- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-138-210-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Irena Ivanovienė, Boleslovas Kalainis
- Nuteistasis
- T. P.
- Advokatai
- Vidas Peikštenis
Teisėja Vilija Valantienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-210/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.2.19.1.
NUTARTIS
2008 m. birželio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. teisės atėmimu dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams;
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas pareigas – kontroliuodamas, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir nustatęs, kad 2006 m. liepos 6 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), iš automobilio „BMW 735“, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. B., buvo išmestas alaus butelis, t. y. pažeistas Kelių eismo taisyklių 57 punktas, (duomenys neskelbtini) P. P. sustabdžius minėtą automobilį prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tarnybiniame automobilyje „Audi 80“, v. n. (duomenys neskelbtini) patikrinęs dokumentus ir įtaręs, jog automobilio „BMW 735“, v .n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B. yra neblaivus, pareikalavo iš vairuotojo 200 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą, t. y. už galimai V. B. padaryto Kelių eismo taisyklių 68 punkto pažeidimo nuslėpimą, administracinės teisės pažeidimo protokolo nesurašymą ir V. B. sutikus perduoti prašomą sumą, susitarė priimti 200 Lt kyšį, nurodęs atvykti su pinigais prie kavinės (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu V. B. pinigų su savimi neturėjo. Po įvykusio susitarimo, apie 21.30 val., tęsdamas nusikalstamą veiką, prie (duomenys neskelbtini)“, esančio, V. B. g. 3, Mažeikiuose, ankstesnįjį susitarimą realizavo ir per tarnybinio automobilio „Audi 80“, v.n. (duomenys neskelbtini) langą tiesiogiai priėmė iš V. B., kurio veikla buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų, 200 Lt kyšį, t. y. du banknotus po 100 Lt, kurių Nr. AF3517006 ir AF1923289.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
Apeliantas nurodo, kad teismo nustatytos aplinkybės yra teisingos tik tiek, kad jis minimą dieną, t. y. 2006-07-06 iš tiesų patruliavo Mažeikių m. kartu su bendradarbiu – (duomenys neskelbtini) P. P. ir vairavo tarnybinį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau V. B. vairuojamo automobilio nestabdė, jo apskritai nepažįsta ir pirmąkart pamatė tik teismo posėdžių salėje, neigia buvęs liudytojų nurodytose vietose – stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir V. B. gatvėje, prie AB (duomenys neskelbtini). O apie jokius pinigus apskritai nieko nežino.
Apeliantas teigia, kad jo pastaruosius teiginius patvirtina tarnybiniuose dokumentuose esantieji įrašai apie jų judėjimo maršrutą, taip pat liudytojų A. G. ir R. N. parodymai.
Apeliantas teigia, kad bylą nagrinėjusi teisėja akivaizdžiai pademonstravo savo šališkumą, nes jo nuoseklius ir tikrąsias aplinkybes atitinkančius parodymus įvertino tik kaip jo teisės į gynybą nuo pareikšto kaltinimo realizavimo būdą, nes, anot teismo, jo parodymai nenuneigė kitais duomenimis nustatytų nusikaltimą patvirtinančių faktų, o jis nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kodėl byloje apklausti kiti pareigūnai, nukentėjęs V. B., liudytojai turėtų tikslą jį apkalbėti ir apkalbėjo.
Kartu apeliantas nurodo, kad su juo siekė susidoroti asmenys, kuriems dėl jo pareigingumo nepavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir jo buvęs tiesioginis viršininkas V. G., kuris ir inscenizavo šį įvykį dėl jo tariamo kyšininkavimo, taip pat nurodo, jog teisėja visai neatsižvelgė ir neįvertino šių jo nurodytų aplinkybių.
Nuteistasis T. P. nurodo, kad negalima laikyti įrodymais duomenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo suklastoti – tai rašytinis V. B. protokolas-pareiškimas apie padarytą nusikaltimą, kuris, kaip pripažino teismas, tyrėjo K. Š. buvo ištaisytas, pastebėjus, kad trūksta datos. Toliau, nukentėjusiojo pakvitavimas apie pinigų perdavimą, kuris buvo surašytas atgaliniu laiku, ką teisme parodė pats V. B. ir kuris, anot apelianto, yra itin reikšmingas įrodymas patvirtinantis kyšio dalyką ir leidžiantis jį identifikuoti. Trečias dokumentas, kuris buvo suklastotas – prokuroro M. K. surašytas daiktų apžiūros protokolas, kuris taip pat surašytas atgaliniu laiku, ką patvirtino liudytojas M. J. teisme.
Todėl apelianto teigimu, teismas nuosprendį jo atžvilgiu parėmė suklastotais dokumentais, taigi ir suklastotais įrodymais.
Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnų veiksmai ir duotas leidimas V. B. atlikti papirkimą imituojančius veiksmus, nebuvo sankcionuoti teisėjo pagal LR BPK 159 str. reikalavimus. Teigia, kad paaiškėjus tokioms aplinkybėms, visi duomenys, kurie buvo gauti, kai nukentėjusysis neteisėtai atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, negali būti pripažinti įrodymais.
Taip pat nurodo, jog nėra jokių duomenų, išskyrus V. B. parodymus, kurie patvirtintų, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko susitarimas dėl 200 Lt kyšio priėmimo, todėl teismas negali jo kaltės pagrįsti vien tik V. B. parodymais. Kiti gi įrodymai, apelianto teigimu, yra suklastoti, todėl ir kaltinimai jo atžvilgiu dėl susitarimo priimti kyšį taip pat yra suklastoti, nes tokio susitarimo apskritai niekas, be nukentėjusiojo, nepatvirtino, netgi jo bendradarbis – P. P..
Įstatymas, anot apelianto, draudžia nuosprendį remti neteisėtais būdais gautais duomenimis, todėl jis turi būti išteisintas.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.
Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje esančius duomenis, priimtą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinio skundo esminius argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje surinktus duomenis įvertino tinkamai, išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir padarė įrodymai pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės.
Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo V. B., liudytojo P. P., taip pat liudytojų M. F., A. K., A. N., M. K., V. G. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad T. P. susitarė, reikalavo ir priėmė 200 Lt kyšį iš V. B..
Šalies argumentai
Apelianto teiginiai, kad teismas be pagrindo nesirėmė jo parodymais apie tai, kad V. B. automobilio jis nestabdė, kad nebuvo stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir V. B. gatvėje, prie AB (duomenys neskelbtini) kad V. B. pirmą kartą pamatė teisme, yra tik jo teiginiai, kurie neparemti jokiais kitais duomenimis, bet ir prieštaraujantys jiems bei faktinėms bylos aplinkybėms, kurias atskleidžia bylos duomenų visetas. Nors apeliantas teigia, kad jo tokius teiginius patvirtina tarnybiniuose dokumentuose esantieji įrašai, liudytojai A. G. ir R. N., anaiptol taip nėra. Apelianto paminėti duomenys nei paneigia, nei patvirtina apelianto teiginių. Tačiau tokius nuteistojo T. P. parodymus paneigia kiti objektyvūs bylos duomenys – nukentėjusiojo V. B., liudytojų M. K., A. N., A. K., P. P. parodymai. Visi šie asmenys iš esmės vienodai paaiškino, kad automobilis tikrai nurodytu laiku buvo sustabdytas dėl išmesto per automobilio langą butelio. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai visiškai nuosekliai ir iš esmės vienodai paaiškino apie automobilio sustabdymo aplinkybes, apie tai, kad V. B. buvo nuėjęs prie policijos automobilio, buvo sugrįžęs ir pasakė apie tai, kad A. K. paimtų išmestą butelį, o pats sugrįžo į policijos automobilį. Liudytojas P. P. išsamiai ir nuosekliai viso bylos tyrimo metu nurodė, kad dėl incidento su buteliu vairuotoją į tarnybinį automobilį, kuriame už vairo buvo T. P., pakvietė jis, o automobilyje su vairuotoju V. B. kalbėjosi T. P., o jis buvo trumpam išlipęs ir bendravo su savo giminaičiu, kuris taip pat šias aplinkybes patvirtino. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais apie labai svarbias, tiesiogiai susijusias su nusikalstamos veikos padarymu faktines aplinkybes, kurias visiškai teisingai, byloje surinktų duomenų pagrindu, atskleidė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tokią kaltinamojo pasirinktą „aklą ir neprofesionalią“ gynybą neigti absoliučiai viską, kas jį nors kiek susietų su tos dienos įvykiu – V. B. padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu, netgi jei tai patvirtina tiesioginiai bylos duomenys, neigti visas aplinkybes, netgi tas, kurios absoliučiai nieko nepatvirtina ir nieko neįrodo ( t. y. V. B. pažeidimo faktą, jo dokumentų tikrinimo faktą, pokalbį su juo ir netgi buvimą nurodytose vietose), pagrįstai leidžia abejoti visais kaltinamojo pasirinktos gynybos teiginiais, jo bent daliniu nuoširdumu, aiškinant nenuginčijamus faktus, jo argumentų ir teiginių teisingumu ir patikimumu, kad jis neįvykdė nusikalstamos veikos, kad nereikalavo iš V. B. kyšio ir nesusitarė su juo dėl 200 Lt kyšio priėmimo, dėl kyšio perdavimo aplinkybių ir laiko, ir kad jo nepriėmė byloje atskleistomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Nepripažindamas netgi objektyvai nustatytų faktų ir aplinkybių, nuteistasis paneigė ir savo versijas, padarydamas jas neįtikimomis ir nelogiškomis, nes dėl to ši jo gynybos pozicija tapo aiškiai ir visiškai neįtikinama ir sudaro objektyvias sąlygas abejoti visais apelianto teiginiais. Jo nelogiški teiginiai, priešingai nei to siekė pats kaltininkas, tik paryškino ir pagyvino tuos faktus ir aplinkybes, tuos duomenis ir įrodymus, kurie logiškai susiejo jį su įvykiu ir nusikalstama veika, o visas faktines aplinkybes, ir faktus į vieningą įrodymų grandinę, ir atskleidė visą nusikaltimo įvykį ir jo faktines aplinkybes, ir iš dalies sustiprino įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas nuteistajam.
Apelianto teiginiai, kad su juo siekė susidoroti asmenys, kuriems dėl jo pareigingumo nepavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat ir jo buvęs tiesioginis viršininkas V. G., kuris, anot apelianto, ir inscenizavo šį įvykį dėl jo tariamo kyšininkavimo, taip pat nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. G., taip pat ir kiti asmenys, kuriems pagal apeliantą, dėl jo pareigingumo nepavyko išvengti baudžiamosios atsakomybės, inscenizavo šį įvykį dėl tariamo kyšininkavimo, taip, kaip nurodo T. P., kad siekė bet kokiomis priemonėmis susidoroti su T. P., kad turėjo priešiškumą jam ir kad tai padarė. Nors V. G. parodymai dėl kai kurių aplinkybių ir prieštaringi, tačiau tai dar nerodo, kad jis siekė su juo susidoroti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis T. P. teisme nurodė, kad tiesiogiai iš V. G. jokių priekaištų dėl darbo nėra girdėjęs, taigi V. G. noras susidoroti su T. P., kaip jis teigia, nemotyvuotas ir neatitinkantys bylos aplinkybių. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad apeliantas niekada nėra nurodęs turėjęs priešiškus santykius nei su V. G., nei su P. P., nei su V. B., nei su kitais pareigūnais ir asmenimis, kurie dalyvavo atskleidžiant jo padarytą nusikalstamą veiką, bei ją įtvirtinant įrodymais.
Apelianto teiginiai, kad negalima laikyti įrodymais duomenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo suklastoti – tai rašytinis V. B. protokolas-pareiškimas, nukentėjusiojo pakvitavimas, kuris buvo surašytas atgaliniu laiku ir trečias dokumentas, kuris buvo suklastotas tai prokuroro M. K. surašytas daiktų apžiūros protokolas, kuris taip pat surašytas atgaliniu laiku, nepagrįsti.
Kolegija pripažįsta, kad tokių aplinkybių, kurias nustatė ir tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, buvimas patvirtina nevisiškai tinkamą procesinių dokumentų įforminimą, tačiau nepaneigia nustatytų faktinių ir esminių įvykio aplinkybių bei kitų įrodymų, kurie papildo vienas kitą ir susieja juos į bendrą visumą. Vertinant pastaruosius apelianto nurodytus duomenis apie kai kurių dokumentų įforminimą, kolegija pripažįsta, kad operatyviniai pareigūnų veiksmai, kuriais buvo siekiama fiksuoti nusikaltimo įvykio faktą, bei jį įtvirtinti įrodymais, buvo neprofesionalūs, kai kuriais atvejais pažeidžiantys galiojančias instrukcijas ir juos reglamentuojančius teisės aktus, tačiau teigti, kad jie buvo suklastoti, t. y. visiškai neteisingi, neatitinkantys tikrovės, negalima. Pažymėtina, kad šių duomenų teisingumą pirmosios instancijos teismas patikrino, apklausdamas apie jų įforminimą liudytojus ir nustatė tikrąsias aplinkybes. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad jie iš dalies patvirtina ir atskleidžia tas faktines aplinkybes, kurias nurodė ir nukentėjusysis V. B., ir iš dalies liudytojas P. P., ir kiti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino ir kurie jokiu būdu nenuneigia viseto įrodymų, nesuardo tos įrodymų grandinės, kuri patvirtina ir padarytos nusikalstamos veikos faktą, ir su ja tiesiogiai susieja ją padariusį asmenį - T. P..
Šalies argumentai
Apelianto teiginiai, kad policijos pareigūnų veiksmai ir duotas leidimas V. B. atlikti papirkimą imituojančius veiksmus, nebuvo sankcionuoti teisėjo pagal LR BPK 159 str. reikalavimus, taip pat, kad paaiškėjus tokioms aplinkybėms, visi duomenys, kurie buvo gauti, kai nukentėjusysis neteisėtai atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, negali būti pripažinti įrodymais, nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. B. pats kreipėsi į V. G. jau po susitarimo su T. P., kad jis atveš pinigus į sutartą vietą. Vienas iš kyšininkavimo objektyviųjų požymių – tai susitarimas priimti kyšį, šie požymiai įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų, o veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento, taigi nusikaltimas jau buvo baigtas, o vėlesniais pareigūnų operatyviniais veiksmais buvo siekiama surinkti tik kuo daugiau įkalčių ir juos įtvirtinti. Taigi apelianto nurodytas BPK 159 straipsnis pažeistas nebuvo.
Apelianto teiginys, kad nėra jokių duomenų, išskyrus V. B. parodymus, kurie patvirtintų, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko susitarimas dėl 200 Lt kyšio priėmimo, todėl teismas negali jo kaltės pagrįsti vien tik V. B. parodymais, taip pat nepagrįstas. Nėra pagrindo netikėti V. B. parodymais, kadangi jo parodymai siejasi su kitomis bylos aplinkybėmis, kurias atskleidė ir pirmosios instancijos teismas, kurias papildomai įvertino ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija ir kurios papildo viena kitą. Be to, kolegija pasikartoja, kad nuteistojo kaltė grindžiama ne vien V. B. parodymais, bet ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. liudytojų P. P., M. F., A. K., A. N., M. K., V. G. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
Dėl teismo ir teisėjo nešališkumo
Apeliantas, teigdamas, kad teisėja, nagrinėjusi bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šališka, savo teiginį grindė nuostata, jog teismas įrodymus byloje įvertino ne taip, kaip, jam atrodo, reikėjo, kad jo parodymus, nors jie ir nuoseklūs, ir atspindintys tikrąsias įvykio aplinkybes, sukritikavo, pripažino tik kaip gynybinę poziciją ir atmetė.
Kolegija, atsakydama į šį apelianto skundo argumentą, nurodo, kad baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja teismą ne tik ištirti bylos duomenis, juos aprašyti teismo nuosprendyje, bet ir įvertinti. Tik teismo proceso metu ištirti ir įvertinti bylos duomenys gali virsti įrodymais, jei taip nusprendžia teismas. Taigi įrodymų vertinimas, priešingai, nei teigia apeliantas, parodo teismo nešališkumą ir nepriklausomumą. Kiekviena proceso šalis, laikantis bylos rungtyniškumo principo, turi teisę, laikantis proceso taisyklių, pateikti teismui duomenis, jų manymu, liečiančius įvykį, pagrindžiančius ar paneigiančius tam tikras aplinkybes ar faktus. Tačiau šie duomenys yra tik pagrindas juos pateikiančiai proceso šaliai užimti procese tam tikrą poziciją. Tačiau tik teismas proceso metu gali pasakyti, kiek vieni ar kiti duomenys turi reikšmės sprendžiant bylą, o kartu ir kiek kiekvienos iš proceso šalių užimta pozicija bei siūlomi sprendimo būdai yra priimtini. Taigi įrodymų įvertinimas yra tik teismo prerogatyva.
A. T. P. argumentas, kad teismas, nepriimdamas jo parodymų kaip tikrų ir vienintelių teisingų, atitinkančių tikrąsias įvykio aplinkybes, buvo šališkas, neturi jokio pagrindo, nes visa bylos medžiaga, ilgai trukęs teismo procesas, duomenų tikrinimas ir vertinimas, kuris išsamiai aprašytas nuosprendyje, kaltinamojo užimtos gynybinės pozicijos išsamus tyrimas, jo prašymų teikiant papildomus duomenis tenkinimas ir jų tyrimas rodo, jog teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir savo vidinį įsitikinimą dėl T. P. kaltės suformavo, turėdamas objektyvų tam pagrindą, jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gautą informaciją ir duomenis, palyginus ir sugretinus juos su kitais duomenimis, gautais iš kitų šaltinių. Teismas tam turėjo objektyvias sąlygas, nes priešingų duomenų apie tai, kad teismas ar teisėjas buvo asmeniškai suinteresuotas rezultatu, ar nepriklausomas, t. y. įtakojamas kieno nors iš šalies priimant sprendimus, nėra.
Grįžtant prie skundo argumento dėl teisėjo šališkumo bylos procese, kolegija primena, kad šališkumas gali būti vertinamas dvejopa prasme – objektyviąja ir subjektyviąja. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į nešališką teismą yra atkartota ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje. Bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, šių nuostatų nepažeidė. Bylą išnagrinėjo viešame teismo posėdyje, kur visi proceso dalyviai turėjo lygias teises, kurias teismas kruopščiai ir suprantamai išaiškino, nuteistasis ir jo gynėjas procese buvo aktyvus, reiškė savo nuomonę, teikė įrodymus, kuriuos teismas priėmė ir vertino, aktyviai uždavinėjo klausimus liudytojams ir nukentėjusiajam, jų aktyvumo teismas neslopino jokiomis procesinėmis ar neprocesinėmis priemonėmis, jokiais neteisėtais veiksmais ar kitokio pobūdžio nemotyvuotu ar nepagarbiu elgesiu. Apie tai liudija byloje esantys teismo posėdžių protokolai, dėl kurių turinio pastabų nepareiškė nei vienas proceso dalyvis. Taigi objektyviąja prasme byloje nėra jokių duomenų, o tokių nepateikė ir apeliantas, kad teismas, nagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šališkas ir neobjektyvus.
Vertinant subjektyviuosius aspektus kolegija pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų liudyti kokį nors teisėjo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ar jo tendencingumą nagrinėjant bylą. Apelianto nurodytus argumentus dėl bylos duomenų vertinimo apeliacinės instancijos teismas jau aptarė, todėl nesikartoja. Todėl, esant tokiems argumentams, apeliacinio skundo teiginys dėl teismo ir asmeniškai teisėjos (nes taip įvardinta apeliaciniame skunde) šališkumo laikytinas nepagrįstu ir atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, ir pilnai pagrindė T. P. kaltę, taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas, todėl naikinti jį įstatyminio pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. veika ir ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. teisingai ir pagrįstai.
Dėl bausmės nuteistajam.
Paskirdamas nuteistajam T. P. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. dėl kyšininkavimo, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Skiriant nuteistajam bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, į padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nuteistojo asmenybę – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko charakterizuojamas kaip pareigingas, drausmingas, išmanantis darbo specifiką, nurodomi ir kai kurie trūkumai. Telšių rajono policijos komisariato charakteristikoje nurodoma, kad pareigines funkcijas, užduotis atlikdavo patenkinamai. Nurodoma, kad buvo principingas, savikritiškas, nurodomos kitos savybės. Viršininko V. G. charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis pasižymi taktišku elgesiu, vykdo jam pavestas užduotis, darbo drausmės nepažeidinėja. Nuteistasis dirba. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybės, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, todėl paskirta bausmė yra teisinga, nėra per griežta ir nešvelnintina.
Kadangi kolegija nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnyje nurodytų pagrindų keisti nuosprendį, apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
N. T. P. skundo netenkinti.