Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-299-1054/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
A18.-299-1054/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pažeidėjas
V. J.
Nukentėjusysis
J. J., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-299-1054/2019Teisminio proceso Nr. 4-38-3-00033-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 19.10; 19.20; 21.9.10 (S)
ROIK Nr. 19103187852PLUNGĖS apylinkės teismasNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 9 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. J., jo atstovei advokatei M. S.,nukentėjusiajam J. J.,

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – Skuodo rajono policijos komisariatas) atstovui M. V.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2019 m. liepos 6 d., apie 19.00 val., savavališkai, nevykdydamas įsiteisėjusio Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo dėl V. J. iškeldinimo, pateko į J. J. nuosavybės teise priklausančias patalpas – garažą –, apgadino namo užraktą.

V. J. 2019 m. liepos 6 d., apie 19.00 val., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. atsisakė palikti garažo patalpas, dėl ko buvo panaudota fizinė jėga, vengdamas sulaikymo muistėsi rankomis, į perspėjimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo.

Teismo posėdžio metu V. J. nepripažino padaręs administracinius nusižengimus, nurodė, kad jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, visas nekilnojamasis turtas priklauso jo tėvui, kuris yra miręs, o jis čia gyvena nuo vaikystės. V. J. taip pat paaiškino, kad 2019 m. liepos 6 d., grįžo iš Kretingos į savo namus (duomenys neskelbtini), vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir pareikalavo jo išeiti iš garažo patalpų. Jis pradžioje nesutiko, tačiau vėliau pats nuėjo į policijos pareigūnų automobilį. V. J. nurodė, kad tiek teismo sprendimas dėl turto palikimo, tiek sprendimas dėl jo iškeldinimo yra nepagrįsti ir neteisingi. V. J. prašė teismo, jeigu būtų paskirta bauda, jos mokėjimą išdėstyti, nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki.

Teismo posėdžio metu V. J. atstovė advokatė prašė bylą nutraukti nenustačius administracinių nusižengimų sudėties, o, jeigu būtų pripažinta, kad V. J. padarė administracinius nusižengimus, skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Nukentėjusysis J. J. teismo posėdyje parodė, kad V. J. yra jo brolis, gyvenamasis namas ir pagalbiniai pastatai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, 2018 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimu yra nuspręsta V. J. iškeldinti iš minėtų jam priklausančių patalpų, minėtas teismo sprendimas yra vykdomas antstolės E. M. kontoroje. Nukentėjusysis parodė, kad 2019 m. liepos 6 d. atvažiavo į jam priklausančią nuosavybę (duomenys neskelbtini), ir čia rado nupjaustytas durų spynas ir V. J. jo ūkiniame pastate – garaže, jis nesutiko iš jo nuosavybės išeiti, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusysis nurodė, kad reikalavimų dėl žalos atlyginimo priteisimo nereiškia.

Skuodo rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu prašė pripažinti V. J. kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo.

ANK 518 straipsnyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai daro tyčia ( LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1203-1054/2018 yra nuspręsta iškeldinti V. J. su visais jam priklausančiais daiktais iš J. J. priklausančių patalpų (pastato – gyvenamojo namo, pastato – tvarto, pastato – viralinės, esančių (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas teismo sprendimas buvo V. J. apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, 2019 m. vasario 21 d. išnagrinėjęs atsakomybėn traukiamo asmens skundą apeliacine tvarka, nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-67-459/2019 sprendimą paliko nepakeistą, o skundą atmetė.

Pažymėtina, jog minėtame įsiteisėjusiame 2018 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1203-1054/2018 konstatuota, kad V. J. nėra gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ir privalo iš šių patalpų išsikelti. Teismo posėdžio metu V. J. patvirtino, kad jis ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nors Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria paliktas galioti 2018 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimas, priimta ir įsiteisėjo 2019 m. vasario 21 d. Iš 2019 m. liepos 17 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Notėnų seniūnijos 2019 m. liepos 17 d. pažymos Nr. (2019-428-PD)-22 (38 b. l.) matyti, kad atsakomybėn traukiamas V. J. čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kaip nurodė V. J. teismo posėdžio metu, jo nuomone, visas nekilnojamasis turtas priklauso jo tėvui, kuris yra miręs, o jis čia gyvena nuo vaikystės, teismo sprendimas dėl jo iškeldinimo yra nepagrįstas ir neteisingas. Iš šių aplinkybių matyti, kad V. J., net ir esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl jo iškeldinimo iš gyvenamųjų bei negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios patalpos neieškojo ir toliau liko gyventi J. J. nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jis yra įsitikinęs, kad tai yra jo, ne jo brolio J. J., nuosavybė, čia yra jo namai ir jis čia pagrįstai gyvena, nors minėtu teismo sprendimu yra konstatuota priešingai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei instancine tvarka, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Duomenų apie tai, kad V. J. būtų pateikęs kasacinį skundą dėl 2018 m. gegužės 23 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1203-1054/2018 ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-67-459/2019 Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje nėra, V. J. teismo posėdžio metu tokių įrodymų taip pat nepateikė.

V. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad 2019 m. liepos 6 d., grįžo iš Kretingos į savo namus (duomenys neskelbtini), vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir pareikalavo jo išeiti iš garažo patalpų, jis pradžioje nesutiko, tačiau vėliau pats nuėjo į policijos pareigūnų automobilį. Aplinkybę, kad jo brolį V. J. 2019 m. liepos 6 d. atvažiavęs rado jam priklausančioje nuosavybėje (ūkiniame pastate – garaže) (duomenys neskelbtini), patvirtino teismo posėdžio metu ir nukentėjusysis J. J.. Tai matyti ir iš Skuodo rajono policijos komisariato atstovo pateikto vaizdo ir garso įrašo, tai, kad šiame įraše užfiksuotas V. J., teismo posėdžio metu pats pripažino (37 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas vertina, kad V. J., nors ir nepadarydamas esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, tyčia, savavališkai ir nesilaikydamas įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje) bei 2018 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusiame Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1203-1054/2018 nustatytos tvarkos, įgyvendino savo tariamą teisę į gyvenamųjų bei negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuosavybę, ir tokiu būdu savavaldžiavo (ANK 518 straipsnis).

V. J. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 84-ANR_P-672-2019 (3-4 b. l.); Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tyrėjo M. S. ir vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniais pranešimais (6-8 b. l.), kuriuose nurodytos administracinių nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės; J. J. pareiškimu (9 b. l.); administracinio sulaikymo protokolu (11 b. l.); į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu (12 b. l.); nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju (14 b. l.); foto nuotraukomis (17-19 b. l.), iš kurių matyti, kad gyvenamųjų patalpų durų spyna išmontuota, ant patalpų durų patalpintas antstolės padėjėjos pasirašytas pranešimas, kuriuo informuojama apie V. J. iškeldinimą iš patalpų, nurodomi kontaktiniai duomenys dėl daiktų atsiėmimo; Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo kopija (20-24 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. J. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymius, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, tai yra jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Iš atsakomybėn traukiamo V. J., nukentėjusiojo J. J. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, byloje esančio vaizdo ir garso įrašo (37 b. l.) matyti, kad V. J. 2019 m. liepos 6 d., apie 19.00 val., nevykdė teisėtų uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. atsisakė palikti J. J. priklausančias ūkini pastato – garažo patalpas, dėl ko buvo panaudota fizinė jėga, vengdamas sulaikymo muistėsi rankomis, į perspėjimus nutraukti neteisėtą veiką nereagavo. Tai, kad policijos pareigūnų V. J. pateikti reikalavimai palikti patalpas (duomenys neskelbtini), buvo teisėti, patvirtina tai, jog, kaip jau nurodyta aukščiau, V. J. nėra šių patalpų savininkas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš šių patalpų yra iškeldintas.

V. J. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, taip pat įrodyta surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 84-ANR_P-672-2019 (3-4 b. l.); Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato tyrėjo M. S. ir vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniais pranešimais (6-8 b. l.), kuriuose nurodytos administracinių nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės; J. J. pareiškimu (9 b. l.); administracinio sulaikymo protokolu (11 b. l.); į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolu (12 b. l.); nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju (14 b. l.); foto nuotraukomis (17-19 b. l.), iš kurių matyti, kad gyvenamųjų patalpų durų spyna išmontuota, ant patalpų durų patalpintas antstolės padėjėjos pasirašytas pranešimas, kuriuo informuojama apie V. J. iškeldinimą iš patalpų, nurodomi kontaktiniai duomenys dėl daiktų atsiėmimo; Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo kopija (20-24 b. l.).

V. J. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Dėl nuobaudos skyrimo.

Nenustatyta V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (ANK 35 ir 36 straipsniai).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, skirdamas administracines nuobaudas atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (senatvės pensininkas (40-41 b. l.), 2018 m. spalio 18 d. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (15-16 b. l.), teisės pažeidimų pobūdžius (administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarkos pažeidimais), į tai, kad nenustatyta asmens atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, todėl sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai (ANK 22 straipsnis) bus pasiekti jam paskyrus ANK 518 straipsnio ir 506 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius.

ANK 38 straipsnis numato, jog kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

V. J. prašė teismo, jeigu būtų paskirta bauda, jos mokėjimą išdėstyti, nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Pažymėtina tai, kad ANK 675 straipsnio 3 dalis nustato, jog atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Teismo vertinimu, administracinė nuobauda pasiekia ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus tik tada, kai ji yra pažeidėjo realiai įvykdoma. Pažymėtina, kad išdėstant baudos mokėjimą, terminas turi būti parenkamas toks, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, dalimis mokama nuobauda neturi būti simbolinė. Iš bylos rašytinių duomenų matyti, kad V. J. yra senatvės pensininkas (40-41 b. l.), gauna 166,11 Eur senatvės pensiją. Kaip nurodė atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje, jis turi skolų, kurios yra išieškomos antstolių iš jo pensijos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. J. paskirtos baudos mokėjimą yra tikslinga išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pripažinti V. J. kaltu:

padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) baudą;

padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 115 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų) baudą.

Paskirti V. J., vadovaujantis ANK 38 straipsniu, subendrintą administracinę nuobaudą – 115 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų) baudą.

Išdėstyti V. J. paskirtos 115 Eur (vienas šimtas penkiolika eurų) baudos mokėjimą 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui baudą mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 23 Eur (dvidešimt trys eurai).

Mokėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. rugsėjo 2 d.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas bankuose, nurodant ROIK Nr. 19103187852, ir įmokos kodą – 1001. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė