 5 d., kreipėsi į tyrimą atlikusią instituciją su prašymu grąžinti priverstinai nuvežtą jai priklausančią transporto priemonę, 2025 m. vasario 7 d. pateikė savo asmens tapatybės dokumento ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijas, o 2025 m. vasario 11 d. jai buvo išsiųstas sprendimas dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (priimtas sprendimas automobilio negrąžinti). Vis tik, kaip pagrįstai nurodoma skunde, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad I. V. būtų pranešta apie bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka vietą ir laiką, taigi, nebuvo užtikrinta jos teisė dalyvauti Skundžiamo nutarimo priėmime ir išdėstyti savo poziciją. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad I. V. nebuvo tinkamai įtraukta į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesą, jai nebuvo tinkamai išaiškintos jos procesinės teisės bei pareigos, tinkamai užtikrinta galimybė šiomis teisėmis pasinaudoti, ji įstatymo nustatyta tvarka nebuvo tinkamai informuota apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, t. y. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, ANK 29 straipsnio 4 dalies pagrindu konfiskuotino turto savininkei užkirto kelią, tiriant ir ne teismo tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, ginti savo turtines teises, t. y. padarė proceso teisės pažeidimą. Vis tik teismas nepripažįsta šio proceso pažeidimo esminiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. K. ANK nustatyta tvarka apskundė Skundžiamą nutarimą apylinkės teismui, iš skundo turinio matyti, kad juo yra ginamos ir jo sugyventinės I. V. teisės ir teisėti interesai – keliamas turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo klausimas, taip pat ir I. V. neįtraukimo į procesą klausimas. Šis skundas buvo priimtas ir paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas. Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas T. K., bet ir konfiskuotino turto savininkė I. V., taip pat jiems buvo išaiškintos jų procesinės teisės, suteikta galimybė užduoti klausimus, pateikti į bylą naujus duomenis (teikti prašymus, papildymus). Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimą ir bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka atlikusios institucijos (pareigūno) padaryto proceso teisės pažeidimo padariniai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo ištaisyti, pažeistos proceso dalyvio – I. V. teisės buvo atkurtos ir užtikrintos. Konfiskuotinos transporto priemonės savininkė buvo tinkamai įtraukta į administracinio nusižengimo teiseną ir jai sudaryta galimybė ginti savo turtines teises, kuo ji ir pasinaudojo išsakydama savo poziciją teismo posėdžio metu. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinti, kad aptartas proceso teisės pažeidimas kliudo bylą nagrinėjančiam teismui priimti teisingą sprendimą, nėra pagrindo.

21. Teismo vertinimu, Skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą T. K. parinktas baudos dydis, paskirtos administracinio poveikio priemonės nėra per griežti ir atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. T. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdis, teismo vertinimu, yra pagrindas būtent tokiai administracinei atsakomybei, kokią taikė Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5282-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl T. K. skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. K. skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5282-2025, t. y. pakeisti grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodytą faktinę aplinkybę „Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs“ į „Teisė vairuoti transporto priemones yra atimta“.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.